CP v2

Tag: Viešosios paslaugos

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visaginas rengia 2027–2029 metų planą: savivaldybė prašo gyventojų idėjų ir siūlymų

    Visagino savivaldybė pradeda rengti 2027–2029 metų strateginį veiklos planą, kuriame bus nustatyti svarbiausi artimiausių trejų metų darbai, tikslai ir finansavimo kryptys. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir teikti pasiūlymus, kokių pokyčių labiausiai reikia mieste.

    Strateginis veiklos planas paprastai apima viešųjų paslaugų kokybę, švietimą, socialinę paramą, sveikatos stiprinimą, infrastruktūrą, viešąjį transportą, būsto ir aplinkos tvarkymą bei ekonomikos skatinimą. Nuo dokumente įvardytų prioritetų vėliau priklauso ir konkretūs savivaldybės projektai, ir metinių biudžetų sprendimai.

    Gyventojų įžvalgos planuojant tokio tipo dokumentus laikomos viena svarbiausių dalių, nes padeda geriau įvertinti kasdienius poreikius ir realias problemas. Tokios konsultacijos taip pat leidžia savivaldybei aiškiau nusistatyti, kurie pokyčiai turi didžiausią poveikį bendruomenės gerovei.

    Visagino gyventojai raginami siūlyti ne tik bendras idėjas, bet ir konkrečius sprendimus: kur reikėtų didinti paslaugų prieinamumą, kokias erdves atnaujinti, kokių priemonių reikia jaunimui ir šeimoms, kaip gerinti saugumą ir patogų judumą mieste. Taip pat laukiamos įžvalgos, kaip efektyviau naudoti savivaldybės turimus išteklius ir gerinti komunikaciją su gyventojais.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu inga.stankeviciene@visaginas.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad pateiktos idėjos gali tapti pagrindu sprendimams, kurie bus įgyvendinami per artimiausius trejus metus.

  • Visaginas primena: gestų kalba pasiekiama informacija jau „Youtube“ – ką privalo žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą informaciją lietuvių gestų kalba ir priminė apie paslaugų prieinamumo svarbą klausos negalią turintiems gyventojams. Savivaldybė nurodo, kad vaizdo įrašai skelbiami „Youtube“ platformoje ir padeda greičiau rasti svarbiausias svetainės skiltis.

    Viešai pateiktuose įrašuose aiškinama, kur interneto svetainėje rasti aktualią informaciją, kaip pasiekti kontaktus ir kokios yra pagrindinės savivaldybės veiklos sritys. Tai aktualu ne tik gyventojams, bet ir atvykstantiems asmenims, kuriems svarbu savarankiškai gauti informaciją be tarpininkų.

    Kas pateikiama gestų kalba

    Gestų kalba pristatomi keli esminiai dalykai: bendra informacija apie Visagino savivaldybę, informacijos prieinamumas, svetainės struktūra ir kontaktai. Taip pat pateikiama apžvalga, kokios paslaugos siejamos su savivaldybės veiklos sritimis.

    Toks formatas mažina informacinę atskirtį ir didina viešųjų paslaugų pasiekiamumą. Praktikoje tai reiškia, kad klausos negalią turintys žmonės gali lengviau pasirengti kreipimuisi, tiksliau suprasti procesus ir sutaupyti laiko.

    Prieinamumas tampa standartu

    Pastaraisiais metais viešasis sektorius vis dažniau diegia sprendimus, kurie gerina skaitmeninę įtrauktį: paprastesnę kalbą, aiškesnę struktūrą, pritaikymą mobiliesiems įrenginiams, vaizdo įrašus su vertimu į gestų kalbą. Vis daugiau institucijų taip pat peržiūri turinį, kad jis būtų lengvai randamas paieškoje ir suprantamas skirtingoms auditorijoms.

    Gestų kalbos turinys dažnai laikomas vienu efektyviausių būdų pasiekti bendruomenę, nes jis suteikia galimybę informaciją gauti tiesiogiai. Be to, vaizdo formatas tampa įprastas kasdienėje komunikacijoje ir dažnai yra patogesnis nei ilgi tekstai.

    Ką dar svarbu žinoti gyventojams

    Savivaldybė taip pat primena, kad svetainėje naudojami slapukai, kurie užtikrina pagrindines funkcijas ir patogesnį naršymą. Gyventojai gali valdyti slapukų nustatymus specialiame puslapyje ir pasirinkti, kokius leidimus suteikti.

    Jei reikia pagalbos ar papildomos informacijos, galima kreiptis į Visagino savivaldybę telefonu arba el. paštu. Skelbiami ir oficialūs įstaigos rekvizitai, įskaitant adresą ir juridinio asmens kodą.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.

  • „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    Lenkijos valstybinė programėlė „mObywatel“ plečia integracijas su kasdienėmis paslaugomis ir šįkart palengvina traukinių keleivių gyvenimą. Naujas sprendimas leidžia bilietų kontrolės metu greičiau patvirtinti tapatybę ir teisę į lengvatas, sumažinant papildomų veiksmų skaičių telefone.

    Pirmoji tokį sprendimą pritaikė vežėja Dolnoslezijos geležinkeliai, integruodama „mObywatel“ funkcijas į bilietų platformą „KOLEO“. Tai reiškia, kad keleiviai, bilietus įsigiję per „KOLEO“, kontrolės metu gali išvengti atskiro valdžios programėlės atidarymo vien tam, kad parodytų dokumentus ar lengvatas patvirtinančius įrašus.

    Praktiškai integracija veikia taip: bilietas ir informacija apie keleivį bei jam priklausančias nuolaidas tampa lengviau pasiekiama vienoje vietoje. Anksčiau kontrolės metu dažnai tekdavo pirmiausia parodyti bilietą, o po to dar kartą perjungti programėles, kad būtų pateiktas, pavyzdžiui, skaitmeninis šeimos ar studento dokumentas.

    „Anksčiau mokiniai ar studentai turėdavo rodyti pažymėjimą, o konduktorius privalėdavo įsitikinti, ar jis galioja. „mObywatel“ sutrumpina šį kelią, o dabar per „KOLEO“ matysime, kad konkrečiam keleiviui tikrai priklauso nuolaida“, – sakė Dolnoslezijos geležinkelių vadovas Damian Stawikowski.

    Pasak vežėjo, konduktoriai kas mėnesį patikrina daugiau nei 2 000 000 bilietų, o akademinių metų metu darbo apimtys dar labiau išauga. Skaitmeninė integracija turėtų sumažinti eiles ir trukdžius, taip pat standartizuoti nuolaidų tikrinimą, kai keleivių srautas didelis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos skaitmenizacijos tendenciją, kai mobilios tapatybės ir skaitmeniniai dokumentai vis dažniau jungiami su transporto, bankų ir viešųjų paslaugų sistemomis. Keleiviams tai reiškia paprastesnę patirtį, o vežėjams – mažiau klaidų tikrinant dokumentus ir greitesnį aptarnavimą.

  • Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Asmens su negalia gerovės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip realiai keisti viešąsias erdves, įstaigas ir paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Aptarti tiek turimi duomenys, tiek gyventojų apklausos įžvalgos, išryškinusios dažniausiai pasikartojančias kliūtis.

    Posėdyje pristatyta atnaujinta 2023–2025 metais parengta statistinė informacija apie asmenis su negalia Kėdainių rajone. Nors taryba konkrečių skaičių viešai neįvardijo, akcentuota, kad planuojant pokyčius būtina remtis ne vien pavieniais skundais, o nuosekliai renkamais duomenimis ir jų analize.

    Svarbiu atskaitos tašku tapo anketinė apklausa, vykdyta nuo sausio 9 dienos iki gegužės 1 dienos. Gyventojai vertino, kiek miesto ir rajono viešosios erdvės bei dažniausiai lankomos įstaigos yra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitų negalių, o atsakymai padėjo identifikuoti problemiškiausias vietas.

    Diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros spragoms, kurios kasdienybėje tampa barjerais: nepatogiems patekimams į pastatus, prastai suprojektuotiems šaligatvių nuolydžiams, per aukštiems borteliams, informacijos trūkumui ir nepakankamai aiškiam patalpų sužymėjimui. Tarybos nariai pabrėžė, kad prieinamumas turi būti vertinamas plačiau nei vien pandusų įrengimas, nes svarbus ir saugus, savarankiškas judėjimas bei orientavimasis aplinkoje.

    Atskira tema tapo paslaugų prieinamumo stebėsena ir įstaigų registracija STASIS sistemoje, kuri skirta statinių prieinamumo stebėsenai ir kontrolei. Tikimasi, kad nuoseklesnis duomenų pildymas padės tiek savivaldybei planuoti darbus, tiek gyventojams greičiau rasti patikimą informaciją apie jiems pritaikytas vietas.

    Taip pat svarstyta idėja viešosiose erdvėse įrengti alternatyvaus bendravimo lentas, kurios galėtų padėti žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Pasak tarybos, tokie sprendimai svarbūs ne tik siaurai grupei, bet ir platesnei visuomenei, nes didina savarankiškumą, mažina atskirtį ir palengvina kasdienes situacijas.

    Posėdyje sutarta, kad sprendimai turi būti planuojami nuosekliai, o rezultatai matuojami: nuo aiškių prioritetų sudarymo iki realių pokyčių įgyvendinimo ir stebėsenos. Savivaldybė pabrėžė, kad prieinama aplinka tiesiogiai susijusi su žmogaus orumu ir galimybe gyventi savarankiškai, todėl šie klausimai išlieka tarp svarbiausių rajono darbotvarkėje.

  • Savivaldybei pavaldžios įstaigos: ką jos daro ir kaip gyventojai gali greitai rasti atsakingus kontaktus

    Savivaldybei pavaldžios įstaigos yra viešojo sektoriaus organizacijos, kurios savivaldybės teritorijoje vykdo konkrečias funkcijas: nuo infrastruktūros priežiūros ir teritorijų planavimo iki socialinių, švietimo ar kultūros paslaugų. Gyventojams jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu sprendžiant kasdienius klausimus, tačiau ne visada aišku, kuri įstaiga už ką atsakinga.

    Praktikoje savivaldybei gali būti pavaldžios biudžetinės įstaigos, savivaldybės administracijos padaliniai ir savivaldybės valdomos bendrovės. Tokios organizacijos paprastai turi apibrėžtus nuostatus, viešai skelbiamas funkcijas ir kontaktus, o jų veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tikslinių programų ar už suteiktas paslaugas.

    Kaip atskirti, kur kreiptis?

    Jei klausimas susijęs su dokumentais, leidimais, vietiniais mokesčiais, deklaravimu ar prašymų nagrinėjimu, dažniausiai atsakinga savivaldybės administracija. Kai tema susijusi su konkrečia paslauga ar objektu, pavyzdžiui, komunaliniu ūkiu, atliekų tvarkymu, šilumos tiekimu ar teritorijų priežiūra, dažniau atsakomybė tenka savivaldybės įmonei ar jos valdomai bendrovei.

    Tuo metu švietimo, socialinės paramos, sveikatos, kultūros ir sporto paslaugas neretai teikia biudžetinės įstaigos. Gyventojams verta atkreipti dėmesį į įstaigos aprašą ir veiklos sritį, nes panašiai skambantys pavadinimai skirtingose savivaldybėse gali reikšti skirtingą atsakomybių pasidalijimą.

    Kontaktų paieška ir skaitmeniniai kanalai

    Dauguma savivaldybių skelbia pavaldžių įstaigų sąrašus ir kontaktus oficialiuose kataloguose ar atskiruose puslapiuose, kur pateikiami adresai, telefonai, elektroninio pašto dėžutės ir vadovų kontaktai. Vis dažniau įdiegiamos ir elektroninės užklausų formos, leidžiančios kreipimąsi užregistruoti greičiau ir gauti atsakymą viename kanale.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis svetainių, ypač turinčių užklausų formas, naudoja saugos sprendimus, tokius kaip „Google ReCaptcha“. Tokie sprendimai padeda sumažinti brukalo srautą, tačiau kartais reikalauja sutikti su tam tikromis svetainės veikimo sąlygomis, susijusiomis su našumo ar funkcinių slapukų naudojimu.

    Slapukai, privatumas ir ką verta žinoti

    Savivaldybių ir jų pavaldžių įstaigų svetainėse dažniausiai naudojami keli slapukų tipai: būtini svetainės veikimui, našumo ir statistikos, taip pat rinkodaros. Būtini slapukai paprastai reikalingi bazinėms funkcijoms ir dažniausiai negali būti išjungti, o statistiniai naudojami lankomumo analizei ir paslaugų gerinimui.

    Jeigu svetainė siūlo pasirinkimus, gyventojas gali nuspręsti, ar sutinka su papildomais slapukais, kurie nėra būtini. Norint sklandžiai pateikti užklausą ar naudotis interaktyviomis funkcijomis, kai kuriais atvejais gali reikėti įjungti našumo ar funkcinius slapukus, tačiau sprendimą visuomet verta priimti įvertinus privatumo politiką.

    Kreipiantis į savivaldybei pavaldžią įstaigą, praktiškiausia pradėti nuo oficialiai nurodyto el. pašto ar registruotos užklausos formos, o skubiais atvejais rinktis telefoną. Tai padeda užfiksuoti kreipimosi faktą ir greičiau nukreipti klausimą tam specialistui, kuris realiai atsako už konkrečią sritį.

  • Varėnos rajono kapinių duomenys keliami į skaitmeninę erdvę: kapų paieška taps greitesnė

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo kapinių duomenų skaitmeninimo darbus ir gyventojams pristatė viešai prieinamą paieškos sistemą. Tikimasi, kad tai palengvins artimųjų kapų paiešką, ypač tais atvejais, kai bėgant metams pasikeičia kapinių vaizdas ar nebelieka tikslių šeimos užrašų.

    Savivaldybės teigimu, skaitmeninė sistema leidžia vienoje vietoje sukaupti informaciją apie veikiančias rajono kapines ir greičiau orientuotis teritorijoje. Tai aktualu ir žmonėms, kurie į Varėnos kraštą atvyksta retai, todėl kapavietę surasti vien pagal atmintį ar senus orientyrus būna sudėtinga.

    Kaip veikia kapų paieška?

    Paieška vykdoma naudojantis platforma „Cemety“. Įvedus mirusiojo vardą ir pavardę, sistema pateikia rezultatą su kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, kuri padeda tiksliau atpažinti vietą.

    Numatyta, kad paieška gali būti naudinga ir tada, kai tikslūs duomenys žinomi ne visada: galima bandyti ieškoti pagal vardo ar pavardės dalį. Tokie sprendimai dažniausiai pasiteisina didesnėse kapinėse, kur per metus susidaro daug naujų įrašų.

    Duomenys bus tikslinami

    Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeninis žemėlapis nėra vienkartinis projektas: duomenys bus atnaujinami, tikslinami ir pildomi. Praktikoje tai reiškia, kad ilgainiui sistema gali tapti patikimesnė, jei gyventojai praneš apie pastebėtas klaidas ar pasikeitimus, pavyzdžiui, atnaujintus paminklus ar naujus užrašus.

    Gyventojai taip pat kviečiami pateikti patikslinimus, jei paieškoje aptinka netikslumų ar neranda reikalingo įrašo. Tokia grįžtamojo ryšio praktika taikoma ir kitose savivaldybėse, diegiančiose panašius sprendimus, nes kapinių informacija dažnai kinta, o senesni įrašai ne visada būna išlikę vienodai aiškūs.

    Kodėl kapinių skaitmeninimas svarbus?

    Kapinių duomenų perkėlimas į skaitmeninę erdvę sprendžia dvi problemas: padeda žmonėms greičiau rasti kapavietes ir kartu leidžia saugoti istorinę informaciją. Ilgainiui tai gali tapti patogiu įrankiu ir seniūnijoms bei kapinių prižiūrėtojams, planuojant teritorijos priežiūrą ir tikslinant registrus.

    Skaitmeniniai sprendimai savivaldoje vis dažniau diegiami siekiant, kad paslaugos būtų pasiekiamos nuotoliu ir nereikalautų papildomų vizitų į įstaigas. Varėnos rajono atveju tai ypač aktualu dėl išsisklaidžiusių gyventojų ir dažnų atvykimų tik per šventes ar minėjimus.

  • Birštono NVO tarybos posėdis: prašo daugiau įtraukimo ir finansavimo, aptarė ir naujo autobuso klausimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Birštono savivaldybės administracijoje įvyko Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdis. Jame aptarti NVO sektoriui aktualūs klausimai ir patikslintas 2026–2027 metų tarybos veiklos planas.

    Posėdyje daug dėmesio skirta savivaldybės institucijų ir NVO bendradarbiavimui, taip pat organizacijų įtraukimui į sprendimų priėmimą. Tarybos nariai akcentavo, kad aktyvesnis dialogas leistų greičiau identifikuoti bendruomenės poreikius ir efektyviau planuoti paslaugas gyventojams.

    Buvo svarstoma galimybė raštu kreiptis į Savivaldybės tarybą ir administraciją, prašant NVO tarybos narius dažniau įtraukti į savivaldybės teisės aktų projektų rengimą. Tarybos vertinimu, ankstyvas įsitraukimas padėtų išvengti sprendimų, kurie vėliau reikalauja korekcijų ar susiduria su praktiniais įgyvendinimo sunkumais.

    Diskusijose atkreiptas dėmesys ir į pačių NVO aktyvumą Birštone. Pasak posėdžio dalyvių, dalis organizacijų vis dar per retai įsitraukia į savivaldybėje vykstančius procesus, nors jų patirtis ir kontaktas su bendruomenėmis galėtų tapti svarbiu pagalbos kanalu sprendžiant vietos problemas.

    Aptarta ir tai, kad NVO plėtros teisinis reguliavimas numato NVO tarybų vaidmenį vertinant galimybes perduoti dalį viešųjų paslaugų nevyriausybiniam sektoriui. Tačiau Birštone šis dialogas, posėdžio dalyvių teigimu, stringa dėl riboto organizacijų skaičiaus ir trūkstamų pajėgumų perimti paslaugų teikimą, ypač jei tam nėra aiškaus finansavimo ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    Vienu iš praktinių klausimų tapo NVO tarybos veiklos finansavimas. Nariai pabrėžė, kad be numatytų lėšų sudėtinga nuosekliai organizuoti mokymus, viešinimo veiklas, bendrus renginius ir stiprinti organizacijų kompetencijas, o tai tiesiogiai veikia tarybos gebėjimą įgyvendinti jai priskirtas funkcijas.

    Posėdyje taip pat aptartas visoms NVO aktualus klausimas dėl naujo autobuso įsigijimo visuomenės reikmėms. Svarstyta kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos, numatant finansavimą ar kitas paramos formas, kurios leistų užtikrinti patikimesnį transportą bendruomenės veikloms ir renginiams.

    Baigiant posėdį aptartos planuojamos iniciatyvos ir bendri renginiai, kurie 2026–2027 metais turėtų prisidėti prie NVO sektoriaus stiprinimo Birštone. Tarybos nariai pabrėžė, kad didesnis organizacijų įsitraukimas galėtų išplėsti gyventojams teikiamų paslaugų spektrą ir sustiprinti partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.