Tag: Vietiniai keliai

  • Lenkija žada rekordinį finansavimą vietiniams keliams: per 10 metų – dar per 20 mlrd. zlotų

    Lenkijos infrastruktūros ministerija planuoja per artimiausią dešimtmetį reikšmingai didinti finansavimą vietiniams keliams – kalbama apie daugiau nei 20 mlrd. zlotų papildomų lėšų. Apie tai paskelbė viceministras Stanisławas Bukowiecas.

    Anot jo, per artimiausius metus valstybės dėmesys turėtų labiau krypti į savivaldybių kelius ir miestų apvažiavimus, nes pagrindinė greitkelių ir ekspreskelių struktūra Lenkijoje artėja prie užbaigimo.

    Tarp svarbiausių numatomų pokyčių – ir deregulacija, ypač susijusi su procedūromis, kuriomis gaunami poveikio aplinkai sprendimai kelių investicijoms. Viceministro teigimu, dabartinė tvarka dažnai lėtina pasirengimą statyboms.

    Kartu ministerija signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu daugiau investicijų gali tekti geležinkeliams: tai siejama su Europos Komisijos kryptimi didesnį prioritetą teikti ekologiškesniam transportui.

    3 mlrd. zlotų dabar ir planas dešimtmečiui

    S. Bukowiecas nurodė, kad vietinių (savivaldybių) kelių užduotims biudžetas jau padidintas iki 3 mlrd. zlotų. Šios lėšos suskirstytos į dvi dalis: 1 mlrd. zlotų skiriamas modernizavimui ir dangos atnaujinimui, o 2 mlrd. zlotų – didesnės apimties rekonstrukcijoms, įskaitant kelio korpuso pertvarkymą ir platinimą.

    Viceministro teigimu, per 10 metų siekiama šį finansavimą papildomai padidinti daugiau nei 20 mlrd. zlotų. Toks horizontas, ministerijos vertinimu, svarbus tiek planuojant rangos pajėgumus, tiek nuosekliai gerinant regionų susisiekimą.

    Taip pat pranešta, kad rengiami pakeitimai įstatymui, susijusiam su vietinių kelių plėtros fondu, kuris yra vienas pagrindinių mechanizmų šiai krypčiai finansuoti.

    Programas ketinama sujungti ir planuoti iki 2040 metų

    Ministerija svarsto sujungti atskiras kelių programas ir sudaryti ilgesnės trukmės investicijų perspektyvą – bent iki 2040 metų. Tarp minėtų instrumentų – Kelių fondas, vietinių kelių plėtros programa bei šimto apvažiavimų programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2030 metų.

    S. Bukowieco teigimu, tokia integracija leistų į vieną planą įtraukti tiek projektus pagrindiniame kelių tinkle, tiek išplėstą apvažiavimų paketą, kuris ateityje turėtų tapti dar svarbesnis.

    Aplinkosauginės procedūros – tarp didžiausių kliūčių

    Viceministras pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių kelių investicijoms išlieka poveikio aplinkai sprendimų gavimas. Pasak jo, ministerija jau žengė „mažais žingsniais“ – supaprastindama reikalavimus mažesniems projektams, ypač vienos važiuojamosios dalies keliuose.

    Toliau numatomos derybos su Klimato ir aplinkos ministerija dėl sisteminių pokyčių. S. Bukowiecas atkreipė dėmesį ir į institucijų pajėgumų problemą – jo teigimu, atsakingoms aplinkos apsaugos tarnyboms gali trūkti žmogiškųjų išteklių, o tai taip pat lėtina procesus.

    Paklaustas apie idėją steigti centrinę instituciją, kuri koordinuotų investicinius procesus tarp visų rinkos dalyvių, viceministras tokią kryptį vertino skeptiškai – jo manymu, tai reikštų papildomą biurokratiją, o ne greitesnį darbą.

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgti svarbiausi metų darbai ir rezultatai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

    Didžiausias dėmesys per metus skirtas aplinkos tvarkymui ir infrastruktūrai, ypač vietinės reikšmės keliams. Seniūnijos duomenimis, keliams paskirstyta daugiau kaip 1 159 tonos žvyro, o beveik 29 kilometrų ruožuose pagerinta dangos būklė.

    Taip pat atnaujinta autobusų stotelė, prižiūrėtos viešosios erdvės ir tvarkyti kultūros paveldo objektai. Tokie darbai paprastai planuojami derinant seniūnijos poreikius su savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir gyventojų išsakytomis problemomis.

    Ataskaitoje išskirtos ir bendruomeninės iniciatyvos, kurios prisidėjo prie vietos tapatybės stiprinimo. Per metus įamžintas poeto Justino Naujokaičio atminimas, atstatytas Karavyko kryžius, o gyventojai turėjo progą susitikti su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

    Susitikimo metu savivaldybės vadovai aptarė seniūnijoje numatomus darbus bei projektus artimiausiam laikotarpiui. Taip pat atsakyta į seniūnaičiams ir bendruomenės atstovams kilusius klausimus dėl prioritetų ir praktinio darbų įgyvendinimo.

  • Klausučių seniūnijos 2025 metų ataskaita: 85 km kelių, LED apšvietimas ir bendruomenės planai

    Klausučių seniūnijos 2025 metų ataskaita: 85 km kelių, LED apšvietimas ir bendruomenės planai

    Klausučių seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgti svarbiausi metų darbai ir pokyčiai, turintys tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų patogumui. Susitikime dalyvavo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

    Didžiausia darbų dalis, kaip įprasta kaimiškose teritorijose, buvo susijusi su vietinės reikšmės kelių ir gatvių būkle. Seniūnija nurodė, kad per metus buvo greideriuota ir žvyruota daugiau kaip 85 kilometrai kelių, o būklei gerinti panaudotos 893 tonos žvyro.

    Teiberių, Žynių ir Slabadų kaimuose vyko kelių ir gatvių remonto darbai, o asfaltuotose atkarpose tvarkytos išmuštos duobės. Skaičiuojama, kad duobių remonto darbai atlikti beveik 15 kilometrų ruože, siekiant sumažinti avaringumo riziką ir transporto priemonių gedimus.

    Apšvietimas ir viešosios erdvės

    Aplinkos kokybės gerinimo dalyje išskirtas apšvietimo atnaujinimas Sūdavos kaime, kur 33 seni gatvių šviestuvai pakeisti LED šviestuvais. Toks sprendimas paprastai leidžia mažinti elektros sąnaudas, o kartu gerina matomumą tamsiuoju paros metu.

    Taip pat atnaujintas „Atgimimo“ parko gėlynas Šeimenos upės pakrantėje, sutvarkytos viešosios erdvės, kapinės, poilsiavietės bei piliakalnis. Prie lankytinų objektų Pūstelninkų ir Putinų kaimuose įrengti informaciniai stendai, kurie padeda orientuotis atvykstantiems svečiams ir stiprina vietos turizmo patrauklumą.

    Renginiai ir socialinės programos

    Ataskaitoje akcentuota bendruomeninė veikla: seniūnija prisidėjo prie kultūrinių, sporto ir edukacinių renginių organizavimo. Minėtas Sūdaviečių etnokultūros asociacijos 20-mečio paminėjimas, bendruomenių šventės, vasaros renginiai „Atgimimo“ parke, šeimų futbolo šventė Prano Mašioto gimtinėje bei festivalis „Oasis Elektronikos oazė miško vidury“.

    Socialinėje dalyje išskirtos užimtumo iniciatyvos, kai viešųjų erdvių priežiūros darbuose dalyvavo įdarbinti jaunuoliai ir ilgalaikiai bedarbiai. Seniūnijos vertinimu, tokios priemonės leidžia greičiau atlikti aplinkos tvarkymo darbus ir suteikia gyventojams praktinės patirties.

    Susitikimo pabaigoje gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimų, išsakyti pastabas ir pasiūlymus dėl seniūnijos prioritetų. Aptariant Klausučių krašto ateitį, daugiausia dėmesio skirta kelių būklei, viešųjų erdvių priežiūrai ir bendruomeninių iniciatyvų tęstinumui.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.