CP v2

Tag: Viešosios bibliotekos

  • Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Padėkos kelionė projekto dalyviams

    Ignalinos rajono savivaldybė projekto dalyviams skyrė padėkos dovaną – pažintinę kelionę į Latviją. Gegužės 26 dieną į išvyką pakviesti Tūkstantmečio mokyklos projekto įgyvendintojai, partneriai ir pagalbininkai.

    Kartu vyko rajono švietimo įstaigų, viešosios bibliotekos, krašto muziejaus, visuomenės sveikatos biuro ir Turizmo informacijos centro atstovai. Kelionės tikslas buvo ne tik pabūti drauge, bet ir parsivežti naujų kultūrinių bei edukacinių idėjų.

    Ryga: „Šviesos pilis“ ir miesto panorama

    Pirmasis kelionės sustojimas buvo Ryga, kur dalyviams surengta ekskursija po senamiestį. Taip pat aplankyta Latvijos nacionalinė biblioteka – vienas ryškiausių šiuolaikinės Latvijos kultūros simbolių.

    Šis pastatas dažnai vadinamas Šviesos pilimi, o jį suprojektavo latvių kilmės architektas Gunnar Birkerts. Keliautojai dalijosi įspūdžiais: vieniems įsiminė drąsi architektūra ir simbolika, kitiems pastatas pasirodė masyvus, tačiau sutarta, kad tai išskirtinė erdvė.

    2014 metais atidaryta biblioteka veikia ne tik kaip knygų saugykla, bet ir kaip kultūros bei mokslo centras. Joje įrengtos skaityklos, parodų erdvės, konferencijų salės ir tyrimų zonos, o fondai siekia apie 5–6 milijonus leidinių.

    Penktajame aukšte pristatoma Dainų skrynia, sauganti latvių liaudies dainų archyvą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Iš 11-ojo aukšto atsiveria viena gražiausių Rygos panoramų, leidžianti miestą pamatyti iš visiškai kitos perspektyvos.

    Ogrė: kurorto ramybė ir šiuolaikinė biblioteka

    Antroji kelionės dalis buvo skirta Ogrei – žaliam, ramesniam miesteliui, įsikūrusiam prie Ogrės ir Dauguvos upių santakos. Dalis keliautojų akcentavo, kad čia jaučiama kurortinė atmosfera, kurią miestelis siekia puoselėti ir šiandien.

    Istoriškai Ogrė buvo vertinama kaip vasaros poilsio vieta dėl pušynų, švaraus oro ir gamtos. Vėlesniais laikotarpiais miestelio augimą ir kasdienybę keitė pramonės plėtra, tačiau dabar viešosios erdvės atnaujinamos, o miestelio centras pritaikomas ramesniam, pėsčiųjų gyvenimui.

    Didelį įspūdį paliko 2021 metais atidaryta Ogre centrinė biblioteka – šiuolaikinės architektūros ir bendruomeninių funkcijų derinys. Interjere dominuoja natūrali mediena, daug dienos šviesos, erdvės pritaikytos ir individualiam skaitymui, ir grupiniam darbui.

    Biblioteka veikia kaip daugiafunkcis bendruomenės centras: joje yra konferencijų salės, vaikų erdvės, įvairios darbo zonos. Kelionės dalyviai išgirdo ir apie bibliotekos robotą, kuris paprastai pasitinka lankytojus, tačiau tądien, kaip pasakojo bibliotekininkė, jis negalėjo dalyvauti dėl techninių nesklandumų.

    Įdomu buvo pamatyti ir bibliotekos santuokų salę, kur stiklinė siena atveria gamtos vaizdą. Tokie sprendimai sustiprina įspūdį, kad viešosios erdvės šiandien kuriamos kaip atviros, šviesios ir kviečiančios bendruomenę.

    Kelionė į Latviją tapo padėka už bendrą darbą ir proga atnaujinti ryšius tarp skirtingų įstaigų. Dalyviai akcentavo, kad tokios išvykos padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir stiprina pasitikėjimą bei bendrystę, kuri dažnai tampa svarbiausiu ilgalaikių projektų rezultatu.

    Grįžtant į Ignalinos rajoną, svarbiausia žinia išliko paprasta: kultūrinės ir edukacinės iniciatyvos gimsta ten, kur susitinka smalsumas, atvira partnerystė ir noras kurti drauge.

  • Savivaldybių reitingas 2026: kodėl Elektrėnai ginčija kultūros ir sporto vertinimą

    Viešai paskelbtas Lietuvos savivaldybių reitingas 2026 Elektrėnų savivaldybėje sukėlė diskusijų, ar kultūros ir sporto įverčiai atspindi dabartinę situaciją. Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis rodiklių remiasi pasenusiais duomenimis ir neįvertina pastarųjų metų pokyčių.

    Pasak savivaldybės, kai kuriuose reitingo kriterijuose akcentuojami vien kiekybiniai skaičiai, tačiau neparodoma paslaugų prieinamumo ir realaus gyventojų įsitraukimo. Dėl to, jų vertinimu, galutinis rezultatas gali sudaryti klaidinantį vaizdą, ypač sparčiau besikeičiančiose srityse.

    Kur, savivaldybės teigimu, prasilenkta su realybe?

    Elektrėnai atkreipia dėmesį, kad kultūros indekso skiltyje panaudoti 2022 metų duomenys, kurie, savivaldybės vertinimu, nebėra pakankami situacijai 2026 metais vertinti. Toks laiko atotrūkis gali reikšti, kad naujos iniciatyvos ar infrastruktūros pokyčiai tiesiog nepatenka į skaičiavimą.

    Kaip vieną aiškiausių pavyzdžių savivaldybė mini bibliotekų rodiklį, kai vertinamas juridinių vienetų skaičius, o ne realus padalinių tinklas. Nors reitinge fiksuota viena įstaiga, Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką sudaro 13 bibliotekų: Elektrėnų biblioteka, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka ir 11 kaimo filialų.

    Elektrėnai taip pat nesutinka su interpretacija, kad mėgėjų meno kolektyvų aktyvumas esą nepakankamas. Savivaldybė nurodo, kad veikia 35 kolektyvai, kuriuose dalyvauja 557 žmonės, o reitinge pateiktas rodiklis siekia 21,6 dalyvio 1 000 gyventojų.

    Sporto rodiklius paveikė baseino rekonstrukcija

    Vertindama sporto srities vietą reitinge, savivaldybė pabrėžia, kad naudoti 2024 metų duomenys sutapo su Elektrėnų baseino renovacijos laikotarpiu. Tuo metu neveikė ne tik baseinas, bet ir pastate esančios krepšinio bei dziudo salės, todėl reali užsiėmimų apimtis galėjo būti mažesnė nei įprastai.

    Po rekonstrukcijos savivaldybė akcentuoja turinti 50 metrų ilgio, 8 takelių baseiną, priskiriamą prie didžiausių tokio tipo baseinų Lietuvoje. Tikimasi, kad tai ilgainiui atsispindės tiek sporto paslaugų prieinamume, tiek varžybų ir treniruočių galimybėse.

    Savivaldybė taip pat pažymi, kad sporto aktyvumas neapsiriboja vien savivaldybės įstaigomis, nes dalis veiklų vyksta per sporto klubus, ugdymo įstaigas ir bendruomenines iniciatyvas. Dėl to vien oficialiai fiksuojami renginių ar infrastruktūros rodikliai, jų teigimu, ne visada atspindi realų sportuojančių žmonių skaičių.

    Investicijos ir kriterijai, kurių savivaldybė nekontroliuoja

    Elektrėnai nurodo, kad į baseiną investuota 12 mln. eurų, o Elektrėnų savivaldybės sporto centro veiklai skirta daugiau kaip 1,06 mln. eurų. Elektrėnų baseino veiklai numatyta 520 tūkst. eurų, o neformaliojo ugdymo ledo sporto šakose veikloms skirta 225 380 eurų.

    Finansuotos ir kitos sporto organizacijos: Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai skirta 87 950 eurų, Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijai – 115 060 eurų, „Elektrėnų energija“ – 169 400 eurų, Elektrėnų krepšinio klubui „Centauras“ – 18 000 eurų.

    Nevyriausybinių organizacijų sporto projektams skirta 130 000 eurų, o lėšos paskirstytos 26 projektams. Savivaldybė teigia, kad šie skaičiai rodo nuoseklią kryptį stiprinti infrastruktūrą ir užimtumą, nors reitingo metodika ne visur leidžia tai aiškiai pamatyti.

    Atskira diskusija, savivaldybės vertinimu, kyla dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skaičiaus rodiklio. Elektrėnai pabrėžia, kad šį registravimą ir statuso suteikimą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas, todėl tai nėra tiesiogiai savivaldybės sprendimų rezultatas ir neišvengiamai priklauso nuo vietovės istorinio konteksto.

    Elektrėnų savivaldybė ragina reitingus vertinti atsargiai ir daugiau dėmesio skirti duomenų naujumui bei kokybiniams rodikliams. Pasak savivaldybės, tik taip galima tiksliau palyginti, kiek realiai paslaugos yra prieinamos ir kiek žmonių jose dalyvauja.

    „Norime, kad reitingų lentelės atspindėtų ne tik juridinius vienetus ar senesnę statistiką, bet ir realų paslaugų tinklą bei naujausius pokyčius“, – teigia Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.

  • Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Gegužės 6 dieną, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos apdovanojimų ceremonija „Bibliotekų blyksniai“ 2025.

    Renginyje įvertintos bibliotekų iniciatyvos, kurios stiprina skaitymo kultūrą, plečia paslaugas ir telkia vietos žmones. Tarp laureatų šiemet išsiskyrė Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Didžiasalio filialas.

    Jis laimėjo kaimo padalinių kategorijoje „Bendruomeniškiausia biblioteka“. Iš 12 nominuotų bibliotekų Didžiasalio filialas pastebėtas dėl aktyvios bendruomeninės veiklos, kūrybinių iniciatyvų ir gebėjimo suburti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Apdovanojimo organizatoriai akcentavo ir bibliotekos bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą bei vietos tapatybės stiprinimą. Tokios kryptys pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės viešosioms bibliotekoms, kurios vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės.

    Didžiasalyje biblioteka įsitvirtino ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip susitikimų bei dialogo centras. Čia gimė veiklos, kuriose gyventojai dalijosi asmeninėmis istorijomis ir kartu kūrė „Molio salą“, įprasminančią krašto atmintį.

    Bibliotekos iniciatyvos taip pat padėjo atgaivinti Senosios Katinautiškės istoriją, subūrusią gausų būrį vietos žmonių. Mažiesiems skaitytojams kurtos veiklos su „Mįsliuku“ tapo priemone atrasti skaitymo ir kūrybos džiaugsmą, o skaitytojų klubas išaugo į nuolatinę, jaukią bendravimo erdvę.

    Filialo bendradarbiavimas su mokykla per bendras pamokas ir projektus sustiprino ryšį tarp ugdymo ir kultūros. Tokie sprendimai ypač reikšmingi mažesnėse gyvenvietėse, kur biblioteka neretai tampa viena pagrindinių vietų neformaliam mokymuisi ir bendruomenės veikloms.

    „Bendruomeniškiausios bibliotekos apdovanojimas mums reiškia patvirtinimą, kad biblioteka gali būti gyva vietos susitikimų erdvė, kurioje kuriami ryšiai ir stiprinama bendruomenė“, – sakė Didžiasalio filialo atstovės.

    Įvertinimas taip pat išryškina bibliotekininkių Audronės Filipavičienės ir Gintarės Jurgelėnienės indėlį. Jų darbas apima ne tik bibliotekines paslaugas, bet ir partnerių telkimą, kultūrinių iniciatyvų koordinavimą bei dėmesį žmonėms, kuriems bendruomenės palaikymas svarbiausias.

  • Vilkijoje po renovacijos duris atveria kultūros centras ir bibliotekos padalinys: kas pasikeitė

    Vilkijai minint 600 metų jubiliejų, po atnaujinimo duris atveria Vilkijos kultūros centras ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkijos padalinys. Atnaujintas pastatas pristatomas kaip vietos bendruomenės traukos taškas, kuriame vienoje vietoje telksis kultūra, švietimas ir laisvalaikis.

    Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad miesteliui svarbios erdvės sugrįžta su naujomis galimybėmis. Jis akcentavo, kad atsinaujinęs kultūros židinys turėtų stiprinti bendruomeniškumą ir padėti išlaikyti krašto tapatybę.

    „Šiandien atveriame duris naujam kultūros židiniui, kuris telks bendruomenę ir padės įprasminti šio krašto praeitį bei kurti jo ateitį“, – sakė Valerijus Makūnas.

    Kas atnaujinta pastate

    Renovacijos metu modernizuotos inžinerinės sistemos: pakeisti vamzdynai, atnaujinta elektros instaliacija, įrengta gaisro aptikimo signalizacija. Taip pat įdiegtas grindinis šildymas ir šiuolaikinė vėdinimo sistema, skirta komfortui ir energiniam efektyvumui.

    Viduje sutvarkytos visos patalpos, įskaitant rūsį: įrengtos naujos pertvaros ir lubos, atliktas sienų, grindų bei lubų šiltinimas, įrengta scenos pakyla. Atnaujinti sanitariniai mazgai, o pastato prieigos pritaikytos žmonėms su negalia, sutvarkant takus ir įėjimus.

    Istorinis kontekstas ir veikla

    Pastatas Vilkijoje turi ilgą kultūrinę istoriją: 1938 metais čia pastatyti Šaulių kultūros namai ilgą laiką buvo svarbi miestelio susibūrimų vieta. Bėgant metams erdvės priėmė įvairius renginius, o kultūrinė veikla tapo vienu iš miestelio gyvenimo centrų.

    Biblioteka Vilkijoje įkurta 1957 metais ir ilgainiui išaugo į vietą, kurioje vyko ne tik knygų skolinimas, bet ir edukacijos, parodos bei susitikimai. Atnaujintose erdvėse tikimasi sustiprinti šį vaidmenį, daugiau dėmesio skiriant bendruomenės poreikiams ir veiklų įvairovei.

    Po rekonstrukcijos pastate toliau veiks kultūros kolektyvai, tarp jų linijinių šokių klubas Skrajūnė, folkloro ansamblis Rasa Rasoj, mišrus vokalinis ansamblis Nona, moterų vokalinis ansamblis Griežlė ir kiti. Atidarymo šventėje pasirodė ir svečiai, o atnaujintas patalpas pašventino Šventojo Jurgio parapijos bažnyčios klebonas Linas Šipavičius.

    Projektą parengė UAB „Ugnius ir architektai“, rangos darbus atliko UAB „Dauniškis ir Ko“. Skelbiama, kad bendra darbų vertė siekė 510 tūkst. eurų.