CP v2

Tag: Viešieji finansai

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Pensinis amžius iki 67 metų visiems: ekonomistai siūlo reformą, keistųsi ir išmokos senjorams

    Ekonomistų parengtame siūlymų pakete skamba aiški žinia: pensinis amžius moterims ir vyrams turėtų būti suvienodintas ir palaipsniui pakeltas iki 67 metų. Kartu siūloma peržiūrėti kai kurias senjorams mokamas papildomas išmokas, kad viešieji finansai būtų tvaresni.

    Reformos šalininkai argumentuoja, kad spaudimą biudžetui didina keli veiksniai vienu metu: visuomenės senėjimas, augančios išlaidos socialinei apsaugai ir brangstantis skolinimasis. Jų vertinimu, sprendimų atidėliojimas didintų riziką, kad vėliau tektų imtis staigesnių ir skausmingesnių priemonių.

    Kodėl vėl grįžta 67 metų riba?

    Pensinio amžiaus kėlimas dažniausiai siejamas su demografinėmis tendencijomis: ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia, kad mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didesnį pensininkų skaičių, todėl įtampa pensijų sistemai tik auga.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vien pensijų indeksavimas ar papildomos biudžeto injekcijos problemos neišsprendžia, jei keičiasi pati gyventojų struktūra. Dėl to, jų teigimu, ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje tampa vienu iš nedaugelio sprendimų, kurie veikia sistemiškai.

    Ką dar siūloma keisti išmokose?

    Be pensinio amžiaus klausimo, siūlymų pakete aptariamas ir papildomų pensinių išmokų vaidmuo. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip pagalba senjorų perkamajai galiai, tačiau jos taip pat didina nuolatines valstybės išlaidas.

    Siūlymų autoriai kelia idėją, kad sistema turėtų labiau remtis aiškiomis, ilgalaikėmis taisyklėmis, o ne epizodiniais priedais, kurie kasmet tampa politinių diskusijų objektu. Anot jų, tai leistų tiksliau planuoti biudžetą ir mažintų staigių sprendimų poreikį.

    Kada pokyčiai galėtų įsigalioti?

    Numatoma, kad tokio masto reforma būtų įgyvendinama palaipsniui per kelerius metus, kad žmonės ir rinka spėtų prisitaikyti. Praktikoje tai reikštų lėtesnį pensinio amžiaus didinimą, kartu išlaikant pereinamuosius laikotarpius tiems, kurie pensijai jau arti.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad vien amžiaus riba problemos neišsprendžia, jei darbo rinka nebus pasirengusi vyresnių darbuotojų poreikiams. Tam reikia sveikatos prevencijos, kvalifikacijos kėlimo, lankstesnių darbo formų ir mažesnės diskriminacijos dėl amžiaus.

    „Alternatyva sudėtingiems sprendimams nėra ramybė, o nekontroliuojamas mokesčių augimas ir vis didesnis spaudimas ekonomikai“, – sakė siūlymus pristatę ekspertai.

    Diskusijos dėl pensinio amžiaus paprastai tampa vienos jautriausių socialinės politikos temų, nes paliečia ir dabartinius, ir būsimus pensininkus. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad tvaresnė sistema priklausys nuo to, ar pavyks suderinti biudžeto drausmę, socialinį teisingumą ir realias darbo rinkos galimybes.

  • Seime pripažino problemą: savivaldybių auditoriams trūksta žmonių ir nepriklausomumo

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Kauno rajono savivaldybėje susitiko su savivaldybių kontrolieriais ir aptarė, kaip veikia savivaldybių išorės kontrolės ir audito sistema. Daugiausia dėmesio skirta tam, kodėl kontrolės ir audito tarnyboms sunkėja vykdyti užduotis ir kokių pokyčių reikia, kad jos išliktų nepriklausomos.

    Susitikime kontrolieriai akcentavo, kad praktikoje daugėja situacijų, kai trūksta aiškumo dėl jų statuso ir darbo organizavimo. Taip pat iškelti klausimai dėl atrankos tvarkos, kadencijų reguliavimo, darbo sąlygų ir atsakomybės apimties, kuri savivaldybėse pastaraisiais metais pastebimai išaugo.

    Komiteto nariai išgirdo argumentus, kad didėjančios darbo apimtys dažnai nesutampa su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Kontrolės ir audito tarnyboms tampa sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus, o tai tiesiogiai veikia audito planų įgyvendinimą ir galimybes laiku įvertinti viešųjų lėšų naudojimą.

    Atlygis ir patrauklumas

    Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo apmokėjimui, nes nuo jo priklauso pareigybės patrauklumas ir institucinis stabilumas. Kontrolieriai teigė, kad atlygio sistema ne visada atspindi kompetencijų lygį ir rizikas, su kuriomis susiduriama vertinant savivaldybių sprendimus bei didelės vertės pirkimus.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad savivaldybių išorės kontrolė yra viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti skaidrų ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Jo teigimu, siekiant realaus nepriklausomumo, būtina spręsti atlygio nustatymo klausimą ir suderinti jį su pareigybei tenkančia atsakomybe.

    „Svarbu sistemiškai įvertinti savivaldybių kontrolierių veiklos teisinį reguliavimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti jų nepriklausomumą. Kartu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nepriklausomumo garantijų ir auditų kokybės bei rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo“, – sakė J. Narkevič.

    Kas gali keistis toliau

    Komitetas nurodė, kad susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos svarstant galimas teisėkūros iniciatyvas. Tarp krypčių minimas aiškesnis kadencijų ir atrankos modelis, stipresnės nepriklausomumo garantijos bei tokia apmokėjimo sistema, kuri leistų išlaikyti profesionalus ir mažintų kaitą.

    Parlamentarai pabrėžė, kad stipri savivaldybių kontrolės ir audito grandis yra būtina gero viešojo valdymo dalis. Nuo jos priklauso ne tik finansinė drausmė, bet ir gyventojų pasitikėjimas savivaldybių sprendimais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie didelius projektus ir viešuosius pirkimus.

  • NBP vadovas perspėja: po rinkimų Lenkijai gali grėsti reitingo mažinimas dėl finansų būklės

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis perspėjo, kad po kitų metų parlamento rinkimų šaliai gali grėsti prastesnis kredito reitingas, jei negerės viešųjų finansų rodikliai. Jo teigimu, iki rinkimų reitingų agentūros paprastai vengia staigių sprendimų, tačiau po balsavimo situacija gali būti peržiūrėta griežčiau.

    „Manau, kad po rinkimų šis reitingas, jei niekas nepasikeis, deja, pasikeis. Nes objektyvi situacija yra tokia“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Moody’s sprendimas numatytas rugsėjį

    Artimiausias reikšmingas signalas rinkoms turėtų ateiti iš „Moody’s“, kuri yra numačiusi Lenkijos kredito reitingo peržiūrą rugsėjo 18 dieną. Šiuo metu Lenkijos reitingas yra A2, o perspektyva – neigiama, kas reiškia didesnę tikimybę, jog ateityje vertinimas gali būti sumažintas.

    „Moody’s“ neigiamą perspektyvą Lenkijai pakeitė 2025 metais, argumentuodama prastėjančia fiskaline padėtimi. Tokie sprendimai rinkoms svarbūs ne tik simboliškai, nes kredito reitingas veikia valstybės skolinimosi kainą ir investuotojų požiūrį į riziką.

    Fiskalinė drausmė tampa pagrindiniu kriterijumi

    Panašius perspėjimus anksčiau yra išsakiusi ir „Fitch“, kuri išlaikė Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą A- lygyje, bet perspektyvą paliko neigiamą. Agentūra kaip vieną pagrindinių rizikų įvardijo aiškaus ir patikimo viešųjų finansų konsolidavimo plano trūkumą.

    Reitingų agentūros paprastai vertina ne vien deficitą ar skolą, bet ir politinės valios stabilizuoti finansus patikimumą, taip pat ekonomikos augimo perspektyvas, palūkanų normų aplinką ir išorės rizikas. Dėl to rinkimų ciklas dažnai tampa lūžio tašku: po jo tikimasi konkrečių sprendimų, o ne pažadų.

    NBP vadovo pasisakymas rodo, kad reitingo mažinimo rizika nebėra vien teorinė. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais bus tai, ar valdžia pateiks įtikinamą deficito mažinimo kelią ir priemones, kurios sustiprintų finansų sistemos tvarumą ilgesniu laikotarpiu.

  • TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad Salvadoras nuo 2025 metų birželio viešųjų lėšų bitkoinui nekaupė. Pasak TVF, šalies institucijos pateikė dokumentus, jog vėlesnis bitkoino kiekio augimas buvo susijęs su privačiomis aukomis, o ne biudžeto pinigais.

    Ši informacija paskelbta TVF specialistams su Salvadoro valdžia sutarus dėl antrosios ir trečiosios peržiūrų pagal 40 mėnesių išplėstinio finansavimo programą. Jei TVF vykdomoji valdyba pritars ir bus įgyvendinti sutarti išankstiniai veiksmai, Salvadorui galėtų būti atvertas maždaug 130 milijonų eurų finansavimas.

    TVF jau anksčiau buvo akcentavęs, kad programos rėmuose siekiama užtikrinti, jog valstybės bitkoino pozicija nebedidėtų, o su kriptoturtu susijusios rizikos būtų suvaldytos. Pastarasis TVF vertinimas rodo, kad nuo 2025 metų birželio oficiali politika bent jau tiesioginių viešųjų pirkimų prasme pasikeitė.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neužkerta kelio diskusijoms, nes ankstesniais laikotarpiais Salvadoro bitkoino likutis buvo didintas ir po viešų signalų apie griežtesnę kryptį. TVF naujausiame tekste taip pat nenurodo, kiek tiksliai bitkoino nuo 2025 metų birželio galėjo būti sukaupta per privačias aukas.

    Fondą domina ne tik pirkimų finansavimo šaltinis, bet ir skaidrumas bei valdymo kokybė. TVF pažymėjo, kad Salvadoras dirba gerindamas bitkoino turto atskleidimą skirtingose piniginėse ir stiprina viešojo sektoriaus kriptoturto valdyseną bei rizikos valdymą.

    Kartu TVF išskyrė pokyčius, susijusius su „Chivo“ elektronine pinigine. Pasak fondo, valstybės dalyvavimas šiame projekte buvo iš esmės sumažintas, o kontrolė ir valdymas perduoti privačiam operatoriui, valdžiai pasiliekant mažumos dalį ir klientų turto saugojimo funkcijas.

    Kriptovaliutų rinkos kontekstas taip pat svarbus, nes bitkoino kainos svyravimai daro įtaką tiek valstybės turimų rezervų vertinimui, tiek politiniam spaudimui dėl tokių investicijų naudos ir rizikos. TVF signalas, kad naujų viešųjų pirkimų nebelaukiama, yra aiški žinutė rinkoms, jog finansavimo programa siejama su atsargesne kriptoturto politika.

  • Ukmergės Kontrolės komitetas svarstys 2025 metų ataskaitas ir Makio ežero poilsiavietės ateitį

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną 14.00 valandą vyks Kontrolės komiteto posėdis. Jame numatyta aptarti savivaldybės kontrolės ir audito klausimus bei vienos svarbiausių rajono viešųjų erdvių panaudojimo perspektyvas.

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu komitetas nagrinės Ukmergės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito išvadą dėl teikiamo tvirtinti 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio. Tokios išvados savivaldybėms yra svarbios, nes jos apibendrina, kaip laikomasi finansų valdymo, atskaitomybės ir vidaus kontrolės principų.

    Šį klausimą posėdyje pristatys savivaldybės kontrolierė Onutė Mikelienė. Audito išvadose paprastai vertinama, ar metinės ataskaitos parengtos pagal galiojančius standartus, ar finansiniai duomenys pagrįsti ir ar nėra reikšmingų rizikų, galinčių turėti įtakos sprendimams dėl biudžeto ir turto valdymo.

    Antruoju punktu numatyta aptarti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano vykdymą. Šis klausimas leidžia įvertinti, ar planuoti patikrinimai ir vertinimai vykdomi laiku, ar nustatytos rekomendacijos įgyvendinamos ir kokios sritys artimiausiu metu laikomos didžiausios rizikos.

    Trečiasis darbotvarkės klausimas susijęs su UAB „Ukmergės šiluma“ administruojama Makio ežero poilsiaviete. Komitetas svarstys administravimo ir panaudojimo galimybes, o pranešimą šia tema pateiks Kontrolės komiteto pirmininkas Kęstutis Zinkevičius.

    Makio ežero poilsiavietės klausimas aktualus dėl viešųjų erdvių prieinamumo, skaidraus administravimo ir efektyvaus savivaldybės bei jai priklausančių bendrovių turto naudojimo. Praktikoje tokios diskusijos dažnai apima infrastruktūros priežiūros kaštus, investicijų poreikį ir tai, kaip užtikrinama, kad poilsiavietė tarnautų gyventojų poreikiams.

    Posėdis vyks savivaldybės administracijos posėdžių salėje pirmame aukšte. Gyventojai posėdį galės stebėti tiesiogiai savivaldybės „Youtube“ kanale.

    Savivaldybė taip pat primena, kad komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys. Apie suinteresuotumą svarstomais klausimais reikia informuoti komiteto pirmininką, o jam nesant, pirmininko pavaduotoją, ir gavus sutikimą prisijungti prie posėdžio.

  • Meras pasveikino buhalterius: kuo šiemet išsiskiria profesinė diena ir kodėl ji svarbi savivaldai

    Savivaldybės meras pasveikino buhalterius profesinės dienos proga, pabrėždamas jų indėlį į sklandų viešųjų finansų valdymą. Tokie sveikinimai primena, kad biudžeto planavimas, atsiskaitymai ir kontrolė savivaldoje remiasi kasdieniu šios profesijos darbu.

    Buhalterių darbas viešajame sektoriuje apima ne tik sąskaitų registravimą, bet ir biudžeto vykdymo priežiūrą, išlaidų pagrindimą bei ataskaitų rengimą. Nuo šių procesų priklauso, ar laiku apmokamos paslaugos, ar tinkamai administruojami projektai ir ar aiškiai matomas savivaldybės finansinis vaizdas.

    Kas keičiasi buhalterio darbe

    Pastaraisiais metais buhalteriams tenka prisitaikyti prie spartėjančios skaitmenizacijos ir griežtėjančių atitikties reikalavimų. Vis daugiau rutininių užduočių automatizuojama, o didesnė atsakomybės dalis persikelia į duomenų kokybę, procesų kontrolę ir rizikų valdymą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio vidaus kontrolės procedūroms, pirkimų ir sutarčių dokumentų suderinamumui bei aiškiam sprendimų pagrindimui. Viešajame sektoriuje ypač svarbu, kad kiekviena biudžeto eilutė būtų suprantama ir patikrinama, nes tai tiesiogiai susiję su skaidrumu ir gyventojų pasitikėjimu.

    Kodėl profesinė diena svarbi savivaldai

    Profesinės dienos proga išsakytas mero dėmesys yra signalas, kad finansų specialistų kompetencija laikoma strategine. Buhalteriai dažnai dirba „už kadro“, tačiau būtent jie užtikrina, kad sprendimai būtų įgyvendinami laiku, o dokumentai atitiktų reikalavimus.

    Ši proga taip pat aktuali kaip priminimas apie kvalifikacijos kėlimą ir žmogiškųjų išteklių tęstinumą. Savivaldybėms svarbu išlaikyti patyrusius specialistus, nes viešųjų finansų administravimas reikalauja ne tik žinių, bet ir praktikos, atsakomybės bei nuoseklumo.

  • Jurbarko rajono 2025 metų biudžetas patvirtintas: kur numatytos didžiausios išlaidų kryptys

    Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų savivaldybės biudžetą. Sprendimu nustatytos pagrindinės savivaldybės pajamų ir išlaidų kryptys bei finansavimo prioritetai metams.

    Biudžetas savivaldybėse paprastai apima kasdienes viešąsias paslaugas ir ilgalaikius projektus: švietimą, socialinę paramą, kelių ir gatvių priežiūrą, aplinkos tvarkymą, kultūros ir sporto infrastruktūrą. Šios sritys daugeliui gyventojų yra tiesiogiai jaučiamos, nes lemia paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

    Kas keičiasi 2025 metais?

    Patvirtintas 2025 metų biudžetas yra tęstinis dokumentas, kuris remiasi ankstesniais sprendimais ir strateginiu planavimu. Savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, biudžetą derina su ilgalaikiais tikslais, todėl kartu vertinami ir suplanuoti darbai keliems metams į priekį.

    Tokie sprendimai įprastai nustato, kaip bus finansuojamos savivaldybės programos ir kokia tvarka bus skirstomos programų sąmatos. Tai svarbu ne tik administracijai, bet ir įstaigoms bei projektų vykdytojams, nes nuo tvarkos priklauso lėšų panaudojimo terminai, atsiskaitymo reikalavimai ir priežiūros mechanizmai.

    Ryšys su strateginiu veiklos planu

    Kartu su metiniu biudžetu savivaldybėse dažnai tvirtinami ir vidutinės trukmės strateginiai veiklos planai. Jie padeda susieti einamųjų metų finansavimą su kelių metų prioritetais, kad investicijos ir paslaugų plėtra nebūtų fragmentiška.

    Jurbarko rajono savivaldybė ankstesniais metais biudžetus taip pat siejo su atitinkamais strateginiais veiklos planais, apimančiais kelių metų laikotarpį. Toks modelis leidžia aiškiau planuoti tęstinius projektus, pavyzdžiui, infrastruktūros atnaujinimą ar viešųjų paslaugų modernizavimą.

    Sprendimai ir tvarkos, kurie lemia lėšų panaudojimą

    Biudžeto vykdymui svarbūs ne tik tarybos sprendimai, bet ir savivaldybės vidaus tvarkos aprašai, kurie reglamentuoja, kaip finansuojamos priemonės, kokios sutartys sudaromos ir kaip teikiamos ataskaitos. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles tiek savivaldybės padaliniams, tiek biudžetinėms įstaigoms.

    Taip pat taikomos biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kurios apibrėžia, kaip rengiami projektai, kokia tvarka tikslinamos sąmatos metų eigoje ir kaip užtikrinama finansinė drausmė. Gyventojams tai aktualu dėl skaidrumo, nes tokie dokumentai nustato kontrolės principus ir atsakomybės ribas.

    Patvirtintas 2025 metų Jurbarko rajono savivaldybės biudžetas paprastai tampa pagrindu visų metų savivaldybės sprendimams, pradedant įstaigų finansavimu ir baigiant viešaisiais pirkimais. Detalesnėse biudžeto ir programų sąmatose atsispindi, kokie konkretūs darbai ir paslaugos bus finansuojami per metus.