CP v2

Tag: Vidurinė Azija

  • Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane atkasė pradingusį VIII amžiaus rūmų kompleksą: radiniai gali perrašyti regiono istoriją

    Uzbekistane archeologai aptiko didelio, įtvirtinto miesto centro dalyje buvusio rūmų komplekso liekanas. Tyrimus vykdo Samarkande veikiantis Yahyi Gulyamovo archeologijos institutas, o radiniai siejami su Mingtepos archeologine vietove.

    Kasdienėse kasinėjimų ataskaitose pabrėžiama, kad darbai dar ankstyvoje stadijoje, tačiau pirminis datavimas komplekso statybą nukelia į VIII amžiaus pirmąją pusę. Pastatų planas ir statybos technika leidžia manyti, kad tai galėjo būti reprezentacinė valdžios rezidencija arba administracinis centras.

    Rūmai Ark dalyje

    Kompleksas atidengtas centrinėje, kadaise gynybiniais įtvirtinimais apsaugotoje miesto dalyje, tradiciškai vadinamoje Ark. Tokios zonos Vidurinėje Azijoje dažnai būdavo skirtos elitui ir valdžios institucijoms, todėl vieta sustiprina hipotezę apie oficialią pastato funkciją.

    Mokslininkai vertina ne tik sienų fragmentus, bet ir erdvių išdėstymą, kuris gali atskleisti, kaip buvo organizuojamas valdymas, priėmimai ir administracinė veikla. Jei interpretacija pasitvirtins, tai bus svarbi užuomina apie politinės galios centrus regione prieš galutinai įsitvirtinant arabų valdymui.

    Skulptūrų fragmentai ir valdžios simboliai

    Vienu reikšmingiausių radinių laikomi reprezentacinėje salėje aptikti skulptūrų fragmentai. Tyrėjai tikisi, kad jie padės tiksliau suprasti valdžios simboliką, dvaro meną ir platesnį Sogdianos kultūrinį kontekstą.

    Artefaktai perduoti konservavimo ir laboratoriniams tyrimams, kurie turėtų patikslinti jų amžių, medžiagas ir gamybos technologijas. Tokie duomenys leidžia atkurti vietinių dirbtuvių tradicijas bei ryšius su kaimyninėmis kultūromis, ypač prekybos kelių įtakos zonoje.

    Sogdiana ir Šilko kelias

    Mingtepa laikoma viena svarbiausių archeologinių vietovių Uzbekistane, o pats miestas istoriniuose kontekstuose siejamas su Sogdiana. Šį regioną šimtmečius formavo iranėnų tautos, o sogdų pirkliai atliko išskirtinį vaidmenį Šilko kelio prekyboje, jungusioje Kiniją su Artimaisiais Rytais.

    Rūmų atradimas gali suteikti naujų žinių apie vietos elitų veikimą ir administracinę struktūrą tuo laikotarpiu, kai regione vyko dideli politiniai virsmai. Taip pat tikimasi, kad architektūros analizė padės palyginti Mingtepą su kitais Vidurinės Azijos centrais, kuriuose pastaraisiais metais taip pat identifikuotos valdovų rezidencijų liekanos.

    Uzbekistano institucijos pastaruoju metu aktyviai investuoja į Šilko kelio paveldo tyrimus ir apsaugą, siekdamos ir kultūrinio išsaugojimo, ir turizmo plėtros. Jei naujasis kompleksas bus išsamiai ištirtas ir pritaikytas lankymui, Mingtepa gali tapti vienu ryškiausių ankstyvųjų viduramžių Sogdianos liudijimų regione.

  • Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius: prekybos srautai aplenkia šalį, laimi Lietuva ir Latvija

    Skolos auga, spaudimas didėja

    Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje daugėja finansinių sunkumų, o pavėluoti mokėjimai tampa kasdienybe. Lenkijos skolų registro KRD BIG duomenimis, pradelsti šio sektoriaus įsipareigojimai pasiekė apie 386 mln. eurų, o bendra skola per metus padidėjo maždaug 16 mln. eurų.

    Didžiausia dalis įsiskolinimų tenka kelių krovinių transportui, kuris sudaro svarbiausią viso TSL segmento ašį. Skolos dažniausiai kaupiasi ten, kur vežėjams būtini nuolatiniai atsiskaitymai: degalų tiekėjams, lizingo bendrovėms ir draudikams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai signalizuoja ne vien apie brangstančią veiklą, bet ir apie riziką vykdyti užsakymus laiku. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, o finansinei „pagalvei“ tirpstant, daliai įmonių tenka mažinti apimtis arba dirbti su minimalia marža.

    Karas ir ribojimai pakeitė maršrutus

    Iki karo Ukrainoje nemaža dalis srautų tarp Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos šalių judėjo per Lenkijos ir Baltarusijos pasienį, o logistikos grandinėje ryškų vaidmenį turėjo Lenkijos vežėjai. Po Rusijos agresijos ES įvedė ribojimus Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o Lenkija papildomai pritaikė savus sprendimus, dar labiau apribojusius judėjimą.

    Lenkijos Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos atstovai teigia, kad tokie veiksmai išprovokavo atsakomąsias priemones. Dėl to Lenkijos įmonėms gerokai susiaurėjo galimybės judėti per Baltarusiją, o dalis krovinių pradėjo ieškoti kitų kelių į ES rinką.

    Praktikoje tai reiškė maršrutų persiskirstymą: dalis srautų ėmė krypti per Latviją ir Lietuvą, o pietinis koridorius sustiprėjo per Turkiją ir Graikiją. Verslui svarbiausia tapo prognozuojamumas ir galimybė išvengti papildomų vėlavimų pasienyje.

    Nauda Baltijos šalims ir rizika Lenkijai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad srautų persikėlimas į Baltijos šalis reiškia ne tik daugiau pravažiuojančių vilkikų. Kartu persikelia ir didesnės pridėtinės vertės veiklos: muitinimas, sandėliavimas, krovinių skaidymas, perpakavimas, perkrovimas bei tolesnis pristatymas į Vakarų Europą.

    Tokiu modeliu Vidurinės Azijos vežėjai gali atgabenti krovinius iki logistikos centrų Lietuvoje ar Latvijoje, o toliau kroviniai keliauja ES vežėjų transportu. Tai leidžia efektyviau spręsti leidimų klausimą, nes dalis operacijų tampa „įvažiavimu į galutinį tašką“, o ne tranzitu per kelias valstybes.

    Lenkijos vežėjai perspėja, kad prarasti srautai gali negrįžti greitai, nes logistikoje įpročiai ir patikrinti maršrutai įsitvirtina ilgam. Anot jų, kai klientai prisitaiko prie alternatyvių koridorių, verslo grąžinimui nepakanka vien politinių pareiškimų, reikia ir realių sąlygų, leidžiančių konkuruoti kaina bei laiku.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad sprendimai dėl sienos pralaidumo pirmiausia remiasi nacionalinio saugumo vertinimu. Pasienio režimas siejamas ir su hibridinių grėsmių kontekstu, todėl bet kokie pokyčiai priklausys nuo rizikų analizės ir infrastruktūrinių galimybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad bent dalis logistikos grandinės galėtų būti susigrąžinta, jei atsirastų aiškus, saugus ir greitas mechanizmas kroviniams perimti netoli sienos. Tačiau net ir tokiu atveju Lenkijai tektų konkuruoti su jau sustiprėjusiomis Lietuvos ir Latvijos logistikos grandinėmis.

    „Jei klientai pripranta prie maršruto per Latviją ar Lietuvą, tai gali tapti nauja norma, o Lenkija rizikuoja likti nuošalyje nuo strategiškai svarbaus euroazijinio transporto koridoriaus“, – teigia transporto politiką analizavę pašnekovai.