Tag: Vidurinis koridorius

  • Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius Pietų Kaukaze pristatomas kaip projektas, galintis tapti ne tik transporto jungtimi, bet ir ekonominiu argumentu regioninei taikai. Pasak Baku analitiko dr. Matino Mammadlio, šis maršrutas būtų svarbus tiek Azerbaidžanui, tiek platesniems Europos–Azijos prekybos srautams.

    Publikacijoje „Euronews“ autorius pabrėžia, kad koridoriaus idėja siejama su sausumos ryšiu tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės autonominės respublikos. Kartu tai matoma kaip galimybė perbraižyti ekonominius ryšius Pietų Kaukaze ir suteikti normalizacijai labiau apčiuopiamą – finansinį ir logistinės naudos – pagrindą.

    Autorius primena, kad 2020 metų lapkričio 10 dienos trišaliame pareiškime (9 punkte) buvo numatytas regioninių ekonominių ir transporto ryšių atkūrimas, įskaitant jungtis tarp Azerbaidžano vakarinių rajonų ir Nachičevanės. Baku pozicija – tokie atkurti ryšiai galėtų padėti taikai įgyti ekonominį pamatą.

    Tekste akcentuojama, kad idėja nėra vien diplomatinė: minimi Horadizo–Aghbando geležinkelio ir kelių projektai bei pastangos pagerinti tolesnes jungtis su Nachičevane. Tai, autoriaus vertinimu, rodo, kad susisiekimas traktuojamas kaip investicijų prioritetas, o ne vien politinis šūkis.

    Susisiekimas, normalizacija ir TRIPP

    Autorius taip pat mini 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pasiektus Vašingtono susitarimus, kuriuose dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Bendra deklaracija rėmė regioninį susisiekimą ir iniciatyvą „Trump Route for International Peace and Prosperity“ (TRIPP), o parafuotas taikos susitarimas, pasak autoriaus, sustiprino ekonominę normalizacijos logiką.

    Anot dr. M. Mammadlio, atvertos, ilgai neveikusios jungtys tarp Azerbaidžano ir Armėnijos galėtų kurti kasdienius stabilumo motyvus per prekybą, tranzitą ir paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad ekonominiai ryšiai patys savaime neišspręs visų politinių nesutarimų, tačiau gali padaryti taikius santykius praktiškesnius ir tvaresnius.

    Platesnė nauda: Vidurinis koridorius ir ES interesai

    Kaip rašoma, Azerbaidžanui tiesioginė nauda būtų patogesnis ryšys su Nachičevane ir, per Turkiją, su platesnėmis rinkomis. Tačiau autorius vienodai svarbia laiko ir strateginę dimensiją: alternatyvūs krovinių maršrutai, lankstesnė logistika bei nauji paslaugų centrai galėtų stiprinti šalies, kaip Kaspijos regiono mazgo, vaidmenį.

    Tekste Zangezūro idėja siejama ir su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, jungiančiu Kiniją, Centrinę Aziją, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Turkiją ir Europą. Autorius pažymi, kad verslui ir valdžios institucijoms svarbi diversifikacija – daugiau nei vienas realiai veikiantis ryšys tarp Azijos ir Europos rinkų.

    Minimos Pasaulio banko įžvalgos, kad koordinuotos investicijos ir reformos galėtų iki 2030 metų patrigubinti krovinių apimtis Viduriniame koridoriuje ir perpus sutrumpinti tranzito laiką, nors pabrėžiama, jog šie skaičiai taikomi visam koridoriui, o ne vien Zangezūrui. Vis dėlto teigiama, kad siūlomas maršrutas galėtų sustiprinti platesnį tinklą, jei būtų užtikrintas reikalingas veiklos suderinimas.

    Atskirai akcentuojamas ir Europos Sąjungos interesas: siekis turėti atsparesnes tiekimo grandines ir stipresnius ryšius su Centrine Azija. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais ES su partneriais paskelbė įsipareigojimus mobilizuoti 10 mlrd. eurų Transkaspiniam susisiekimui, o 2026 metų sausį ES ir Azerbaidžanas į darbotvarkę įtraukė bendradarbiavimą dėl Nachičevanės geležinkelio galimybių studijos.

    Praktiniai iššūkiai: nuo muitinių iki standartų

    Autoriaus vertinimu, lemiamas bus ne politinis pažadas, o įgyvendinimo kokybė: komercinis gyvybingumas, skaidrus valdymas, efektyvios pasienio procedūros ir nuoseklus politinis įsipareigojimas. Taip pat išskiriamas kasdienis techninis darbas – muitinių, tranzito taisyklių, techninių standartų ir infrastruktūros valdymo suderinimas.

    Tekste pabrėžiama, kad nauda galėtų būti platesnė nei vieno projekto dalyvių ratas: Armėnija galėtų labiau integruotis į tarptautinius transporto tinklus, Turkija – plėsti sausumos jungtis su Azerbaidžanu ir Centrine Azija, o Centrinės Azijos eksportuotojai gautų daugiau maršrutų pasirinkimų. Kaip viena iš galimų suinteresuotų pusių įvardijama ir Kinija, kuri turėtų papildomą kelią į Europos rinkas.

    Galiausiai Zangezūro koridorius straipsnyje įvardijamas kaip „testas“, ar regionas pajėgs pokarinę susisiekimo darbotvarkę paversti ilgalaike abipuse nauda. Jei tai pavyktų, maršrutas, autoriaus teigimu, galėtų prisidėti ir prie platesnio tikslo – stiprinti Europos ir Azijos mainus bei suteikti taikai tvirtesnį ekonominį pagrindą.

  • Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas siekia užmegzti glaudesnę partnerystę su Belgija, kad paspartintų prekybą vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Astanoje vykusiame Belgijos ir Kazachstano verslo tarybos renginyje šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pabrėžė, kad šaliai svarbiausia yra logistikos grandinės patikimumas ir pralaidumas.

    Pasak prezidento, Kazachstanas intensyviai investuoja į geležinkelius, kelius, jūrų uostus ir krovinių terminalus visoje maršruto grandinėje. Pagrindinis tikslas – sukurti praktinį ryšį tarp Antverpeno-Briugės uosto ir Kazachstano Kaspijos uostų Aktau bei Kuryk, taip atveriant platesnes rinkas metalams, naftos chemijos produkcijai ir žemės ūkio eksportui.

    „Šiame kontekste mums ypač vertinga Belgijos patirtis, kaip vieno svarbiausių Europos logistikos centrų. Tikimės konkrečios partnerystės, kuri susietų Antverpeno-Briugės uostą su Aktau ir Kuryk uostais“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Belgijos karalius Pilypas renginyje taip pat akcentavo Vidurinio koridoriaus svarbą ir paragino stiprinti jo sąsajas su Europos uostais, geležinkelių tinklais bei logistikos centrais. Vizitas yra pirmasis Belgijos monarcho valstybinis vizitas Kazachstane ir platesniame Vidurinės Azijos regione, todėl šalys jį vertina kaip signalą verslui ir investuotojams.

    Kur stringa Vidurinis koridorius

    Nors infrastruktūra regione sparčiai gerinama, rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra sudėtinga koordinacija tarp daugybės institucijų ir įmonių. Logistikos sektoriaus atstovų teigimu, vienai siuntai maršrute nuo Europos iki Kazachstano gali tekti pereiti per keliolika skirtingų procedūrų, o tai reiškia daugiau rizikų ir delsimo taškų.

    Vienas dažniausiai įvardijamų sprendimų – dokumentų ir patikrų skaitmeninimas, nes popierinių procedūrų, tikrinimų ir leidimų tvarkymas pasienyje gali gerokai prailginti tranzito laiką net ir tada, kai techninis maršruto pajėgumas yra pakankamas. Papildomų trikdžių kelia Kaspijos jūros oro sąlygos ir uostų apkrovos, dėl kurių maršruto grafikai tampa mažiau prognozuojami.

    Kazachstano nacionalinė geležinkelių bendrovė Kazakhstan Temir Zholy skelbia, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Viduriniu koridoriumi pervežta apie 44 000 TEU, tai yra 58 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies vadovybė yra įvardijusi ambiciją didinti bendrą krovinių srautą iki 10 mln. tonų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad galutinį tempą nulems kaštai ir stabilumas.

    Investicijos ir kritinės žaliavos

    Tokajevas teigė, kad Belgija patenka į dešimt didžiausių Kazachstano investuotojų, o per pastaruosius du dešimtmečius investicijos esą viršijo 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal nustatytą perskaičiavimo reikalavimą ši suma apytikriai sudaro apie 14 mlrd. eurų, vertinant ilgo laikotarpio vidutinius valiutų kursų svyravimus.

    Astanoje vykusio forumo paraštėse paskelbta apie 17 susitarimų logistikos, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, energetikos, sveikatos priežiūros, gamybos ir dirbtinio intelekto srityse. Kazachstanas taip pat akcentuoja kritines žaliavas, reikalingas Europos pramonei: šalies vadovybė nurodo, kad šalis gamina 21 iš 34 Europos pramonei kritinėmis laikomų žaliavų, o Belgijai tiekia titano ir molibdeno produkciją.

    Šis akcentas atitinka pastarųjų metų Europos siekį diversifikuoti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir stiprinti atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokajavo vertinimu, Kazachstano ištekliai kartu su Belgijos kapitalu, technologijomis ir kompetencijomis galėtų virsti strategine partneryste, kuri remtų ne tik tranzitą, bet ir didesnės pridėtinės vertės pramonę.

    Valstybinio vizito metu Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Kazachstano nacionaliniame muziejuje, vaikų reabilitacijos centre bei tarptautiniame dirbtinio intelekto centre Astanoje. Programoje taip pat numatyti akademiniai ir verslo susitikimai, o vizito tąsa planuojama Almatoje.

  • Euroazijos prekybos koridoriai persigrupuoja: Rusija stumiama į šalį, bet Arktyje turi naują planą

    Euroazijos prekybos ir logistikos maršrutai pastaraisiais metais patyrė didžiausią persitvarkymą nuo Šaltojo karo pabaigos. Karas Ukrainoje, sankcijos ir augantis geopolitinis neapibrėžtumas privertė Europos Sąjungą ir verslą ieškoti kelių, kurie būtų mažiau priklausomi nuo Rusijos bei vieno kritinio taško jūroje.

    Iki 2022 metų didelė dalis sausumos krovinių srautų tarp Kinijos ir Europos rėmėsi Šiauriniu koridoriumi per Rusiją. Tačiau rizikos šuolis, draudimo ir finansavimo apribojimai bei pasienio kontrolės sugriežtinimas lėmė, kad šis maršrutas tapo gerokai mažiau patrauklus, o kai kuriais atvejais ir praktiškai neprieinamas.

    Trys keliai, viena problema

    Šiandien ryškėja trys pagrindiniai alternatyvūs sausumos koridoriai: Šiaurinis, Vidurinis ir Šiaurės–Pietų. Vidurinis koridorius per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Kaukazą ir Turkiją Europai atrodo politiškai saugesnis, tačiau jo pajėgumai riboti, o logistika sudėtingesnė dėl kelių perkrovimų ir jūrinių atkarpų.

    Trečiasis maršrutas, Šiaurės–Pietų koridorius per Centrinę Aziją ir Iraną, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip būdas apeiti dalį kliūčių, bet jis atsiremia į regiono saugumo rizikas. Papildomu pažeidžiamumu tampa Hormūzo sąsiauris, kur bet koks eskalacijos scenarijus iškart keltų grėsmę krovinių judėjimui ir kainoms.

    Europos Sąjunga viešai pabrėžia tiekimo grandinių atsparumą ir infrastruktūros modernizavimą, todėl Vidurinis koridorius vis dažniau minimas kaip strateginė kryptis. Vis dėlto net ir intensyviai investuojant, greito pajėgumų šuolio tikėtis sunku, nes trūksta vieningos tarifų ir procedūrų sistemos, o geležinkelių ir uostų modernizacija užtrunka.

    Kazachstanas stiprina hubo vaidmenį

    Kazachstanas šiame žemėlapyje išlieka kertinis mazgas, nes yra geografiškai patogioje vietoje tiek rytų–vakarų, tiek šiaurės–pietų kryptimis. Šalis siekia išlaikyti tranzito centro statusą ir investuoja į geležinkelių jungtis, sausumos terminalus bei pajėgumus Kaspijos pakrantėje.

    Astana taip pat ieško būdų plėsti maršrutus per pietinę kryptį, įskaitant projektus, kurie didintų krovinių srautų lankstumą ir mažintų priklausomybę nuo vieno koridoriaus. Tokia strategija padeda Kazachstanui derėtis tiek su Kinija, tiek su kaimynais dėl tarifų, terminų ir infrastruktūros plėtros.

    Kartu tai atskleidžia ir platesnę tendenciją: Centrinės Azijos valstybės siekia tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir sprendimų priėmėjomis, kurios gali perskirstyti srautus pagal savo interesus. Dėl to auga konkurencija dėl uostų, geležinkelių pralaidumo ir logistikos paslaugų kontrolės.

    Rusijos atsarginis ėjimas: Arkties maršrutas

    Rusijai mažėjant galimybių dalyvauti įprastuose euroaziniuose sausumos srautuose, Maskva vis aktyviau kalba apie Šiaurinį jūrų kelią Arktyje. Šio maršruto logika paprasta: plukdyti krovinius palei Sibiro pakrantę, išvengiant didžiosios dalies Europos kontroliuojamų jūrinių ruožų ir sumažinant priklausomybę nuo tradicinių „butelio kaklelių“.

    Vis dėlto Arkties kryptis nėra greitas sprendimas: ją riboja sezoniniai veiksniai, ledlaužių ir specializuoto laivyno poreikis, infrastruktūros stoka bei didelės eksploatacijos išlaidos. Tačiau jei Rusijai pavyktų užtikrinti patikimą navigaciją ir konkurencingą kainodarą, tai galėtų pakeisti dalies Azijos–Europos srautų logiką.

    Europai tai reikštų naują dilemą: net ir stengiantis atsiriboti nuo Rusijos sausumoje, dalis prekybos gali sugrįžti per rusišką kontrolę jūroje. Tokiu atveju priklausomybė keistų formą, bet neišnyktų, o tiekimo grandinių rizikos išliktų struktūrinės.

    Bendra kryptis aiški: didžiosios ekonomikos siekia diversifikuoti koridorius, kad vienas konfliktas ar vienas politinis sprendimas nesustabdytų prekybos. Tačiau kiekvienas alternatyvus maršrutas turi savo kainą, pajėgumų ribas ir saugumo prielaidų, todėl euroazinių tiekimo grandinių stabilumas artimiausiais metais išliks trapus.

  • Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Didelis statymas į Vidurinį koridorių

    Vokietijos logistikos grupė „Rhenus“ planuoja plėtrą vadinamajame Viduriniame koridoriuje, dar žinomame kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Bendrovė skelbia sieksianti įrengti iki 14 terminalų grandinę nuo Uzbekistano per Kazachstaną ir Azerbaidžaną iki Turkijos.

    Pagrindinis projekto akcentas – naujas trimodalis konteinerių terminalas Aktau mieste prie Kaspijos jūros. Jis turėtų sujungti jūrų, geležinkelio ir kelių transportą, o tai logistikos rinkoje laikoma vienu svarbiausių patikimumo veiksnių.

    Aktau mazgas ir ES pinigai

    „Rhenus“ projektą vysto kartu su Kazachstano nacionaliniu geležinkelių operatoriumi KTZ ir Aktau uostu. Planuojama, kad naujasis mazgas užims mažiausiai 30 hektarų ir pasieks bent 150 000 TEU metinį krovos pajėgumą.

    Toks mastas reikšmingas, nes tarptautinės asociacijos duomenimis, konteinerių srautai Viduriniame koridoriuje 2025 metais siekė apie 76 900 TEU, tai buvo 36 proc. daugiau nei 2024 metais. Kitaip tariant, vien Aktau terminalo planuojamas pajėgumas būtų beveik dvigubai didesnis už visą 2025 metų konteinerių srautą maršrute.

    Europos Komisija 2026 metų rugsėjį pareiškė siekianti sutelkti iki 12 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų Viduriniam koridoriui. Tikslas – iki 2030 metų patrigubinti prekybos srautus ir sutrumpinti krovinių tranzito laiką.

    Ką sako „Rhenus“ vadovas

    Pasak bendrovės, tikslas yra ne atskiri infrastruktūros projektai, o komerciškai sujungtas logistikos tinklas, kurį būtų galima integruoti į jau veikiančią įmonės infrastruktūrą Europoje. „Rhenus“ pabrėžia, kad tai aktualu Europos verslui, ieškančiam stabilesnių grandinių su Azijos tiekėjais.

    „Iš viso norime pastatyti 14 terminalų Viduriniame koridoriuje ir juos sujungti su mūsų tinklu Europoje, kur jau turime 23 konteinerių uostus ir apie 70 uostų infrastruktūros objektų“, – sakė „Rhenus“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Tobias Bartz.

    Plėtra Centrinėje Azijoje jau vyksta

    Aktau projektas nėra vienintelė „Rhenus“ investicija regione. 2026 metų sausį bendrovė įsigijo pirmąjį geležinkelio terminalą Almataus regione, kuriame numatyta konteinerių saugojimo, muitinės sandėliavimo ir blokinių traukinių aptarnavimo veikla.

    Taip pat planuojama apie 11 mln. eurų investicija į terminalo modernizavimą Andižane, Uzbekistane, bendradarbiaujant su valstybine geležinkelių bendrove. Skelbiama, kad modernizuotas objektas galėtų aptarnauti apie 200 000 TEU per metus.

    Rinkos kontekstas aiškus: po geopolitinių sukrėtimų Europoje verslas vis dažniau ieško alternatyvų tradiciniams Eurazijos maršrutams. Vidurinis koridorius laikomas vienu realiausių variantų, tačiau jo sėkmė priklausys nuo infrastruktūros suderinimo, procedūrų supaprastinimo ir pralaidumo Kaspijos jūroje.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    Jungtinės Valstijos stiprina ekonominį įsitraukimą Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, siekdamos, kad Armėnijos ir Azerbaidžano politinis suartėjimas virstų konkrečiais prekybos bei infrastruktūros projektais. Niujorke surengtas renginys subūrė regiono pareigūnus ir verslo atstovus, o pagrindinis akcentas teko vadinamajam TRIPP koridoriui.

    Vašingtonas tam tikslui skyrė 175 mln. eurų valstybės lėšų Trans-Kaspijos investicijų fondui, kuris turėtų veikti kaip katalizatorius privačiam kapitalui. Idėja paprasta, bet ambicinga: diplomatinius susitarimus paversti bankams ir investuotojams suprantamais projektais, su aiškiomis grąžos ir rizikos valdymo taisyklėmis.

    Renginyje dalyvavo Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeihunas Bairamovas, taip pat JAV administracijos atstovai ir politikai. Kartu prisijungė Gruzijos bei penkių Centrinės Azijos valstybių pareigūnai, o tai signalizuoja, kad maršrutas suvokiamas kaip platesnės regioninės jungties dalis.

    „Taikos susitarimo politinė vertė didelė, tačiau svarbu, kad jis atvertų realias galimybes prekybai ir infrastruktūrai“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kalbėdamas apie regiono komunikacijų atblokavimą.

    Nuo susitarimų prie pinigų

    Trans-Kaspijos investicijų fondas pristatomas kaip privatus ne pelno subjektas, kuriam skiriamas viešasis finansavimas turėtų pritraukti papildomų investuotojų. Praktikoje tai dažnai reiškia dalinį rizikos pasidalijimą, ankstyvos stadijos projektų parengimą ir konsultacinę pagalbą, kad idėjos taptų finansuojamos.

    JAV diplomatai pabrėžia, kad dėmesys regionui didėja dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių. Vienas svarbiausių veiksnių yra tiekimo grandinių diversifikavimas: įmonės ir valstybės ieško patikimesnių alternatyvų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vieno tranzito kelio ir leistų greičiau gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

    Kas yra Vidurinis koridorius

    TRIPP iniciatyva siejama su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Centrinę Aziją per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną ir Gruziją į Turkiją, o toliau į Europos rinkas. Šis maršrutas konkuruoja dėl krovinių srautų ir investicijų, todėl jo patrauklumas priklauso nuo sienų procedūrų greičio, transporto pajėgumų ir politinio stabilumo.

    Azerbaidžanas šiame kontekste įvardijamas kaip svarbus mazgas, nes per jį sutelpa sausumos ir jūrinių grandžių jungtys. Kartu tai reiškia, kad bet kokie politiniai ar saugumo incidentai gali tiesiogiai paveikti tranzito patikimumą, todėl investuotojams svarbiausia tampa ilgalaikės taisyklės ir garantijos.

    Kokius sektorius taikosi finansuoti

    JAV pareigūnai viešai mini kelias prioritetines kryptis, kurios dažniausiai lydi didelius transporto koridorius: elektros perdavimo tinklai, energetika, kibernetinis saugumas ir skaitmeninis ryšys. Taip pat akcentuojama DI infrastruktūra, kuriai reikia didelio patikimumo elektros tiekimo, duomenų perdavimo linijų ir atsparumo atakoms.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Jalqinas Rafijevas renginyje pabrėžė, kad TRIPP gali kurti ne tik ekonominę vertę, bet ir bendrų interesų pagrindu stiprinti stabilumą. Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar politinis langas bus pakankamai platus, kad per jį spėtų įeiti privatūs pinigai, o planai virstų sutartimis ir statybomis.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti techninius standartus, muitinės procedūras ir krovinių logistiką tarp skirtingų valstybių. Jei projektai bus įforminti kaip aiškūs, skaidrūs ir pelningi, TRIPP gali tapti ne vien diplomatiniu simboliu, bet ir realiai veikiančiu prekybos koridoriumi.

  • Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžanas tampa tiltų investuotoju

    Azerbaidžano valstybinis naftos fondas SOFAZ prisijungė prie penkių Azijos suverenių ir pensijų investuotojų ir tapo naujai įkurtos Kinijos ir ASEAN bendros investicijų tarybos steigėju. Taryba pristatyta Kinijos tarptautinėje investicijų ir prekybos mugėje Siamene.

    SOFAZ yra vienintelis steigėjas iš už Rytų ir Pietryčių Azijos ribų. Tai pabrėžia Azerbaidžano ambiciją būti ne tik energijos išteklių tiekėju, bet ir finansiniu tarpininku tarp Azijos ir Europos.

    Kas sudaro naują tarybą

    Tarybą sušaukė Kinijos suverenaus turto fondas China Investment Corporation, o prie iniciatyvos prisidėjo Tailando Government Pension Fund, Malaizijos Khazanah Nasional Berhad ir pensijų fondas KWAP, taip pat Indonezijos Indonesia Investment Authority. Sekretoriatą koordinuos Singapūre veikianti „CGS International Securities“.

    Naujas formatas sukurtas ne kaip atskiras fondas, o kaip platforma bendroms diskusijoms, tyrimams ir kontaktams. Kiekviena institucija išsaugo savarankiškumą, o sprendimai investuoti nėra automatiniai ar privalomi.

    Skaičiai, rodantys regiono mastą

    Kinijos ir ASEAN prekyba 2025 metais pirmą kartą peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą ir pasiekė apie 904 milijardus eurų, augdama 7,4 proc. per metus. Tuo pat metu Pietryčių Azija pritraukė rekordinį tiesioginių užsienio investicijų srautą – apie 210 milijardų eurų, tai sudarė reikšmingą dalį pasaulinių įplaukų.

    Toks augimo tempas didina konkurenciją dėl projektų, o ilgalaikiai investuotojai siekia anksti identifikuoti temas, susijusias su pramone, sveikatos apsauga, vartojimu, verslo paslaugomis ir technologijomis. Būtent šiose srityse dažniausiai ieškoma didesnės grąžos, bet kartu vertinamos geopolitinės ir reguliacinės rizikos.

    Vidurinis koridorius ir Europos interesas

    SOFAZ savo vaidmenį grindžia Azerbaidžano geografine padėtimi Viduriniame koridoriuje – geležinkelių ir jūrų maršrute per Kaspijos jūrą, jungiančiame Aziją su Europa. Europos Komisija 2024 metais pagal Global Gateway programą paskelbė ketinanti skirti 10 milijardų eurų koridoriaus plėtrai.

    Fondas teigia, kad kartu su krovinių srautais gali judėti ir kapitalas, o dalyvavimas taryboje suteikia prieigą prie regiono institucijų patirties bei greitesnį supratimą apie vietos rinkų dinamiką. Europai tai svarbu ne vien logistikoje, bet ir tiekimo grandinių diversifikavime bei investicinių ryšių plėtroje.

    SOFAZ žingsniai Kinijoje ir naujas investicinis instrumentas

    SOFAZ į Kinijos rinką įžengė 2015 metais, įsigydamas pirmąsias juaniais denominuotas investicijas. 2025 metais per Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo valstybinį vizitą Kinijoje fondas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su China Investment Corporation.

    Šis bendradarbiavimas peraugo į atskirą privataus kapitalo instrumentą – Galaxy Orientis China-ASEAN Investment Program, kuriame dalyvauja SOFAZ, China Investment Corporation ir Indonesia Investment Authority. Pirmasis etapas pritraukė apie 448 milijonus eurų, o tikslas siekia apie 860 milijonų eurų; šis instrumentas valdomas atskirai nuo tarybos.

    2026 metų birželio pabaigoje SOFAZ valdė apie 62,5 milijardo eurų turto, sukaupto iš Azerbaidžano naftos ir dujų pajamų. Tokie fondai paprastai ieško ilgalaikio stabilumo, bet vis dažniau derina jį su augimo regionais, kur kapitalo poreikis didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarybos sėkmę lems ne tik deklaracijos, bet ir praktinė nauda: bendri tyrimai, projektų „pipeline“ kokybė, rizikos valdymo standartai bei suderinamumas su skirtingų šalių reguliavimu. Jei šie elementai veiks, investicijų taryba gali tapti dar vienu kanalu, keičiančiu kapitalo srautus tarp Azijos ir Europos.

  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    DI darbotvarkė Turkistane

    Kazachstane, istoriniame Turkistano mieste, susitikę Tiurkų valstybių organizacijos lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą skaitmenizacijos ir DI srityse. Viršūnių susitikimo ašis buvo praktiniai projektai, kurie, pasak dalyvių, turi didinti regiono konkurencingumą ir ryšį su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

    Susitikime dalyvavo Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Uzbekistano vadovas Šavkatas Mirzijojevas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir organizacijos generalinis sekretorius Kubanyčbekas Omuralijevas.

    „Mums tiurkų pasaulio vienybės stiprinimas yra ypač svarbus prioritetas“, – sakė Kasymas-Žomartas Tokajevas.

    Lyderiai pabrėžė, kad organizacija pirmiausia mato save kaip ekonominio, technologinio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo platformą. Tokajevas atmetė interpretacijas, esą didėjanti koordinacija būtų nukreipta į karinius ar geopolitinius tikslus.

    Ką šalys planuoja daryti kartu

    Vienas ryškiausių akcentų buvo susitarimas plėsti skaitmeninę integraciją, apimančią tiek viešąsias paslaugas, tiek verslo aplinką. Generalinis sekretorius teigė, kad valstybės sutarė bendradarbiauti mažiausiai 58 kryptyse, susijusiose su DI ir skaitmenine plėtra.

    Tarp įvardytų iniciatyvų minėtas bendrų DI centrų kūrimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, taip pat naujos švietimo kryptys, skirtos rengti specialistus skaitmeninei ekonomikai. Kazachstano vadovas ragino paspartinti skaitmeninę transformaciją, kad regionas „neliktų pažangos nuošalyje“.

    „Kiekvienas sektorius dabar susietas su DI ir skaitmenine plėtra, todėl niekas šioje srityje negali veikti vienas“, – sakė Kubanyčbekas Omuralijevas.

    Praktiniu sprendimu įvardytas „E-Permit“ projektas, kurio tikslas supaprastinti krovinių vežimo procedūras tarp valstybių. Tokie sprendimai svarbūs ne tik logistikos greičiui, bet ir verslo kaštams, nes mažina administracinę naštą kertant sienas.

    Skaitmeninis koridorius ir Vidurinis koridorius

    Lyderiai daug dėmesio skyrė ir ryšio tarp infrastruktūros bei skaitmeninės politikos stiprinimui. Uzbekistano prezidentas paskelbė programą „Five Million AI Leaders“, orientuotą į ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, ir pasiūlė kurti vieningesnę DI bendradarbiavimo erdvę regione.

    Taip pat iškelta „Digital Turkic Corridor“ idėja, kuri apimtų regioninę duomenų mainų ekosistemą. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės greta kelių, uostų ar geležinkelių vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, debesijos pajėgumus ir kibernetinį atsparumą.

    Azerbaidžano prezidentas kalbėjo ir apie ryšio projektus tarp Europos bei Azijos, įskaitant „Digital Silk Road“ iniciatyvos įgyvendinimą. Pasak jo, artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti veikti transkaspinis šviesolaidžio kabelis tarp Azerbaidžano ir Kazachstano, kuris sustiprintų regiono duomenų perdavimo pajėgumus.

    Transporto temoje išskirtas Vidurinis koridorius, dar vadinamas Transkaspiniu tarptautiniu transporto maršrutu. Tai geležinkelių ir jūrinių maršrutų tinklas, jungiantis Kiniją ir Pietryčių Aziją per Kazachstaną, Azerbaidžaną bei Sakartvelą, o vėliau per Turkiją pasiekiantis Europą.

    „Tiurkų pasaulis turi tapti vienu iš įtakingų XXI amžiaus geopolitinių galios centrų“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Organizacija įkurta 2009 metais, jos būstinė yra Stambule, o narės yra Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Uzbekistano vadovo teigimu, bendras valstybių ekonominis potencialas 2025 metais siekė apie 2,2 trilijono eurų, todėl skaitmeninių projektų sėkmė gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek regiono prekybai, tiek investicijų pritraukimui.