Prognozė apkarpyta, kaimynai lenkia
Prancūzijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., nors anksčiau planavo 0,7 proc. Finansų institucijos ir ekonomistai pabrėžia, kad toks sulėtėjimas išsiskiria euro zonoje, kur dalis didžiųjų šalių metų pradžioje demonstravo nuosaikų, bet teigiamą augimą.
Ekonomikos ministro Rolando Lescure pristatytuose skaičiuose taip pat numatoma, kad 2027 metais augimas galėtų pasiekti 1 proc. Kartu valdžia prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,1 proc., o kitąmet mažės iki 1,8 proc.
Biudžetui tai bloga žinia
Silpnesnis augimas reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir didesnį spaudimą valstybės finansams. Vyriausybė deklaruoja siekį 2026 metais sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,1 proc. 2025 metais, tačiau pati pripažįsta, kad uždavinys tampa sunkiau įgyvendinamas.
Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu anksčiau yra užsiminęs, kad dėl šio tikslo „nėra labai optimistiškas“, ypač jei ekonomikos aktyvumas išliks vangus. Mažėjant augimo tempui, valdžiai paprastai tenka rinktis tarp išlaidų karpymo, papildomų pajamų paieškos ir didesnio skolinimosi.
Insee: vidaus paklausa beveik sustojo
Prancūzijos statistikos institucija Insee dar pesimistiškiau vertina 2026 metų perspektyvą ir prognozuoja tik 0,4 proc. augimą. Institucija įspėja, kad ekonomika praranda pagreitį, o pagrindiniai vidaus paklausos varikliai šiuo metu faktiškai užstrigę.
Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas išlieka silpnas, o investicijos traukiasi. Papildomu veiksniu įvardijamas lėtesnis viešųjų projektų tempas, siejamas su savivaldybių rinkimų ciklu, kai dalis sprendimų ir investicijų atidedama.
Karščio bangos ir darbo rinka didina rizikas
Ekonominį foną apsunkina ir klimato veiksniai. Insee atkreipia dėmesį, kad karščio bangos ypač kerta žemės ūkiui, o ekstremalūs orai vis dažniau tampa ne vien aplinkos, bet ir ekonomikos bei biudžeto planavimo klausimu.
Vyriausybė yra vertinusi, kad nesiimant papildomų priemonių klimato kaita iki 2050 metų galėtų sumažinti Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą 3,6 proc. Insee taip pat pabrėžia prastesnę nei kai kuriose kitose Europos šalyse darbo rinkos situaciją: didėjantį nedarbą ir lėtesnį atlyginimų augimą.
Brangimas grįžta, perkamoji galia smunka
Namų ūkiams papildomą nerimą kelia infliacijos dinamika. Insee prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pakilti iki 2,9 proc., kai rugpjūtį siekė 2,4 proc., o tai didintų spaudimą kainoms ir kasdienėms išlaidoms.
Tokioje aplinkoje prognozuojama, kad perkamoji galia per metus gali sumažėti 0,4 proc., ypač dėl mažėjančio apmokamo užimtumo ir brangstančių prekių bei paslaugų. Insee vertinimu, tai gali paliesti didelę dalį namų ūkių, o vartojimas 2026 metais augtų tik 0,3 proc.
Silpnesnį vartojimą dažnai lydi ir didesnis atsargumas: prognozuojama, kad taupymo norma sumažės nuo 17,8 proc. 2025 metais iki 17,3 proc. šiemet, todėl dalis gyventojų dažniau remsis sukauptomis santaupomis. Tuo pat metu prognozuojama, kad įmonių investicijos mažės 0,3 proc., o namų ūkių investicijos trauksis 1,3 proc.
Vis dėlto Insee tikisi nedidelio atsigavimo metų pabaigoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį augimas galėtų siekti 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėti iki 0,2 proc. Tarp neapibrėžtumų minimas karščio bangų poveikis aktyvumui ir geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose.