Tag: Viešosios paslaugos

  • Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajono savivaldybė strateginiame 2026–2028 metų veiklos plane numatė priemones, kuriomis siekiama mažinti administracinę naštą gyventojams ir įmonėms. Viešojo ir vidaus administravimo programoje įtvirtintas tikslas paprastesnėmis procedūromis sutaupyti žmonėms laiko, pastangų ir pinigų.

    Administracinė našta paprastai atsiranda tada, kai žmogui tenka rinkti pažymas, pildyti formas, pateikti tuos pačius dokumentus kelis kartus arba vykti į įstaigą vien tam, kad perduotų duomenis, kuriuos institucijos galėtų pasitikrinti pačios. Savivaldybės teigimu, dėl to dar teisės aktų rengimo etape vertinamas poveikis ir ieškoma būdų atsisakyti perteklinių reikalavimų.

    Per pirmąjį laikotarpį savivaldybės administracija įvertino 10 rengiamų teisės aktų projektų: 8 tarybos sprendimų projektus, 1 mero potvarkį ir 1 administracijos direktoriaus įsakymą. Tokia peržiūra leidžia dar prieš priimant sprendimus įvertinti, ar gyventojams nebus sukuriami papildomi, sunkiai pagrindžiami formalumai.

    Du sprendimai, mažiau dokumentų

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais planuota pakeisti vieną administracinę naštą mažinantį norminį teisės aktą, tačiau faktiškai buvo pakoreguoti du. Abiem atvejais esmė ta pati dalies dokumentų iš gyventojų nebereikalaujama, nes savivaldybė juos gali gauti iš registrų ir informacinių sistemų.

    Pirmasis pakeitimas susijęs su individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų daliniu kompensavimu. Nuo šiol savivaldybė pati gauna informaciją apie pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybę, todėl žmogui nebereikia šių dokumentų pateikti atskirai.

    Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo vienam asmeniui laiko sąnaudos sumažėja apie 4 valandas, o išlaidos apie 45 eurus. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų, mažiau mokamų paslaugų ir trumpesnį paraiškos parengimo laiką.

    Antrasis sprendimas taikomas požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo išlaidų daliniam kompensavimui. Šiuo atveju savivaldybė taip pat pati surenka reikalingus duomenis, įskaitant Nekilnojamojo turto registro išrašą, deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis ir kitą informaciją iš viešai prieinamų šaltinių bei sistemų.

    Savivaldybė skelbia, kad dėl šio pakeitimo vienam pareiškėjui laiko sąnaudos sumažėja apie 6 valandas, o išlaidos apie 25 eurus. Gyventojams tai aktualu ir todėl, kad kompensacijų procesai dažnai vyksta pagal kvietimus ar nustatytus terminus, tad greitesnis dokumentų parengimas sumažina riziką nespėti pateikti paraiškos.

    Kryptis mažiau prašyti, daugiau patikrinti

    Savivaldybė pabrėžia, kad administracinę naštą galima mažinti supaprastinant procedūras, atsisakant perteklinių dokumentų ir sudarant galimybę kuo daugiau klausimų išspręsti elektroniniu būdu. Tai atitinka ir bendrą viešojo sektoriaus kryptį dažniau remtis valstybės registrais, o ne prašyti gyventojų pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis.

    Pranešama, kad taip pat atnaujinti du informaciniai pranešimai savivaldybės interneto svetainėje, o informaciją apie priemonių vykdymą savivaldybė teikė Centralizuotam vidaus audito skyriui. Savivaldybės vertinimu, mažesnė administracinė našta reiškia mažiau formalumų ir paprastesnį kasdienių reikalų tvarkymą.

  • Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekia įvertinti rajoną kaip patrauklią vietą gyventi. Gyventojų prašoma pasidalyti nuomone apie kasdienę gyvenimo kokybę ir tai, ar rajone patogu kurti ateitį.

    Apklausoje gyventojai kviečiami įvardyti, kaip vertina savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas ir jų prieinamumą. Taip pat prašoma įvardyti ryškiausias problemas, su kuriomis susiduriama gyvenant Varėnos rajone, ir lūkesčius, kas turėtų keistis.

    Dalyvauti apklausoje kviečiami tik šiuo metu Varėnos rajono savivaldybėje gyvenantys asmenys nuo 18 metų. Savivaldybė pabrėžia, kad atsakymai padės tiksliau suprasti gyventojų poreikius ir planuoti sprendimus, susijusius su paslaugų gerinimu.

    Klausimyno pildymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų užtrukti keliasdešimt minučių. Atsakymus raginama teikti nuoširdžiai, nes būtent gyventojų įžvalgos leidžia identifikuoti, kurios sritys labiausiai veikia kasdienį gyvenimą.

    Apklausa vykdoma iki lapkričio 16 dienos. Norintys dalyvauti apklausą gali rasti savivaldybės nurodytoje internetinėje formoje.

  • Vietos savivaldos diena Vilkaviškyje: kasdien sprendžia problemas, bet apie juos kalbama per retai

    Spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena – proga priminti, kad daugelis kasdienių sprendimų, lemiančių gyventojų patogumą, priimami būtent savivaldybėse. Nuo viešųjų paslaugų kokybės iki tvarkos gatvėse ar paramos bendruomenėms – tai sritys, kurios žmones paliečia tiesiogiai.

    Šią dieną sveikinami Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai bei aktyvūs krašto gyventojai. Jų darbas dažnai nematomas, tačiau būtent jis formuoja kasdienį rajono gyvenimo ritmą.

    Vietos savivalda apima ne tik administracinius sprendimus, bet ir nuolatinį dialogą su gyventojais, kai derinami skirtingi interesai ir poreikiai. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ir vietos ekonomikos skatinimo.

    Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgyja skaitmenizacija ir duomenimis grįsti sprendimai, padedantys greičiau reaguoti į gyventojų užklausas. Savivaldybėse vis dažniau taikomi elektroniniai prašymai, viešosios paslaugos perkeliamos į internetą, o procesų analizei ir dokumentų apdorojimui kai kur diegiami DI sprendimai.

    Vietos savivaldos diena kartu yra priminimas, kad pokyčiai prasideda nuo įsitraukimo: dalyvavimo apklausose, seniūnijų susitikimuose, bendruomenių veikloje ar savivaldybės tarybos posėdžių stebėjimo. Tęstinis bendradarbiavimas tarp gyventojų ir savivaldos institucijų dažniausiai lemia, ar sprendimai taps apčiuopiami ir ilgalaikiai.

    Vilkaviškio rajono bendruomenei ši diena – proga padėkoti už nuoseklų darbą ir palinkėti ryžto naujiems projektams, įkvėpimo prasmingiems pokyčiams bei tikėjimo tuo, ką galima pasiekti veikiant drauge.

  • Vietos savivaldos diena: Visagino meras įvardijo, kas miestui svarbiausia dabar

    Vietos savivaldos diena: Visagino meras įvardijo, kas miestui svarbiausia dabar

    Spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena, primenanti, kad sprendimai, darantys tiesioginę įtaką gyventojų kasdienybei, pirmiausia gimsta savivaldybėse. Tai diena, kai akcentuojamas bendruomenių įsitraukimas, pasitikėjimas institucijomis ir atsakomybė už miesto raidą.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad miesto gyvenimas kuriamas bendromis pastangomis, o savivalda nėra vien administraciniai procesai. Pasak jo, savivalda pirmiausia reiškia žmones, jų poreikius, idėjas ir norą kurti aplinką, kuria galima didžiuotis.

    „Savivaldos diena primena, kad mūsų miesto gyvenimas kuriamas bendromis pastangomis“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, kasdienė darbotvarkė savivaldybėje apima tiek praktinius klausimus, susijusius su miesto infrastruktūra ir paslaugomis, tiek ilgalaikius sprendimus, lemiančius Visagino patrauklumą gyventi. Anot jo, siekiant, kad miestas būtų patogus, saugus ir atviras kiekvienam, būtini dialogas, atsakomybė ir abipusis pasitikėjimas.

    „Kiekvieną dieną kartu sprendžiame svarbius klausimus, ieškome geriausių sprendimų Visaginui ir stengiamės, kad mūsų miestas būtų patogus, saugus ir atviras kiekvienam“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime taip pat išskirtas savivaldos darbuotojų vaidmuo, nes būtent jų kasdienis darbas užtikrina, kad sprendimai virstų konkrečiais darbais ir rezultatais. Meras dėkojo ir bendruomenių atstovams už iniciatyvumą, pabrėždamas, kad aktyvios bendruomenės dažnai tampa pokyčių varikliu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir rasti veiksmingus sprendimus.

    „Nuoširdžiai dėkoju savivaldos darbuotojams už profesionalumą ir kasdienį darbą, bendruomenėms – už iniciatyvumą, o kiekvienam visaginiečiui – už rūpestį savo miestu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Vietos savivaldos diena tradiciškai siejama ir su platesnėmis savivaldybių atsakomybėmis: viešųjų paslaugų prieinamumu, gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą, skaidrumo stiprinimu ir efektyviu biudžeto planavimu. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau diegia skaitmenines paslaugas, o dalyje procesų pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, siekiant greičiau apdoroti užklausas ar gerinti informacijos prieinamumą gyventojams.

    Sveikinimą meras baigė kviesdamas telkti jėgas ir kurti Visaginą kartu, akcentuodamas, kad prasmingos idėjos ir tikėjimas bendru darbu padeda pasiekti daugiau. Jo teigimu, miesto ateitis priklauso nuo to, kiek gyventojai ir savivalda veiks vieningai, išlaikydami atvirą dialogą.

    „Tegul Visaginas būna gausus prasmingų idėjų ir tikėjimo, kad veikdami kartu galime pasiekti daugiau“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visagino savivaldybė pradeda rengti 2027–2029 metų strateginį veiklos planą, kuriame bus nustatyti svarbiausi artimiausių trejų metų darbai, tikslai ir finansavimo kryptys. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir teikti pasiūlymus, kokių pokyčių labiausiai reikia mieste.

    Strateginis veiklos planas paprastai apima viešųjų paslaugų kokybę, švietimą, socialinę paramą, sveikatos stiprinimą, infrastruktūrą, viešąjį transportą, būsto ir aplinkos tvarkymą bei ekonomikos skatinimą. Nuo dokumente įvardytų prioritetų vėliau priklauso ir konkretūs savivaldybės projektai, ir metinių biudžetų sprendimai.

    Gyventojų įžvalgos planuojant tokio tipo dokumentus laikomos viena svarbiausių dalių, nes padeda geriau įvertinti kasdienius poreikius ir realias problemas. Tokios konsultacijos taip pat leidžia savivaldybei aiškiau nusistatyti, kurie pokyčiai turi didžiausią poveikį bendruomenės gerovei.

    Visagino gyventojai raginami siūlyti ne tik bendras idėjas, bet ir konkrečius sprendimus: kur reikėtų didinti paslaugų prieinamumą, kokias erdves atnaujinti, kokių priemonių reikia jaunimui ir šeimoms, kaip gerinti saugumą ir patogų judumą mieste. Taip pat laukiamos įžvalgos, kaip efektyviau naudoti savivaldybės turimus išteklius ir gerinti komunikaciją su gyventojais.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu inga.stankeviciene@visaginas.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad pateiktos idėjos gali tapti pagrindu sprendimams, kurie bus įgyvendinami per artimiausius trejus metus.

  • Visaginas primena: gestų kalba pasiekiama informacija jau „Youtube“ – ką privalo žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą informaciją lietuvių gestų kalba ir priminė apie paslaugų prieinamumo svarbą klausos negalią turintiems gyventojams. Savivaldybė nurodo, kad vaizdo įrašai skelbiami „Youtube“ platformoje ir padeda greičiau rasti svarbiausias svetainės skiltis.

    Viešai pateiktuose įrašuose aiškinama, kur interneto svetainėje rasti aktualią informaciją, kaip pasiekti kontaktus ir kokios yra pagrindinės savivaldybės veiklos sritys. Tai aktualu ne tik gyventojams, bet ir atvykstantiems asmenims, kuriems svarbu savarankiškai gauti informaciją be tarpininkų.

    Kas pateikiama gestų kalba

    Gestų kalba pristatomi keli esminiai dalykai: bendra informacija apie Visagino savivaldybę, informacijos prieinamumas, svetainės struktūra ir kontaktai. Taip pat pateikiama apžvalga, kokios paslaugos siejamos su savivaldybės veiklos sritimis.

    Toks formatas mažina informacinę atskirtį ir didina viešųjų paslaugų pasiekiamumą. Praktikoje tai reiškia, kad klausos negalią turintys žmonės gali lengviau pasirengti kreipimuisi, tiksliau suprasti procesus ir sutaupyti laiko.

    Prieinamumas tampa standartu

    Pastaraisiais metais viešasis sektorius vis dažniau diegia sprendimus, kurie gerina skaitmeninę įtrauktį: paprastesnę kalbą, aiškesnę struktūrą, pritaikymą mobiliesiems įrenginiams, vaizdo įrašus su vertimu į gestų kalbą. Vis daugiau institucijų taip pat peržiūri turinį, kad jis būtų lengvai randamas paieškoje ir suprantamas skirtingoms auditorijoms.

    Gestų kalbos turinys dažnai laikomas vienu efektyviausių būdų pasiekti bendruomenę, nes jis suteikia galimybę informaciją gauti tiesiogiai. Be to, vaizdo formatas tampa įprastas kasdienėje komunikacijoje ir dažnai yra patogesnis nei ilgi tekstai.

    Ką dar svarbu žinoti gyventojams

    Savivaldybė taip pat primena, kad svetainėje naudojami slapukai, kurie užtikrina pagrindines funkcijas ir patogesnį naršymą. Gyventojai gali valdyti slapukų nustatymus specialiame puslapyje ir pasirinkti, kokius leidimus suteikti.

    Jei reikia pagalbos ar papildomos informacijos, galima kreiptis į Visagino savivaldybę telefonu arba el. paštu. Skelbiami ir oficialūs įstaigos rekvizitai, įskaitant adresą ir juridinio asmens kodą.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.

  • „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    Lenkijos valstybinė programėlė „mObywatel“ plečia integracijas su kasdienėmis paslaugomis ir šįkart palengvina traukinių keleivių gyvenimą. Naujas sprendimas leidžia bilietų kontrolės metu greičiau patvirtinti tapatybę ir teisę į lengvatas, sumažinant papildomų veiksmų skaičių telefone.

    Pirmoji tokį sprendimą pritaikė vežėja Dolnoslezijos geležinkeliai, integruodama „mObywatel“ funkcijas į bilietų platformą „KOLEO“. Tai reiškia, kad keleiviai, bilietus įsigiję per „KOLEO“, kontrolės metu gali išvengti atskiro valdžios programėlės atidarymo vien tam, kad parodytų dokumentus ar lengvatas patvirtinančius įrašus.

    Praktiškai integracija veikia taip: bilietas ir informacija apie keleivį bei jam priklausančias nuolaidas tampa lengviau pasiekiama vienoje vietoje. Anksčiau kontrolės metu dažnai tekdavo pirmiausia parodyti bilietą, o po to dar kartą perjungti programėles, kad būtų pateiktas, pavyzdžiui, skaitmeninis šeimos ar studento dokumentas.

    „Anksčiau mokiniai ar studentai turėdavo rodyti pažymėjimą, o konduktorius privalėdavo įsitikinti, ar jis galioja. „mObywatel“ sutrumpina šį kelią, o dabar per „KOLEO“ matysime, kad konkrečiam keleiviui tikrai priklauso nuolaida“, – sakė Dolnoslezijos geležinkelių vadovas Damian Stawikowski.

    Pasak vežėjo, konduktoriai kas mėnesį patikrina daugiau nei 2 000 000 bilietų, o akademinių metų metu darbo apimtys dar labiau išauga. Skaitmeninė integracija turėtų sumažinti eiles ir trukdžius, taip pat standartizuoti nuolaidų tikrinimą, kai keleivių srautas didelis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos skaitmenizacijos tendenciją, kai mobilios tapatybės ir skaitmeniniai dokumentai vis dažniau jungiami su transporto, bankų ir viešųjų paslaugų sistemomis. Keleiviams tai reiškia paprastesnę patirtį, o vežėjams – mažiau klaidų tikrinant dokumentus ir greitesnį aptarnavimą.