CP v2

Tag: Vidutinis atlyginimas

  • Atlyginimų žemėlapis keičiasi: skirtumas tarp regionų pasiekė 454 eurus – kur mokama daugiausia?

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.

    Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.

    Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.

    Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.

    Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.

    Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.

    Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    By&nbspServet Yanatma
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    A third of the average gross salary is not enough to cover the monthly mortgage of almost €3,600 for a €1 million home anywhere in the EU. Luxembourg comes closest, although buyers still need 1.6 times the average salary.

    A €1 million home may be an ordinary flat in central Paris or a luxury villa near Sofia. But wherever buyers look, they need an income far above the national average to afford one.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    So how much would they need to earn?

    Euronews Business calculated the salary needed using a typical mortgage scenario: a 20% deposit, a fixed interest rate of 3.5% and a 30-year repayment term. It also assumed that buyers would spend no more than 33% of their gross income on the mortgage.

    That means a deposit of €200,000 and a mortgage of €800,000.

    The calculation does not include property taxes, insurance, transaction costs or other fees, and actual lending conditions vary between countries and borrowers.

    The monthly payment is almost €3,600

    Under these assumptions, the annual mortgage payment would be €43,108. This equals €3,592 a month.

    Since 33% of gross income is set aside for mortgage payments, the buyer would need an annual gross income of €130,631. That is €10,886 a month.

    Income levels differ significantly across Europe. This income may be easier to reach in some countries than others. The burden can also vary within a country.

    The calculations in this article are based on Eurostat’s 2025 gross earnings figures for a full-time single worker without children earning 100% of the average wage. Since two incomes make a €1 million home more attainable and couples are likely to be interested, the calculations also show how the burden changes for a couple in which both partners earn the average salary.

    Related

    Buyers in Bulgaria need nearly eight times the average salary

    The number of average salaries needed to afford a €1 million home varies widely across Europe. Within the EU, the gap between the lowest and highest figures is almost fivefold.

    Average workers in Bulgaria are in the most challenging position, while those in Luxembourg come closest to being able to afford the mortgage. In Bulgaria, a single person with no children earning 100% of the average salary would need an income equivalent to 7.8 average salaries. In Luxembourg, this figure is below two, at 1.6.

    The number of average salaries needed ranges from two to three in Denmark (2.1), Ireland (2.3), Belgium (2.4), Austria (2.5), the Netherlands (2.6), Germany (2.7), Finland (2.8) and Sweden (2.8).

    Average workers in these countries come closest to being able to afford a million-euro home.

    Among the EU’s ‘Big Four’ economies, Germany has the best position at 2.7 average salaries, compared with 3.1 in France, 4.0 in Spain and 4.1 in Italy.

    The figure also stays below four in Slovenia (3.7) and Malta (3.9).

    Ten EU countries need more than five salaries

    To afford a million-euro home, an income equivalent to more than five average salaries would be necessary in ten EU countries. Greece (7.2) closely follows Bulgaria (7.8), giving it the second-highest requirement in the EU.

    Hungary (6.7), Slovakia (6.3) and Poland (5.8) complete the top five.

    Romania (5.8), Latvia (5.7), Czechia (5.2), Portugal (5.2) and Croatia (5.2) also require more than five average salaries. Estonia sits at exactly 5.0, taking the total to eleven countries requiring the equivalent of five salaries or more.

    Two average earners qualify only in Luxembourg

    For a couple in which both partners earn the average salary, the affordability ratio is halved because the calculation is based on their combined income. In Luxembourg, the required income is equivalent to 0.8 times the couple’s combined gross earnings, meaning two average earners would fall within the assumed 33% mortgage limit.

    Denmark comes close, with the required income equivalent to 1.05 times a two-earner couple’s combined salary. Ireland and Belgium both have a ratio of about 1.2, meaning that even the combined salaries of two average earners would not be enough. Under the assumptions used here, however, Luxembourg is the only EU country where two average earners would meet the affordability threshold.

    In Bulgaria, a couple earning average salaries would still need an income equivalent to almost four times their combined earnings, still making the home very difficult to afford.

    Related

    How much are the average salaries?

    Average annual gross earnings vary widely across Europe as of 2025 according to Eurostat. For a single person with no children, average gross monthly salaries, calculated by dividing the annual figure by 12, range from €1,398 in Bulgaria to €6,713 in Luxembourg.

    Average gross monthly earnings also exceed €4,000 in Denmark (€5,300), Ireland (€4,708), Belgium (€4,630), Austria (€4,306) and the Netherlands (€4,167).

    In contrast, the average salary is below €2,000 in seven countries. This is far from covering the €3,592 monthly mortgage payment. Besides Bulgaria, they are Greece (€1,510), Hungary (€1,625), Slovakia (€1,734), Poland (€1,862), Romania (€1,885) and Latvia (€1,904).

    Gap between the salary and mortgage

    Since the calculation assumes that only 33% of the salary can go towards the mortgage, one average salary is not enough in any EU country for a single person.

    In Bulgaria, this leaves a deficit of €3,131. This is the gap between the €3,592 mortgage payment and €461, or 33% of the salary.

    In Luxembourg, the shortfall is €1,377, as 33% of the gross salary is €2,215.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.