CP v2

Tag: Vienbučiai namai

  • Telšiuose keičiamas 0,0479 ha sklypo statusas: iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą keisti žemės sklypo Telšiuose paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastrinis numeris – 7868/0022:237, plotas – 0,0479 ha.

    Iki šiol sklypas buvo priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, o jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Savivaldybės sprendimu numatyta keisti pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą.

    Kartu nustatomas ir naujas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokie pakeitimai paprastai reiškia, kad sklypas planuojamas pritaikyti gyvenamajai statybai, laikantis teritorijų planavimo ir statybos reikalavimų.

    Sprendimas įformintas Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu, priimtu 2026 metais gegužės 28 dieną. Tokie potvarkiai viešinami siekiant užtikrinti skaidrumą ir informuoti gyventojus apie pasikeitimus konkrečiose teritorijose.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar sandorius šioje vietovėje, aktualu įvertinti, kad paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas pats savaime dar nereiškia automatinės teisės pradėti statybą. Prieš pradedant darbus įprastai reikia atlikti projektavimo procedūras ir gauti privalomus leidimus pagal galiojančius teisės aktus.

  • Vilniuje siūloma keisti sklypo 0101/0007:2342 paskirtį: ką reiškia perėjimas į gyvenamąją teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0007:2342, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad su jais galėtų susipažinti gyventojai ir suinteresuotos šalys.

    Šiuo metu sklypui nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o konkretus naudojimo būdas nėra nustatytas. Tai reiškia, kad iki šiol sklypo panaudojimas pagal naudojimo būdą nebuvo aiškiai priskirtas konkrečiai kategorijai.

    Prašyme numatoma palikti tą pačią pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Praktikoje toks sprendimas dažniausiai atveria kelią planuoti ir vystyti individualių namų ar dvibučių statybą, jei kiti reikalavimai leidžia.

    Prašymas viešinamas 2026 metais nuo birželio 2 dienos iki birželio 15 dienos, iš viso 10 darbo dienų. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir įvertinti, ar planuojamas pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, kaimynystei ar infrastruktūros poreikiui.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2464 ir elektroninis paštas giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Grigiškėse planuojamas sklypo Afindevičių g. 8 naudojimo keitimas: nuo daugiabučių į namų valdas

    Kas siūloma keisti?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Afindevičių g. 8, Grigiškėse (kadastro Nr. 7937/0002:0378), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie pakeitimai teritorijų planavimo praktikoje paprastai reiškia kitokią leistiną plėtrą ir skirtingus statybos parametrus.

    Šiuo metu sklypui nurodoma paskirtis ir naudojimo būdas: kita; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Prašyme prašoma nustatyti kitą naudojimo kryptį: kita; vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Kuo skiriasi šie naudojimo būdai?

    Perėjimas nuo daugiabučių ir bendrabučių teritorijų prie vienbučių ir dvibučių teritorijų dažniausiai keičia galimą užstatymo intensyvumą bei teritorijos vystymo logiką. Paprastai tai reiškia, kad vietoje didesnio tankio gyvenamosios statybos būtų orientuojamasi į mažesnio mastelio individualius namus.

    Tokio tipo sprendimai gali turėti įtakos ir aplinkiniams gyventojams, nes skiriasi planuojami srautai, automobilių parkavimo poreikis bei inžinerinės infrastruktūros apkrovos. Galutinis suderinimas priklauso nuo teisės aktų reikalavimų, konkrečių teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės vertinimo.

    Viešinimo terminas ir kaip teikti pasiūlymus

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 12 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymai priimami adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat numatyta galimybė teikti pastabas per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefonas +370 5 211 2868 ir el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai vertinami pagal nustatytas procedūras, o sprendimas priimamas įvertinus visumą aplinkybių.

  • Kelmės rajone prašoma pakeisti sklypo paskirtį į gyvenamąją: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kelmės rajone prašoma pakeisti sklypo paskirtį į gyvenamąją: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kelmės rajono savivaldybės administracijoje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo (kad. Nr. 5446/0002:30) Statybininkų g. 40, Kakoniškės kaime, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Siūloma ją keisti iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį.

    Taip pat prašoma nustatyti žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Tokie prašymai paprastai reiškia, kad sklype ateityje būtų galima planuoti gyvenamosios paskirties statybas, jei bus įvykdytos kitos teisės aktų sąlygos.

    Kaip vyks pasiūlymų teikimas?

    Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas visuomenei sudaryta galimybė susipažinti su informacija ir teikti pasiūlymus dėl numatomo sprendimo. Nurodoma, kad nuo 2026 metų gegužės 22 dienos tam skiriamas 10 darbo dienų terminas.

    Pasiūlymus galima teikti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą TPDRIS. Teikiant pastabas svarbu aiškiai nurodyti, dėl kurios sklypo paskirties ar naudojimo būdo dalies teikiamas pasiūlymas, ir argumentuoti savo poziciją.

    Ką verta įvertinti gyventojams?

    Sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų vystymuisi, susisiekimui ir inžinerinei infrastruktūrai. Praktikoje gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į galimą papildomą transporto srautą, triukšmą, lietaus nuotekų tvarkymą, privažiavimų sprendinius ir inžinerinių tinklų pajėgumus.

    Jeigu teritorijoje vėliau būtų planuojami konkretūs statybų ar projektavimo sprendiniai, jie paprastai pereina atskiras derinimo procedūras. Vis dėlto šis etapas yra svarbus, nes būtent dabar sprendžiama, kokia veikla sklype iš esmės galėtų būti leidžiama ateityje.

  • Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Leidimų bumas Vilniaus rajone

    Vilniaus rajonas pastaraisiais mėnesiais išsiskiria vienu ryškiausių statybų aktyvumo šuolių Lietuvoje. Naujausi VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenys rodo, kad savivaldybėje išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

    2026 metų balandį Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtinti 182 statybą leidžiantys dokumentai, kai 2025 metais balandį jų buvo 81, o 2024 metais balandį – 71. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje išduoti 1 224 statybą leidžiantys dokumentai.

    Pagal balandžio rodiklį Vilniaus rajonas aplenkė ir didžiuosius šalies miestus bei kitus sparčiai augančius rajonus. Vilniaus mieste išduoti 128 statybą leidžiantys dokumentai, Kauno rajone – 121, Klaipėdos rajone – 103.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienas statybą leidžiantis dokumentas ne visada reiškia vieną statinį. 2026 metų balandį patvirtintuose dokumentuose Vilniaus rajone iš viso numatyti 187 statiniai, todėl realus planuojamų projektų mastas yra didesnis nei vien leidimų skaičius.

    Didelę dalį leidimų sudaro vienbučių gyvenamųjų namų projektai, o tai signalizuoja išliekantį individualaus būsto poreikį šalia sostinės. Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai naujakuriai aktyviai renkasi arčiausiai Vilniaus esančias teritorijas, kur naujų kvartalų plėtra vyksta sparčiausiai.

    2025 metais Vilniaus rajonas, savivaldybės pateikiamais duomenimis, buvo šalies lyderis pagal vienbučių namų statybos leidimus. Per metus išduoti 1 063 tokie leidimai, kai Kauno rajone – 783, o Vilniaus mieste – 718.

    Gyventojų augimas ir infrastruktūros spaudimas

    Statybų pagreitį palaiko ir demografinė dinamika: Vilniaus rajone gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai didėja, vidutiniškai apie 2 000 gyventojų per metus, tai sudaro maždaug 1,6–2 proc. Šių metų pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius siekė apie 120,8 tūkst.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai sostinės esančiose seniūnijose, kur intensyviausiai vystomi nauji gyvenamieji kvartalai. Savivaldybė taip pat pabrėžia palyginti jauną demografinę struktūrą – 37 proc. gyventojų sudaro 18–44 metų amžiaus grupė.

    Augant projektų apimtims, didėja ir savivaldybės administracijai tenkantis derinimo bei patikrų krūvis, tačiau teigiama, kad balandžio mėnesio leidimai buvo išduoti neviršijant nustatytų terminų. Kartu su plėtra savivaldybė akcentuoja poreikį, kad švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir viešųjų erdvių infrastruktūra neatsiliktų nuo būsto statybų tempo.

    „Sparčiai augantis rajonas mums reiškia ne tik galimybes, bet ir atsakomybę. Siekiame, kad infrastruktūros plėtra ne vytųsi augimą, o vyktų kartu su juo“, – teigia Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    „Kartu su augančiu rajonu didėja ir specialistams tenkantis darbo krūvis, tačiau balandžio mėnesį išduoti dokumentai buvo patvirtinti neviršijant nustatytų terminų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ekspertai rinkoje paprastai pabrėžia, kad tokie leidimų šuoliai dažniausiai reiškia ne vien didėjantį gyventojų poreikį, bet ir vystotojų lūkesčius dėl paklausos artimiausiais ketvirčiais. Vilniaus rajono atvejis išsiskiria tuo, kad plėtra koncentruojasi aplink sostinę, todėl kartu aktualėja ir susisiekimo sprendimai bei viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • Rokantiškių Sodų 2-oji g. 17: svarstomas sklypo paskirties keitimas į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Rokantiškių Sodų 2-ojoje g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0036:350.

    Šiuo metu nurodoma esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tai reiškia, kad sklypas formaliai priskirtas žemės ūkio naudojimui ir jam taikomi su tuo susiję ribojimai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis būtų keičiama į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Toks pokytis paprastai sudaro prielaidas planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio leidimo statyti.

    Viešinimas ir pasiūlymų teikimas

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su sprendiniu ir teikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Pastabas taip pat galima pateikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, kur fiksuojami pasiūlymai dėl sklypų paskirties ar naudojimo būdo keitimo. Ši procedūra skirta užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei įsitraukti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties keitimas?

    Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra vienas iš etapų, kurio gali prireikti, jei sklype planuojama kitokia veikla nei leidžia esamas statusas. Gyvenamosios teritorijos statusas dažniausiai reikalingas, kai norima sklypą pritaikyti vienbučių ar dvibučių namų statybai.

    Vis dėlto net ir pakeitus paskirtį, konkreti statyba priklauso nuo kitų reikalavimų: teritorijų planavimo dokumentų, inžinerinių tinklų galimybių, susisiekimo sprendinių, aplinkosauginių ir kitų teisės aktų. Dėl to gyventojams rekomenduojama vertinti ne tik patį keitimo faktą, bet ir platesnį kontekstą.

    Kur kreiptis dėl papildomos informacijos?

    Savivaldybė nurodo, kad dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2137. Taip pat pateikiamas kontaktinis el. paštas agnija.ciz@vilnius.lt.

    Viešinimo laikotarpiu pateikti pasiūlymai gali būti svarbūs vertinant sprendimo pagrįstumą ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei. Jei pateikiamos pastabos, jos turi būti suformuluotos aiškiai, nurodant argumentus ir pageidaujamą sprendimą.

  • Naujos Lenkijos valstybės subsidijos lietaus vandeniui: iki 1 800 eurų namų savininkams

    Kas planuojama ir kam skirta?

    Lenkijoje antrąjį 2026 metų ketvirtį planuojama pradėti paraiškų priėmimą programai „Mikroretencja“, kuri skatins įsirengti lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sprendimus prie individualių namų.

    Iniciatyvą pristato Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas. Programos tikslas – mažinti liūčių metu susidarančius paviršinius nuotekius, didinti vandens sulaikymą ir padėti gyventojams efektyviau naudoti kritulių vandenį.

    Kiek galima gauti?

    Numatyta, kad fiziniams asmenims kompensacija sieks iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia išmoka vienam projektui – 8 000 zlotų, tai yra apie 1 800 eurų.

    Bendras programos biudžetas – 173 mln. zlotų, arba apie 39 mln. eurų. Nurodoma, kad finansavimas siejamas su Europos Sąjungos lėšomis, todėl tikėtina, jog bus taikomos aiškios tinkamumo ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kokias sistemas būtų galima finansuoti?

    Parama būtų skirta sprendimams, leidžiantiems surinkti lietaus ar tirpsmo vandenį nuo nelaidžių paviršių, pavyzdžiui, stogų, takų ar įvažiavimų. Taip pat numatomas finansavimas vandens kaupimui sandariuose rezervuaruose, kurių bendra talpa turėtų būti ne mažesnė nei 2 kubiniai metrai.

    Be kaupimo, lėšas planuojama nukreipti ir į infiltracijos sprendimus, kai vanduo sulaikomas grunte, pavyzdžiui, įrengiant infiltracinius šulinius, drenažą ar sklaidymo dėžes. Taip pat būtų finansuojamos priemonės sukauptam vandeniui panaudoti, pavyzdžiui, siurbliai ar laistymo sistemos.

    Kokios sąlygos numatomos?

    Paraiškas galėtų teikti fiziniai asmenys, kurie yra vienbučių namų savininkai, bendrasavininkiai arba žemės naudotojai pagal amžinąją nuomą, jei sklype yra gyvenamosios paskirties pastatas.

    Skelbiama, kad programa orientuota į jau užbaigtas investicijas, o sutartis su paramos gavėju kartu būtų ir atsiskaitymas už atliktus darbus. Tinkamos finansuoti išlaidos būtų skaičiuojamos nuo 2024 metų liepos 1 dienos.

    Taip pat numatomas ribojimas dėl dvigubo finansavimo: jei tas pats projektas ar jo dalis jau buvo remtas regioninių ar nacionalinių aplinkosaugos fondų lėšomis, nauja parama tam pačiam įrenginiui nebūtų taikoma. Tai svarbu planuojantiems derinti kelias priemones ar anksčiau pasinaudojusiems panašiomis programomis.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais daugelyje Vidurio Europos šalių dažnėja intensyvios liūtys ir trumpalaikiai potvyniai, o kartu pasikartoja ir sausringi periodai. Mikroretencijos sprendimai padeda suvaldyti abi problemas: sumažina apkrovą lietaus nuotekų sistemoms ir leidžia sukauptą vandenį panaudoti buityje ar laistymui.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač pasiteisina individualiuose namuose, kur yra daugiau kietų dangų ir didesnis stogo plotas. Valstybės subsidija dažnai tampa lemiamu argumentu investiciją atlikti greičiau, ypač jei kartu tenka spręsti ir kiemo užliejimo problemas.