CP v2

Tag: Vienmetės gėlės

  • Pelargonijų ir surfinių konkurentė: ši gėlė kvepia švelniai ir užaugina spalvotą uždangą

    Pelargonijų ir surfinių konkurentė: ši gėlė kvepia švelniai ir užaugina spalvotą uždangą

    Kas yra žavi nemesija?

    Nemesija (lot. Nemesia) – vienmetė, itin gausiai žydinti dekoratyvinė gėlė, pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkama balkonų ir terasų kompozicijoms. Ji vertinama dėl ryškių spalvų, švelnaus kvapo ir ilgo žydėjimo sezono, kuris įprastai tęsiasi nuo vasaros pradžios iki ankstyvo rudens.

    Dauguma veislių užauga iki maždaug 20–40 centimetrų, o augalo kerelis būna kompaktiškas, tankus. Žiedai dažniausiai dviejų lūpų formos, gali būti balti, geltoni, rožiniai, raudoni, oranžiniai ar violetiniai, neretai ir dvispalviai.

    Kur sodinti, kad žydėtų ilgai?

    Nemesijai geriausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota vieta, tačiau per kaitras ji gali prasčiau jaustis, todėl praverčia lengvas pritemdymas. Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir laidi vandeniui – užmirkimo ši gėlė nemėgsta, ypač auginama vazone.

    Auginant balkono loveliuose ar vazonuose verta pasirūpinti drenažo sluoksniu ir pasirinkti substratą, kuris neprispaudžia šaknų. Praktikoje tam tinka universali žemė žydintiems augalams, papildyta purenimo priedu, kad vanduo neužsistovėtų, o šaknys gautų oro.

    Laistymas, tręšimas ir genėjimas

    Norint, kad nemesija formuotų kuo daugiau žiedų, svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę. Žemė turėtų būti nuolat lengvai drėgna, nes perdžiūvimas greitai pristabdo žydėjimą, o perlaistymas didina šaknų puvinio riziką.

    Ilgam ir gausiam žydėjimui padeda reguliarus tręšimas žydintiems augalams skirtais mišiniais. Po pirmos ryškesnės žydėjimo bangos augalą verta patrumpinti – genėjimas dažnai paskatina atžėlimą ir antrą, ne mažiau dekoratyvią žiedų bangą.

    Kaip dauginti ir kada sėti?

    Nemesiją galima auginti įsigyjant jau paaugintus daigus arba sėjant iš sėklų. Sėjant namuose ar po priedanga, daigai paprastai sudygsta per 7–14 dienų, jei palaikoma maždaug 18–22 laipsnių šiluma ir pastovi drėgmė.

    Į nuolatinę vietą lauke nemesija sodinama tik praėjus šalnų rizikai, dažniausiai vėlyvą pavasarį. Kad kereliai nesusispaustų ir gerai vėdintųsi, sodinant verta palikti apie 20 centimetrų tarpus.

    Ieškantiems alternatyvos pelargonijoms ar surfinijoms nemesija gali tapti patraukliu sprendimu dėl spalvų įvairovės ir ilgo žydėjimo, tačiau ji geriausiai atsiskleidžia, kai jai užtikrinamas reguliarus laistymas ir lengvas, laidus substratas.

  • Gazanija vadinama vasaros gėlyno karaliene: ką daryti, kad žydėtų iki pat rudens

    Gazanija vadinama vasaros gėlyno karaliene: ką daryti, kad žydėtų iki pat rudens

    Gazanija – ryški, saulę mėgstanti gėlė, kuri nuo birželio paprastai žydi iki pat rudens ir greitai tampa vienu pagrindinių gėlyno akcentų. Ji kilusi iš pietinės Afrikos, todėl mūsų klimato sąlygomis dažniausiai auginama kaip vienmetė, tačiau tinkamai prižiūrima gali džiuginti itin gausiu žydėjimu.

    Šios gėlės žiedai išsiskiria sodriomis spalvomis: nuo geltonos ir kreminės iki oranžinės, rožinės, raudonos ar violetinės, neretai būna ir margi. Būdingas bruožas – žiedai apniukusiu oru ar vakare dažnai užsiveria, o saulėtą dieną vėl plačiai atsiskleidžia.

    Kur sodinti, kad žiedų būtų daugiau?

    Gazanijai svarbiausia parinkti kuo saulėtesnę vietą, nes šešėlyje ji žydi silpniau ir tampa mažiau dekoratyvi. Geriausiai tinka nuo vėjo kiek apsaugotas plotas, o dirva turi būti laidi ir neužmirkstanti.

    Per didelė drėgmė – dažna nesėkmių priežastis: šaknys gali pradėti pūti, o augalas skursta. Jei dirva sunki, prieš sodinant verta ją pagerinti smėliu ar smulkia skalda, kad vanduo greičiau nutekėtų.

    Laistymas ir priežiūra per sezoną

    Gazanija ganėtinai atspari sausrai, todėl dažniausiai pakanka laistyti rečiau, bet gausiau, kai užsitęsia sausesnis laikotarpis. Vazonuose ji džiūsta greičiau, tad karščių metu drėgmę reikėtų tikrinti dažniau, tačiau vandens perteklius vis tiek nepageidaujamas.

    Norint pratęsti žydėjimą, svarbu reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedus ir lengvai patrumpinti pernelyg ištįsusius ūglius. Tokia priežiūra skatina šakojimąsi ir naujų pumpurų formavimąsi, todėl gėlynas ilgiau išlieka ryškus.

    Ar įmanoma gazaniją peržiemoti?

    Nors dažniausiai ji auginama kaip vienmetė, gazaniją galima pabandyti išsaugoti iki kito sezono. Prieš pirmąsias šalnas augalą reikėtų iškasti, pašalinti sudžiūvusius lapus, patrumpinti maždaug iki trečdalio ir pasodinti į vazoną su žeme.

    Žiemą gazanijai labiausiai tinka vėsesnė, šviesi patalpa, kur temperatūra laikosi apie 7–10 laipsnių šilumos. Laistyti reikia saikingai, tik kad žemė būtų vos drėgna, ir reguliariai apžiūrėti, ar neatsiranda puvinio ar kenkėjų požymių.

    Žiemos pabaigoje, artėjant pavasariui, laistymą galima po truputį dažninti, o augalą pratinti prie aktyvesnio augimo. Į lauką gazaniją saugiausia išnešti tik pasibaigus pavasarinėms šalnoms, kai naktimis temperatūra stabiliai laikosi aukštesnė.

  • Šiuos gėlių sėklas verta sėti namuose dabar: gegužę persodinsite į lysves ir džiaugsitės žiedais

    Šiuos gėlių sėklas verta sėti namuose dabar: gegužę persodinsite į lysves ir džiaugsitės žiedais

    Kodėl verta pradėti nuo palangės?

    Kai kurių gėlių sėklas naudinga sėti namuose dar iki sodinimo į dirvą, nes taip augalai spėja sustiprėti ir greičiau pradeda žydėti. Daigai namuose būna geriau apsaugoti nuo vėsaus pavasario, staigių temperatūros svyravimų ir naktinių šalnų.

    Lietuvoje saugiausias metas jautresnius augalus perkelti į lysves dažniausiai ateina po gegužės vidurio, kai sumažėja vėlyvų šalnų rizika. Būtent todėl iš anksto paauginti daigai leidžia „neprarasti“ kelių savaičių ir sezoną pradėti anksčiau.

    Dar viena priežastis praktiška: gležni daigeliai lauke dažnai nukenčia nuo šliužų, paukščių ar išdžiūvimo, o namuose lengviau kontroliuoti drėgmę ir šviesą. Taip pat paprasčiau atsirinkti stipriausius augalus ir į dirvą sodinti tik tuos, kurie geriausiai auga.

    Kokias gėles verta sėti iš anksto?

    Įprasta namuose iš anksto sėti dalį vienmečių gėlių, kurios vėliau ilgai ir gausiai žydi iki pat rudens. Tokie augalai dažnai būna jautresni šalčiui, todėl ankstyvas startas kambaryje padeda sulaukti vešlesnio žydėjimo vasaros pradžioje.

    Taip pat pravartu anksčiau pasėti kai kurias daugiametes gėles, ypač tas, kurioms reikia daugiau laiko šaknims susiformuoti ir žiediniams pumpurams užmegzti. Dalis jų gali pražysti jau pirmaisiais metais, tačiau dažniausiai gražiausiai atsiskleidžia kitais sezonais, kai augalas įsitvirtina.

    Renkantis konkrečias rūšis verta vadovautis sėklų pakuotės rekomendacijomis, nes jos nurodo sėjos laiką, dygimo trukmę ir tinkamą persodinimo momentą. Svarbu įvertinti ir vietą sode: saulėtas, pusiau pavėsis ar pavėsis lemia, ar gėlė tikrai atskleis savo potencialą.

    Kaip sėti, prižiūrėti ir paruošti persodinimui?

    Daigams geriausia naudoti sėjai ir pikavimui skirtą substratą, nes jis būna lengvesnis ir tinkamesnis šaknų vystymuisi. Sėklas patogu sėti į daigyklas arba mažus vazonėlius su skylutėmis dugne, kad vanduo neužsistovėtų.

    Po sėjos indelius verta laikyti šviesioje, šiltoje vietoje, o sudygus daigams temperatūrą sumažinti, kad augalai neištįstų. Kai daigeliai užaugina 2–3 tikruosius lapelius, juos reikėtų pikuoti arba persodinti į didesnius indelius, kad turėtų daugiau vietos šaknims.

    Prieš perkeliant į lauką būtinas grūdinimas: maždaug 10–14 dienų daigus kasdien išneškite į lauką, palaipsniui ilgindami buvimo laiką. Tai padeda augalams prisitaikyti prie vėjo, tiesioginės saulės ir vėsesnių naktų, todėl persodinti jie patiria mažiau streso ir greičiau prigyja.

  • Močiutės darželio hitas grįžta: kosmėjos žydi iki pat rudens ir beveik nereikalauja priežiūros

    Močiutės darželio hitas grįžta: kosmėjos žydi iki pat rudens ir beveik nereikalauja priežiūros

    Kosmėjos, dar vadinamos onėtekiais (Cosmos bipinnatus), vėl grįžta į Lietuvos gėlynus kaip lengvai auginama ir ilgai žydinti vienmetė gėlė. Šis augalas vertinamas dėl gausaus žydėjimo nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų ir dėl to, kad tinka tiek natūralistiniams, tiek kaimiško stiliaus gėlynams.

    Kosmėjų žiedai primena astrus ar dideles ramunes ir dažniausiai būna balti, rožiniai, purpuriniai, rečiau gelsvi, o jų skersmuo gali siekti apie 10 centimetrų. Augalai neretai užauga iki 1,2 metro, todėl gėlyne gali tapti aukštesniu fonu, o nuskinti žiedai ilgai puošia ir vazas.

    Šias gėles galima auginti dviem būdais: iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą. Daigams sėklos dažniausiai sėjamos kovo ar balandžio mėnesiais patalpose, o į lauką persodinama praėjus pavasarinių šalnų rizikai, dažniausiai po gegužės 15 dienos.

    Sėjant tiesiai į dirvą, tai daroma nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios, kai naktimis nebebūna šalnų. Sėklas rekomenduojama įterpti maždaug 0,5 centimetro gyliu, lengvai užberti žemėmis ir palaikyti tolygią drėgmę, kol sudygs.

    Kosmėjoms labiausiai tinka saulėta, šilta vieta, kurioje saulė šviečia bent 6–8 valandas per dieną. Jos mėgsta lengvą, laidžią dirvą ir paprastai geriau auga ne itin derlingame grunte, nes pertręštos dažnai išaugina daugiau lapų nei žiedų.

    Priežiūra paprasta: užsitęsus sausrai laistoma saikingai, o pavasarį galima patręšti universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Norint, kad žydėjimas tęstųsi ilgiau ir būtų gausesnis, verta reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus, nes tai skatina augalą formuoti naujus pumpurus.

    Gėlyne kosmėjos dažnai derinamos su dekoratyvinėmis žolėmis, katžolėmis, patagoninėmis verbenomis ar šalavijais, nes tokie deriniai kuria lengvą, natūralų vaizdą. Dėl aukščio jos tinka ir kaip fonas žemesniems augalams, ypač didesnėse lysvėse ar prie tvorų.

  • Ką sodinti gegužę sode ir balkone: šios gėlės bei krūmai sužydi greičiausiai

    Ką sodinti gegužę sode ir balkone: šios gėlės bei krūmai sužydi greičiausiai

    Gegužę svarbiausia įvertinti šalnas

    Gegužė tradiciškai laikoma intensyviausiu sodinimo mėnesiu, tačiau skubėti ne visada verta. Pirmoje mėnesio pusėje dar pasitaiko naktinių šalnų, o jos jautresnius daigus gali ne tik apgadinti, bet ir sustabdyti augimą kelioms savaitėms.

    Dėl to sodininkai dažnai vadovaujasi taisykle: šilumamėgius augalus į gruntą ir balkonų lovelius saugiau perkelti, kai naktys stabiliai šiltesnės. Iki tol verta rinktis atsparesnes vienmetes gėles ir daugiametes rūšis, kurios pavasarį lengviau prisitaiko.

    Kokias vienmetes gėles sėti ir sodinti

    Pirmoje gegužės pusėje į atvirą gruntą dažnai sėjamos atsparesnės vienmetės gėlės, pavyzdžiui, medetkos, juodgrūdės, kvapioji matiolė ar lobuliarija. Jos tinka gėlynams, takelių pakraščiams, o dalis jų gerai auga ir skurdžiau tręštoje dirvoje.

    Antroje mėnesio pusėje, kai dirva labiau įšilusi, populiaru sodinti šilumą mėgstančius augalus ir kurti kompozicijas balkonuose. Čia dažniausiai pasirenkamos petunijos ir surfinijos, begonijos, taip pat cinijos, kurios gerai auga saulėtoje vietoje ir tinka skynimui.

    Jei augalai buvo auginti namuose ar šiltnamyje, prieš sodinant juos verta grūdinti. Kelias dienas daigai palaipsniui pratinami prie lauko vėjo ir tiesioginės saulės, kad persodinimas nesukeltų streso ir augimas nestotų.

    Daugiametės gėlės ir žydintys krūmai

    Gegužė palanki ir daugiametėms gėlėms, nes įšilusi dirva skatina šaknų augimą, o iki rudens augalai dar spėja sustiprėti. Saulėtose vietose dažnai sodinamos ežiuolės, rudbekijos, kraujažolės, katžolės, šalavijai, o sausesnėse vietose ypač gerai laikosi šilokai.

    Pavėsyje ir pusiau pavėsyje geriau rinktis lapais dekoratyvias ir mažiau šviesos reikalaujančias rūšis, tokias kaip melsvės, tavuolės, bergenijos ar žiognagės. Tokiuose plotuose svarbu stebėti drėgmę, nes po medžiais augalai dažnai konkuruoja dėl vandens.

    Žydintys dekoratyviniai krūmai taip pat sėkmingai sodinami gegužę, ypač jei perkami vazonuose, nes jų šaknys mažiau pažeistos. Dažnai pasirenkamos hortenzijos, lanksvos, putinai, alyvos, rožės ar jazminai, tačiau rūgščią dirvą mėgstantiems augalams būtina paruošti tinkamą substratą.

    Planuojant sodą verta derinti rūšis taip, kad žydėjimas pasiskirstytų per sezoną. Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje efektą kuria ankstyviau žydintys krūmai, o vėliau dekorą perima hortenzijos, rožės ir kiti ilgai žydintys augalai, išlaikantys vaizdą iki rudens.

  • Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Kvepiantis gėlių kilimas sode: ši žema gėlė greitai uždengia žemę ir vilioja bites

    Saldžiai, tarsi medumi kvepianti smiltynė alyssum, dar vadinama lobuliarija, per trumpą laiką gali sukurti įspūdingą žydintį kilimą. Tai žema, tankiai auganti vienmetė gėlė, kuri ypač vertinama dėl gausaus žydėjimo, lengvos priežiūros ir gebėjimo pritraukti apdulkintojus.

    Dažniausiai ji užauga apie 10–20 centimetrų aukščio, tačiau sparčiai plečiasi į šonus ir užpildo tuščias vietas gėlynuose. Smulkūs žiedai susitelkia į tankias pagalvėles, todėl iš toliau augalas atrodo kaip vientisa, žydinti danga.

    Populiariausios yra baltos veislės, kurios ypač ryškiai šviečia prieblandoje ir dažnai kvepia intensyviausiai. Tačiau auginamos ir rožinės, violetinės, alyvinės bei kreminės spalvos formos, kurios puikiai tinka vazonams ir laisvesnėms, natūralesnio stiliaus kompozicijoms.

    Smiltynės kvapas stipriausiai jaučiamas šiltomis, saulėtomis dienomis, todėl ji ypač tinkama sodinti prie terasos, takelių, suoliuko ar įėjimo į namus. Kuo didesnė augalų grupė, tuo ryškesnė bus kvapo zona, o pavienis augalas dažniau palieka tik švelnų aromatą.

    Augalas vertingas ne tik dėl dekoratyvumo: žiedai gausūs nektaro, tad smiltynę noriai lanko bitės, kamanės, žiedmusės ir drugeliai. Pastaraisiais metais, kai vis daugiau dėmesio skiriama apdulkintojų apsaugai, tokie ilgesnį laiką žydintys, nektaringi augalai vis dažniau įtraukiami į gėlynų planus.

    Kur sodinti, kad sužydėtų tankiai?

    Norint pasiekti kilimo efektą, svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir sodinimo tankį. Smiltynė geriausiai žydi saulėtoje, šiltoje vietoje, o pusiau pavėsyje dažniau auga retesnė, mažiau kvapni ir žydi kukliau.

    Dirvai ji nėra lepi, tačiau svarbiausia, kad ji būtų laidi ir neužmirkstanti. Per drėgnoje, sunkioje žemėje augalas dažniau skursta, o šaknys gali pradėti silpti, todėl vertėtų pasirūpinti drenažu, ypač vazonuose.

    Smiltynė puikiai atrodo gėlyno priekyje, palei takelius, šalia akmenų, ant mūrinių bortelių ar alpinariumuose. Vazonuose ir balkonų loveliuose ji dažnai sodinama prie krašto, kad ūgliai švelniai svirtų žemyn ir suformuotų dailią žydinčią juostą.

    Kaip prižiūrėti, kad žydėtų iki rudens?

    Smiltynę galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika, arba auginti iš daigų, kad žydėjimas prasidėtų anksčiau. Palankiomis sąlygomis ji greitai įsitvirtina ir per vieną sezoną spėja suformuoti tankų žemės dangos plotą.

    Jei po pirmosios gausesnio žydėjimo bangos augalas ima atrodyti pavargęs, jį verta lengvai patrumpinti. Toks apkarpymas dažniausiai skatina naujų ūglių formavimąsi, sutankina kerelį ir padeda pratęsti žydėjimą iki rudens.

    Planaujant kompozicijas smiltynė ypač gerai dera su stambesniais žiedais žydinčiais augalais, nes jos smulkūs žiedynai veikia kaip švelnus fonas. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip gėlynų užpildas, kuris sujungia skirtingas spalvas ir suteikia tvarkingą, užbaigtą vaizdą.

  • Atrodo kaip rožinis pienės žiedas, bet tai sodo retenybė: kaip auginti raudonąją pėpavą

    Atrodo kaip rožinis pienės žiedas, bet tai sodo retenybė: kaip auginti raudonąją pėpavą

    Kuo ypatinga raudonoji pėpava?

    Raudonoji pėpava (Crepis rubra) – vienmetis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Iš tolo jos žiedai gali priminti pienes, tačiau spalva ir kompaktiškas kerelis šį augalą paverčia išskirtiniu gėlyno akcentu.

    Pėpava dažniausiai užauga apie 20–30 centimetrų aukščio ir suformuoja tankią lapų skrotelę. Žydi nuo gegužės iki liepos, o palankiomis sąlygomis dekoratyviais, švelniai rausvais žiedais džiugina ilgiau.

    Kada sėti ir kokios sąlygos tinkamiausios?

    Raudonąją pėpavą paprasčiausia sėti tiesiai į dirvą anksti pavasarį, kai žemė jau pradeda šilti. Praktikoje tai dažniausiai daroma nuo kovo iki balandžio, priklausomai nuo orų ir vietovės.

    Sėklas rekomenduojama įterpti negiliai, apie 0,5–1 centimetro gyliu, nes per giliai pasėtos jos dygsta lėčiau. Kad augalai turėtų vietos išsiskleisti, verta palikti maždaug 25 x 25 centimetrų atstumus.

    Šiam augalui labiausiai tinka lengva, laidi dirva, nuo silpnai rūgščios iki neutralios reakcijos. Dėl kilmės pėpava geriau jaučiasi priesmėliuose ar smėlingesnėje žemėje, kur neužsistovi vanduo.

    Priežiūra ir pritaikymas sode

    Pėpava geriausiai žydi saulėtoje vietoje ir pakankamai gerai pakelia trumpalaikę sausrą. Vis dėlto, jei norite ilgesnio ir gausesnio žydėjimo, verta laistyti reguliariai, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia.

    Prieš sėją naudinga dirvą pagerinti kompostu, o sezono metu, jei dirva skurdesnė, galima saikingai papildyti organinėmis trąšomis. Žydėjimo metu pravartu nuolat pašalinti nužydėjusius žiedus, nes tai skatina formuotis naujus žiedynus.

    Sode raudonoji pėpava tinka žemoms gėlynų juostoms ir apvadams, taip pat gražiai atrodo pasodinta didesnėmis dėmėmis. Dėl kompaktiško augimo ji gerai auga ir vazonuose, todėl gali puošti balkoną ar terasą, o kaip skinta gėlė suteikia lengvumo natūralistinėms puokštėms.