Tag: Viešasis administravimas

  • ES auditorių verdiktas: beveik 50 mlrd. eurų viešojo administravimo reformoms, o pokytis menkas

    Europos Sąjungoje viešojo administravimo reformoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirta beveik 50 mlrd. eurų, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nedaug. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai, įvertinę, kaip valstybės narės planavo ir įgyvendino administracinius pokyčius po pandemijos.

    Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis reformų buvo orientuotos į greitai įgyvendinamas priemones, ypač skaitmeninimą, tačiau rečiau imtasi gilesnių, struktūrinių pertvarkų. Tokios pertvarkos paprastai apima viešųjų paslaugų valdymą, įstaigų efektyvumą, žmogiškųjų išteklių politiką ar viešųjų pirkimų praktiką.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, Europos Komisijos 2019 ir 2020 metais valstybėms teiktos rekomendacijos dėl viešojo administravimo nebuvo pilnai įtrauktos nė vienu atveju. Daugiau nei trečdalis rekomendacijų įgyvendintos didžiąja dalimi, tačiau daugiau nei pusė tik iš dalies, o kai kurios apskritai liko nuošalyje.

    Vertinant konkrečias priemones, auditoriai nurodė, kad reikšmingą poveikį pademonstravo 36 proc. tikrintų veiksmų. Likusiais atvejais fiksuotas ribotas efektas arba trūko įrodymų, kad planuoti rezultatai pasiekti, todėl bendras reformų vaizdas, auditorių teigimu, išlieka nevienareikšmis.

    Didelė problema, pasak auditorių, yra matavimo stoka: rezultatų rodikliai nustatyti tik 43 proc. tikrintų priemonių. Nesant aiškių rodiklių, tampa sudėtinga patikimai pasakyti, ar reformos realiai sutrumpino procedūras, sumažino administracinę naštą ir kaštus, ar pagerino paslaugų kokybę gyventojams ir verslui.

    „Lėšas buvo galima panaudoti labiau apgalvotai, kad viešasis administravimas valstybėse narėse sustiprėtų. Didžiąja dalimi buvo praleista proga spręsti seniai besitęsiančias struktūrines problemas“, – sakė Europos Audito Rūmų narė Ivana Maletić.

    Europos Komisija, reaguodama į audito išvadas, pabrėžė, kad dalis vertinimo ribotumų kyla iš to, jog šiuo etapu dar nėra pakankamai įrodymų apie galutinius rezultatus, o ne iš to, kad rezultatų nėra. Komisijos teigimu, daug administracinių reformų yra struktūrinės ir joms reikia laiko, kad poveikis taptų išmatuojamas.

    Komisija taip pat priminė, jog reformos buvo įgyvendinamos itin sudėtingomis aplinkybėmis: Rusijos karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, aukšta infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimai lėmė vėlavimus ir korekcijas. Pagal taikomą teisinę sistemą valstybės narės galėjo keisti planus, jei objektyvios aplinkybės padarė kai kurias priemones neįgyvendinamas.

    Europos Audito Rūmai ragina būsimoje daugiametėje ES biudžeto perspektyvoje labiau akcentuoti tikrųjų rezultatų vertinimą. Auditoriai siūlo stiprinti reikalavimus rodikliams ir jų kokybei, kad būtų aiškiau, ar ES lėšos sukuria ilgalaikį viešojo administravimo efektyvumo šuolį, o ne tik pavienes, lengvai įgyvendinamas iniciatyvas.

  • Seimo kontrolierius įspėja: nauja pažyma atskleidė rimtą spragą valstybės darbe

    Seimo kontrolierius 2026 metais paskelbė pažymą Nr. A50-36473/26, datuotą rugsėjo 30 dieną. Dokumentas viešinamas PDF formatu, tačiau pateiktame įraše nėra matomo turinio santraukos ar esminių išvadų.

    Tokia situacija apsunkina visuomenės galimybes greitai suprasti, kokį klausimą kontrolierius nagrinėjo, kokie pažeidimai ar trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų tikimasi iš institucijų. Praktikoje tai mažina sprendimų skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą, nes reikšminga informacija lieka tik techniniame priede.

    Seimo kontrolieriai nagrinėja gyventojų skundus dėl institucijų pareigūnų veiksmų, vertina biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejus, teikia rekomendacijas. Tokios pažymos paprastai turi aiškiai įvardyti faktines aplinkybes, nustatytus trūkumus ir rekomenduojamus taisomuosius veiksmus, taip pat terminus, per kuriuos institucijos turi reaguoti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau keliami reikalavimai, kad viešinant tokius dokumentus būtų pateikiama trumpa, aiškiai suprantama santrauka. Tai padeda greičiau identifikuoti sistemines problemas, palyginti skirtingas bylas ir užtikrinti, kad rekomendacijos neliktų tik formaliu įrašu.

    Kol pažymos turinys nėra aiškiai pristatytas pačiame puslapyje, svarbiausia visuomenei išlieka galimybė susipažinti su PDF dokumentu ir įvertinti, kokių pokyčių gali prireikti. Jei pažymoje nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, institucijų atsakas ir rekomendacijų įgyvendinimas paprastai tampa vienu svarbiausių tolesnių viešojo valdymo skaidrumo testų.

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Trakų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą: ką joje svarbu žinoti

    Trakų rajono savivaldybė patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą: ką joje svarbu žinoti

    Trakų rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną vykusiame posėdyje patvirtino Savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaitą. Tai dokumentas, apibendrinantis svarbiausius metų darbus, pasiektus rezultatus ir prioritetines kryptis.

    Tokios ataskaitos paprastai naudojamos kaip viešas atsiskaitymas gyventojams ir tarybai, taip pat kaip pagrindas planuojant kitų metų sprendimus. Jose įprastai apžvelgiamos paslaugos gyventojams, savivaldybės valdomų įstaigų veikla, investicijų projektai ir biudžeto vykdymo akcentai.

    Patvirtinimas taryboje reiškia, kad dokumentui pritarta politiniu lygmeniu, o pateikta informacija tampa oficialia savivaldybės metų veiklos santrauka. Praktikoje tai dažnai svarbu ir bendruomenėms, kurios pagal ataskaitą vertina, kaip įgyvendinti pažadai ir kokie darbai numatomi toliau.

    Savivaldybės veiklos ataskaitos tampa vis aktualesnės ir dėl skaidrumo standartų: gyventojai tikisi aiškių rodiklių, palyginimų su ankstesniais metais ir konkrečių rezultatų, o ne vien bendrų formuluočių. Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios viešai pristato ne tik atliktus darbus, bet ir pažangą pagal strateginius planus bei programų tikslus.

    Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad su patvirtinta 2025 metų veiklos ataskaita galima susipažinti viešai. Dokumente pateikiama išsamesnė informacija apie metų veiklas, priimtus sprendimus ir įgyvendintas priemones.

    „Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo patvirtinta Savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita“, – informuoja savivaldybė.

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.

  • Kretingos seniūnijoje darbą pradėjo nauja seniūno pavaduotoja Asta Veisienė: kaip vyko atranka

    Kretingos seniūnijoje seniūno pavaduotojos pareigas pradėjo eiti Asta Veisienė. Ji į šias pareigas paskirta laimėjusi Viešojo valdymo agentūros organizuotą konkursą.

    Kaip skelbiama, atrankoje dalyvavo 7 kandidatai, o A. Veisienė surinko daugiausia balų. Konkurso komisiją sudarė du Viešojo valdymo agentūros ir du Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovai.

    A. Veisienė yra baigusi Klaipėdos universitetą, jai suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Iki šiol ji ilgus metus dirbo savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ Komunalinių atliekų tvarkymo skyriaus vyriausiąja vadybininke.

    Konkurso prireikė, nes ankstesnė seniūno pavaduotoja pradėjo eiti kitas pareigas. Savivaldybės teigimu, naujo vadovaujančio darbuotojo atranka buvo vykdoma pagal Viešojo valdymo agentūros nustatytą tvarką.

    Kretingos seniūnija yra viena arčiausiai gyventojų esančių savivaldybės grandžių, todėl seniūno pavaduotojo vaidmuo dažnai apima kasdienius administracinius sprendimus, gyventojų aptarnavimo organizavimą ir bendradarbiavimą su savivaldybės padaliniais. Tokiose pareigose aktuali tiek viešojo administravimo patirtis, tiek praktinis vietos ūkio procesų išmanymas.

    Gyventojai į seniūniją ir seniūno pavaduotoją paprastai kreipiasi dėl vietos infrastruktūros ir viešųjų paslaugų klausimų, deklaruotos gyvenamosios vietos procedūrų ar įvairių pažymų. Savivaldybė nurodo, kad su A. Veisiene galima susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu seniūnijos kontaktais.