Tag: Vienaragiai

  • Londono DI startuolis „Model ML“ tapo vienaragiu: pritraukė 227 mln. eurų finansų agentams

    Londone įsikūrusi dirbtinio intelekto platforma „Model ML“ tapo naujausiu Europos „vienaragiu“ – bendrovės vertė po naujo investicijų raundo pasiekė 1,3 mlrd. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, startuolis per B serijos finansavimo etapą pritraukė 227 mln. eurų. Šios lėšos, anot įmonės, bus skirtos mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandoms plėsti Londone ir Niujorke, produkto vystymui bei didesnio masto diegimams finansų institucijose.

    „Model ML“ kuria personalizuotus DI agentus, skirtus finansų ir profesionalių paslaugų sektoriams. Tokie agentai turėtų ne tik atsakinėti į užklausas, bet ir atlikti darbus įmonių vidinėse sistemose – nuo informacijos sekimo iki parengtų analizių pateikimo nustatytais formatais.

    Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į sprendimus, kurie galėtų tapti kasdienio darbo dalimi bankininkams, konsultantams ir investuotojams – ypač tuo metu, kai organizacijos pereina nuo eksperimentavimo su DI prie praktinio pritaikymo.

    Kas investavo ir kiek lėšų jau surinkta

    B serijos finansavimo raundą kartu vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“, dalyvavo ir kiti investuotojai, tarp jų „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Po šio etapo bendra „Model ML“ pritraukta suma siekia 318 mln. eurų. Straipsnyje primenama, kad 2025 metų lapkritį bendrovė buvo užsitikrinusi 68 mln. eurų A serijos investiciją.

    Bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Chaz Englander teigia, kad siekis – kurti agentus, kurie suprastų vartotojo darbą ir „atneštų“ jau užbaigtą rezultatą, o ne tik generuotų dar vieną atsakymą ar pranešimą.

    Kaip veikia agentai ir kur didžiausia nauda

    „Model ML“ sprendimas kuriamas taip, kad agentai galėtų veikti proaktyviai: suprasti klientų kontekstą, sekti aktyvius sandorius, prisitaikyti prie vartotojo darbo stiliaus ir užduotis atlikti pasitelkiant organizacijos turimas sistemas bei informaciją.

    Kaip pavyzdį bendrovė nurodo situaciją, kai pasirodo naujienos apie investicinio bankininko stebimą įmonę – agentas gali įvertinti aktualumą, galimas pasekmes ir parengti analizę pagal institucijoje įprastus šablonus. „Model ML“ teigimu, dalį procesų taip būtų galima sutrumpinti nuo dienų iki minučių.

    Dar vienas akcentas – duomenų saugumas diegiant sprendimus įmonėse. „Model ML“ nurodo siūlanti lanksčias diegimo galimybes, įskaitant veikimą kliento infrastruktūroje, kad jautri informacija liktų organizacijos aplinkoje.

    Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Augimas ir technologinė kryptis

    „Model ML“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Chaz ir Arnie Englander. Prieš tai jie buvo sukūrę ir pardavę du startuolius – „Fat Llama“ ir „Fancy“ – o vėliau dėmesį sutelkė į DI pritaikymą finansų sektoriuje.

    Pasak įmonės, 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos per metus išaugo 12 kartų, o kasdienių aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus.

    Per 2026 metus bendrovė plėtė tarptautinį tinklą ir atidarė biurus Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje.

    Technologinėje pusėje „Model ML“ išskiria „modeliams nepriklausomą“ architektūrą: įmonė lygina skirtingus DI modelius pagal finansines užduotis ir renkasi, kas geriausiai atitinka tikslumą, greitį ir kainą. Taip pat nurodoma, kad vis didesnę darbo dalį perima pačios bendrovės pritaikyti atvirojo kodo modeliai.

  • Estijos vienaragis „Blackwall“ pritraukė 93 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 2 mlrd. eurų

    Estijos vienaragis „Blackwall“ pritraukė 93 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 2 mlrd. eurų

    Estijoje įkurta interneto srauto valdymo platforma „Blackwall“ paskelbė užbaigusi C serijos investicijų etapą ir pritraukusi apie 93 mln. eurų. Bendrovė įvertinta maždaug 2 mlrd. eurų, o tai reiškia vieną didžiausių šių metų vėlyvosios stadijos finansavimų Baltijos šalių technologijų sektoriuje.

    Apie naują finansavimo etapą paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po žinios, kad „Blackwall“ peržengė vienaragio ribą ir pasiekė 1 mlrd. eurų vertę. Toks tempas rodo, kad investuotojai itin aktyviai vertina infrastruktūros ir kibernetinio saugumo sprendimus, ypač tuos, kurie įsitvirtina paslaugų teikėjų grandyje.

    Kas yra „Blackwall“ ir ką ji daro

    „Blackwall“ kuria interneto srauto valdymo ekosistemą, veikiančią prieglobos ir infrastruktūros tiekėjų aplinkoje. Sprendimas diegiamas pačių paslaugų teikėjų infrastruktūroje, kad būtų galima atskirti realius lankytojus ir teisėtą automatizuotą srautą nuo kenkėjiškų botų, atakų bei piktnaudžiavimo.

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma apima botų mažinimą, DDoS apsaugą, žiniatinklio programų užkardą, apkrovos balansavimą, serverio pusės šifravimą ir srauto valdymą, kai vis didesnę interneto dalį sudaro automatizuotos sistemos. Pasak įmonės, kasdien filtruojami milijardai užklausų.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas tarptautinei plėtrai ir produkto gilinimui, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su prieglobos, valdomų paslaugų ir debesijos tiekėjais. „Blackwall“ strategija remiasi idėja, kad didelė interneto dalis veikia per šiuos tiekėjus, todėl srauto kontrolė arčiau infrastruktūros leidžia greičiau reaguoti į grėsmes ir optimizuoti paslaugų kokybę.

    „Žiniatinklis tampa vis labiau automatizuotas, labiau paskirstytas ir sudėtingesnis, tačiau jį palaikanti infrastruktūra išlieka labai fragmentuota“, – sakė „Blackwall“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikita Rozenberg.

    „Mūsų ambicija yra sukurti srauto valdymo ekosistemą, kuri sujungtų šiuos pasaulius. Šis finansavimas leidžia mums plėstis globaliai, gilinti platformą ir suteikti prieglobos bei infrastruktūros tiekėjams technologijas, kurių reikia naujos kartos žiniatinkliui“, – sakė jis.

    Kodėl investuotojai mato potencialą

    „Blackwall“ akcentuoja, kad jos modelis skiriasi nuo didžiųjų platformų, kurios konkuruoja su prieglobos tiekėjais dėl galutinių klientų. Bendrovė pozicionuoja save kaip sprendimą, kuris stiprina tiekėjų santykį su jų aptarnaujamomis įmonėmis, nes saugumo ir srauto valdymo sluoksnis veikia tiekėjo infrastruktūroje.

    Pasak investuotojų atstovų, didėjantis automatizuoto srauto ir DI valdomų agentų naudojimas reiškia, kad tradicinė, į žmonių srautą orientuota infrastruktūra patiria vis didesnį spaudimą. Todėl sprendimai, galintys atpažinti teisėtą automatizaciją, apsaugoti nuo piktnaudžiavimo ir valdyti srautą dideliu mastu, tampa kritiškai svarbūs.

  • Miunchene įsikūrusi „RobCo“ tapo robotikos vienaragiu: vertė per devynis mėnesius padvigubėjo

    Miunchene įsikūrusi „RobCo“ tapo robotikos vienaragiu: vertė per devynis mėnesius padvigubėjo

    Miunchene įsikūręs pramonės robotikos startuolis „RobCo“ paskelbė peržengęs 892,4 mln. eurų vertinimo ribą ir tapęs vadinamuoju vienaragiu. Įmonė teigia, kad jos vertė per devynis mėnesius padvigubėjo, o sandoris apėmė ir naujas investicijas, ir darbuotojų turimų akcijų pardavimą antrinėje rinkoje.

    Prie sandorio prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, „Greenfield“, „Kindred“, „Lingotto“ ir „Promus Ventures“, taip pat nauji – „Cherry Ventures“ ir „European Tech Collective“. Tiksli pritraukto kapitalo suma ir proporcijos tarp naujų lėšų bei antrinės akcijų dalies nebuvo atskleistos.

    Anksčiau, 2026 metų sausį, „RobCo“ buvo paskelbusi apie 89,2 mln. eurų C serijos investicijų raundą, kurį bendrai vedė „Lightspeed Venture Partners“ ir „Lingotto Innovation“. Tokie raundai paprastai skirti spartesniam augimui: komandos plėtrai, produktų industrializavimui, gamybos apimčių didinimui ir pardavimų tinklo stiprinimui.

    Kas slypi už augimo

    „RobCo“ buvo įkurta 2020 metais, o jos ištakos siejamos su Miuncheno technikos universitetu. Įmonė kuria DI valdomas robotų sistemas, kurios gamyboje apjungia suvokimą, judesio planavimą ir savimoką, kad automatizacija būtų pritaikoma realesnėse, ne idealiai suvaldytose sąlygose.

    Startuolis akcentuoja, kad jo platforma siekia sumažinti atotrūkį tarp šiandieninių gamybos procesų ir pilnos automatizacijos. Pramonėje tai aktualu dėl vadinamojo aukšto kintamumo gamybos, kai dažnai keičiasi detalės, užduotys ir aplinka, o tradiciniai robotų sprendimai reikalauja daug perprogramavimo.

    „Tai svarbus momentas „RobCo“, ir sunku sugalvoti geresnį būdą jį pažymėti nei suteikti daliai žmonių, sukūrusių šią įmonę, galimybę realizuoti dalį jų sukurtos vertės. Vieno milijardo vertinimas yra įspūdingas etapas, bet dar labiau džiugina tai, kas laukia toliau: į gamyklas atnešti naujos kartos autonominę pramoninę robotiką“, – sakė „RobCo“ bendraįkūrėjas ir vadovas Romanas Hölzlas.

    „Alfie“ ir robotika kaip paslauga

    Įmonės sprendimų centre – robotas „Alfie“, skirtas autonomiškam darbui įvairiuose pramoniniuose procesuose. „RobCo“ teigia, kad „Alfie“ orientuotas į užduotis, kurios ilgą laiką buvo sudėtingos tradicinei automatizacijai: neapibrėžtas darbo scenarijus, didelis produktų miksas ir aukšti saugos reikalavimai realiose gamyklose.

    Komercinį „Alfie“ pristatymą „RobCo“ planuoja 2027 metų kovo 4 dieną Miunchene vyksiančiame renginyje „RobCoN“. Tokie renginiai dažnai naudojami ne tik produktų paleidimui, bet ir partnerių pritraukimui, klientų demonstracijoms bei ekosistemos kūrimui aplink platformą.

    Startuolis taip pat vysto robotikos kaip paslaugos modelį, kai klientams nereikia didelių pradinių investicijų į įrangą. „RobCo“ nurodo, kad šis modelis leidžia pramonės įmonėms automatizuoti rankines užduotis mažinant diegimo riziką ir veiklos sudėtingumą.

    Plėtra JAV ir investuotojų signalai

    „RobCo“ teigia 2025 metais išsiplėtusi į Jungtines Valstijas ir dabar dar labiau koncentruojasi į šią rinką, kuri įvardijama kaip sparčiausiai auganti. Įmonės klientų veikla esą apima daugiau nei keliolika valstijų, o plėtrą palaiko gamybos ir surinkimo pajėgumai Ostine bei laboratorija San Franciske.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad jos vadovas persikėlė į JAV, siekdamas tiesiogiai vadovauti plėtrai. Tokia praktika startuolių rinkoje dažna, kai įmonės siekia greičiau įsitvirtinti didžiausiuose pramonės regionuose ir priartėti prie stambiųjų užsakovų.

    „„RobCo“ kuria ateitį, kurioje DI ne tik mąsto ir generuoja, bet ir veikia fiziniame pasaulyje. Įmonės pažanga per pastaruosius kelerius metus yra įspūdinga, tačiau manome, kad tai dar tik pradžia. „RobCo“ turi ambiciją ir technologijas iš esmės pakeisti tai, kaip atliekamas pramoninis darbas, ir džiaugiamės matydami, kaip ši vizija keliauja iš Europos į gamyklas visame pasaulyje“, – sakė „Sequoia Capital“ partnerė Luciana Lixandru.

    Robotikos vienaragio statusas Europoje laikomas reikšmingu signalu rinkai, kurioje investuotojai pastaraisiais metais itin atsargiai vertino kapitalo imlius, su gamyba ir diegimu susijusius verslus. „RobCo“ atvejis rodo, kad pramonės automatizacija ir DI pritaikymas fiziniame pasaulyje išlieka viena patraukliausių krypčių tiek didžiosioms gamykloms, tiek rizikos kapitalui.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    „Vinted“ vertė išaugo iki 8 mlrd. eurų: už 880 mln. eurų parduotos akcijos, ką tai keičia

    Naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ baigė 880 mln. eurų vertės antrinį akcijų sandorį, kuriame bendrovės vertė įvertinta 8 mlrd. eurų. Sandoriui vadovavo investuotojai EQT, „Schroders Capital“ ir „Teachers’ Venture Growth“, prisidėjo ir dalis naujų bei esamų dalyvių.

    Šis sandoris nėra naujo kapitalo pritraukimas į pačią įmonę, o esamų akcininkų ir darbuotojų turėtų akcijų pardavimas, suteikiantis likvidumo. Toks formatas dažnai pasirenkamas, kai įmonė turi pakankamai lėšų veiklai ir plėtrai, tačiau investuotojai bei darbuotojai nori realizuoti dalį sukauptos vertės.

    „Sandoris ir įvertinimas atspindi pažangą kuriant mastelį pasiekusią prekyvietę su integruota siuntų ir mokėjimų infrastruktūra, kad naudotų daiktų prekyba būtų patikimesnė, prieinamesnė ir efektyvesnė“, – sakė „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga.

    Prie sandorio prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų fondai, valdomi „BlackRock“, „Lombard Odier Investment Managers“ ir „Pinegrove Opportunity Partners“. Pranešama, kad paklausa buvo gerokai didesnė nei siūlomų akcijų kiekis, todėl sandoris buvo perpasirašytas.

    „Vinted“ įkurta 2008 metais Vilniuje, o platforma nuo drabužių mainų idėjos išaugo į platesnės apimties naudotų prekių prekyvietę. Bendrovė plėtė kategorijas į elektroniką, knygas, žaislus ir vaizdo žaidimus, o vėliau tapo pirmuoju Lietuvos technologijų vienaragiu.

    Pastaraisiais metais „Vinted“ strategijoje svarbi vieta tenka ne tik pačiai prekyvietei, bet ir ją palaikančiai infrastruktūrai. Bendrovė vysto logistikos sprendimus „Vinted Go“ ir mokėjimų paslaugas „Vinted Pay“, siekdama sumažinti trintį sandoriuose, paspartinti pristatymą ir didinti vartotojų pasitikėjimą.

    Rinkoje tokie antriniai sandoriai dažnai traktuojami kaip brandesnio etapo signalas: įmonė gali augti iš generuojamų pinigų srautų, o investuotojai sustiprina akcininkų bazę ilgalaikiais instituciniais partneriais. „Vinted“ atveju tai taip pat rodo, kad bendrovė ir toliau laikoma viena stipriausių Europos naudotų prekių prekybos žaidėjų.