Vidutinio greičio matuokliai Lenkijoje fiksuoja vis daugiau pažeidimų, o jų tinklas plečiamas. Skelbiama, kad 2025 metais 73 veikiantys įrenginiai užregistravo apie 470 500 greičio viršijimo atvejų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį 111 sistemų užfiksavo dar 384 000 pažeidimų.
Augant efektyvumui, atnaujinama ir infrastruktūra. 2026 metų birželio pabaigoje baigta Automatinės eismo priežiūros centro sistemos modernizacija, o artimiausiu metu planuojama diegti naujus vidutinio greičio kontrolės ruožus svarbiausiuose keliuose.
Ruošiamas itin ilgas ruožas A2
Vienas ryškiausių planų susijęs su autostrada A2 tarp Varšuvos ir Lodzės, kur numatoma plėtra ir darbai be visiško eismo uždarymo. Dėl to vienas kontroliuojamas ruožas, pagal viešai nurodomą informaciją, gali siekti net 48 kilometrus ir driektis tarp Koszajec ir Michałówek.
Tokia apimtis reiškia, kad vairuotojams ilgą atstumą teks laikytis ribojimų, o bet koks bandymas kompensuoti laiką staigiais pagreitėjimais ar stabdymais gali kelti riziką. Kuo ilgesnis ruožas, tuo sudėtingiau tiksliai įvertinti, kokia vidutinė sparta gausis visame matavimo segmente.
Kaip skaičiuojamas vidutinis greitis?
Sistemos veikimo principas paprastas: ruožo pradžioje ir pabaigoje esančios kameros bei jutikliai identifikuoja transporto priemonę ir užfiksuoja pravažiavimo laiką. Pagal įveiktą atstumą ir sugaištą laiką apskaičiuojamas vidutinis greitis, nuo kurio ir priklauso, ar bus fiksuojamas pažeidimas.
Dalis vairuotojų bando išnaudoti šią logiką: matavimo ruože važiuoja gerokai greičiau, o vėliau smarkiai sulėtina arba net stoja šalikelėje, kad vidurkis sumažėtų. Tačiau toks elgesys yra pavojingas, trikdo eismą ir gali baigtis ne tik bauda, bet ir avarine situacija.
Kitas dažnas bandymas išvengti fiksavimo susijęs su įvažiavimu į ruožo vidurį jau už įvažiavimo kamerų arba išvažiavimu anksčiau, nepasiekus pabaigos kontrolės taško. Tokiais atvejais sistema gali neturėti pilnų duomenų vidutiniam greičiui apskaičiuoti, tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas lieka nebaudžiamas, jei pažeidimą užfiksuoja pareigūnai.
Taip pat pažymima, kad dalis sistemų ne visuomet fiksuoja motociklus, nes dažnai skenuojamos priekinės valstybinio numerio lentelės, o motociklų numeriai įrengti gale. Vis dėlto technologijos tobulėja, todėl tokios spragos įvairiose šalyse palaipsniui mažėja.
Koks „buferis“ taikomas ir ką svarbu žinoti?
Praktikoje vairuotojams aktualiausia detalė yra vadinamasis tolerancijos buferis, kai nedidelis viršijimas ne visada laikomas pažeidimu. Nurodoma, kad vidutinio greičio kontrolėje dažnai nefiksuojamas važiavimas iki 10 kilometrų per valandą virš leistino greičio, tačiau tai taikoma būtent viso ruožo vidurkiui, o ne momentiniam pagreitėjimui.
„Tai nėra kvietimas viršyti greitį, o veikiau tolerancijos riba, kuri taikoma vidutiniam greičiui per visą matuojamą ruožą“, – teigiama paaiškinimuose apie vidutinio greičio kontrolės veikimą.
Svarbu ir tai, kad policijos ekipažai tokio pat buferio netaiko: pareigūnai gali bausti už bet kokį nustatytą viršijimą. Be to, pažeidimams taikomos tokios pačios baudos kaip ir kitais greičio matavimo atvejais, o pakartotiniai dideli viršijimai per dvejus metus gali būti vertinami kaip recidyvas, didinantis piniginę baudą.
Vairuotojams rekomenduojama nepasikliauti spėlionėmis, ypač naujame maršrute, nes vidutinio greičio kontrolės ženklas ne visada nurodo konkretų leistiną greitį. Leistiną greitį lemia kelio ženklai ruože, o informaciją apie kontrolės vietas ir ribojimus galima pasitikrinti oficialiuose kelių eismo priežiūros institucijų žemėlapiuose.