CP v2

Tag: Vienaragiai

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    Naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ baigė 880 mln. eurų vertės antrinį akcijų sandorį, kuriame bendrovės vertė įvertinta 8 mlrd. eurų. Sandoriui vadovavo investuotojai EQT, „Schroders Capital“ ir „Teachers’ Venture Growth“, prisidėjo ir dalis naujų bei esamų dalyvių.

    Šis sandoris nėra naujo kapitalo pritraukimas į pačią įmonę, o esamų akcininkų ir darbuotojų turėtų akcijų pardavimas, suteikiantis likvidumo. Toks formatas dažnai pasirenkamas, kai įmonė turi pakankamai lėšų veiklai ir plėtrai, tačiau investuotojai bei darbuotojai nori realizuoti dalį sukauptos vertės.

    „Sandoris ir įvertinimas atspindi pažangą kuriant mastelį pasiekusią prekyvietę su integruota siuntų ir mokėjimų infrastruktūra, kad naudotų daiktų prekyba būtų patikimesnė, prieinamesnė ir efektyvesnė“, – sakė „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga.

    Prie sandorio prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų fondai, valdomi „BlackRock“, „Lombard Odier Investment Managers“ ir „Pinegrove Opportunity Partners“. Pranešama, kad paklausa buvo gerokai didesnė nei siūlomų akcijų kiekis, todėl sandoris buvo perpasirašytas.

    „Vinted“ įkurta 2008 metais Vilniuje, o platforma nuo drabužių mainų idėjos išaugo į platesnės apimties naudotų prekių prekyvietę. Bendrovė plėtė kategorijas į elektroniką, knygas, žaislus ir vaizdo žaidimus, o vėliau tapo pirmuoju Lietuvos technologijų vienaragiu.

    Pastaraisiais metais „Vinted“ strategijoje svarbi vieta tenka ne tik pačiai prekyvietei, bet ir ją palaikančiai infrastruktūrai. Bendrovė vysto logistikos sprendimus „Vinted Go“ ir mokėjimų paslaugas „Vinted Pay“, siekdama sumažinti trintį sandoriuose, paspartinti pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą.

    Rinkoje tokie antriniai sandoriai dažnai traktuojami kaip brandesnio etapo signalas: įmonė gali augti iš generuojamų pinigų srautų, o investuotojai sustiprina akcininkų bazę ilgalaikiais instituciniais partneriais. „Vinted“ atveju tai taip pat rodo, kad bendrovė ir toliau laikoma viena stipriausių Europos naudotų prekių prekybos žaidėjų.