Tag: Vietnamas

  • 20-metė Misia Rychlik apie keliones vienai: Vietname ją persekiojo europietis

    20-metė keliautoja ir influencerė Misia Rychlik atvirai papasakojo apie nemalonią patirtį keliaujant vienai Vietname – ją vakare Saigone persekiojo įkyrus vyras.

    Apie tai ji kalbėjo tinklalaidėje „Z talks“, kurioje dalijosi ne tik kelionių istorijomis, bet ir asmenine patirtimi kovojant su anoreksija, taip pat – vienišų kelionių prasmėmis bei saugumo klausimais.

    Pasak M. Rychlik, nors keliaujant vienai rizikų gali būti daug, nekomfortiška situacija jai nutiko tik kartą. Ypač įstrigo tai, kad joje dalyvavo europietis.

    Incidentas įvyko tuomet, kai ji po vakarienės grįžo į viešbutį. Vyras, panašu, neketino atsitraukti ir ignoravo aiškius signalus, kad mergina nesidomi bendravimu.

    Kaip jai pavyko išsisukti Saigone

    Kad atbaidytų įkyrų nepažįstamąjį, Misia nusprendė apsimesti, jog netrukus susitiks su draugu: ji paskambino bičiuliui ir „suvaidino“ pokalbį, tarsi jau eitų pas jį, o šis jos lauktų.

    Iš tiesų, kaip ji pasakojo, vaikino tuo metu net nebuvo Vietname. Vis dėlto tokia improvizacija suveikė – situacija baigėsi laimingai, o Misia saugiai pasiekė viešbutį.

    Ji teigė, kad kelionės vienai jai suteikia daug laisvės ir patirčių, tačiau kartu verčia nuolat galvoti apie saugumą ir sprendimus netikėtose situacijose.

    Daugiau istorijų apie jos keliones solo ir asmeninę patirtį aptariama pilname tinklalaidės epizode.

  • Trưng seserys: kaip dvi Vietnamo lyderės ant dramblių stojo prieš Hanų imperiją

    Trưng seserys – Trưng Trắc ir Trưng Nhị – Vietnamo istorijoje laikomos vienomis ryškiausių pasipriešinimo simbolių: sukilimą prieš Hanų Kiniją jos vedė jodamos ant karo dramblių.

    Abi seserys gimė Šiaurės Vietname pirmajame mūsų eros amžiuje ir, būdamos turtingo Lạc kilmingojo dukros, galėjo mokytis literatūros bei kovos menų. Tai buvo išskirtinės galimybės laikais, kai dauguma žmonių dirbo laukus.

    Tačiau jų gimtinės padėtis buvo įtempta: nuo 111 metų prieš mūsų erą Vietnamas buvo pavaldus Hanų dinastijai. Nors vietos didikai dažnai būdavo paliekami administruoti regionus, reali valdžia priklausė kinų imperatoriui.

    Lūžiu tapo sesers Trưng Trắc vyro Thi Sách konfliktas su Hanų paskirtu valdytoju: jis priešinosi didesniems mokesčiams, kyšiams ir, galiausiai, už tai buvo nukirsdintas. Ši egzekucija, pasak pasakojimo, tapo kibirkštimi maištui.

    Sukilimas 40 metais

    40 metais Trưng Trắc ir Trưng Nhị pradėjo sukilimą prieš Hanų imperiją. Pasinaudodamos Thi Sách nužudymo sukeltu pykčiu, jos subūrė rėmėjus kaimuose ir miestuose, ragindamos kilti prieš svetimą valdžią.

    Sukilimas, prasidėjęs Šiaurės Vietname, išplito plačiau: prie jo jungėsi ir valstiečiai, ir didikai. Maištininkai šturmavo įtvirtintas citadeles, o Hanų valdytojas galiausiai buvo priverstas bėgti.

    Pasiekus pergalę Trưng Trắc buvo karūnuota karaliene – tai įvardijama kaip pirmasis moters valdymas šalies istorijoje. Trưng Nhị tapo jos bendra-valdove.

    Hanų atsakas ir sukilimo pabaiga

    Vis dėlto iškovota laisvė truko neilgai. 42 metais Hanų imperatorius Guangwu pavedė generolui Ma Yuanui atkovoti Vietnamą ir grąžinti regioną į imperijos sudėtį.

    Ma Yuanas buvo patyręs karo vadas, o į žygį jis leidosi su 20 000 karių. Nepaisant sudėtingo reljefo ir atkaklaus pasipriešinimo, jo kampanija baigėsi seserų pajėgų pralaimėjimu.

    Seserų likimas skirtinguose šaltiniuose aprašomas nevienodai: kinų pasakojimuose teigiama, kad jos buvo nukirsdintos, o vietnamiečių tradicijoje – kad jos nusižudė po pralaimėjimo. Bet kuriuo atveju, Trưng seserys mirė kovodamos.

    Kodėl Trưng seserys svarbios iki šiol

    Nors sukilimas buvo numalšintas, Trưng seserys paliko ilgalaikį pėdsaką: jos keletą metų metė iššūkį vienai galingiausių to meto imperijų ir tapo įkvėpimu vėlesnėms kartoms.

    Tekste pabrėžiama, kad galutinė Vietnamo nepriklausomybė nuo kinų valdžios buvo pasiekta gerokai vėliau – 938 metais. Trưng seserų vardai iki šiol išlieka svarbūs Vietnamo istorinėje atmintyje, ypač kaip moterų lyderystės ir pasipriešinimo pavyzdys.

  • Vietnamietiškas medienos granulės keliauja į Lenkiją: importas auga, bet kyla kokybės klausimų

    Į Lenkijos uostus vis dažniau atkeliauja medienos granulės ir biomasė, o dalis krovinių atgabenama iš itin nutolusių krypčių, įskaitant Vietnamą. Rinkos stebėtojai fiksuoja, kad vien per 2026 metų pirmuosius mėnesius į uostus atplukdyta apie 50 000 tonų įvairios kilmės granulių ir biomasės, o dalis planuotų siuntų siekė dar apie 80 000 tonų.

    Jūra į Lenkiją gabenamos ne tik siuntos iš Portugalijos ar kaimyninių šalių, bet ir iš tokių tolimų valstybių kaip Pietų Afrikos Respublika bei Vietnamas. Pastarasis pastaruoju metu aktyviau siūlo granules Europos rinkai, bandydamas užimti didesnę dalį tarp tradicinių tiekėjų.

    Skaičiai rodo pasikeitimą

    Dar 2025 metais, remiantis Lenkijos rinkai parengtomis prekybos apžvalgomis, šalis importavo apie 356 600 tonų medienos granulių, o Vietnamo dalis tuomet praktiškai buvo lygi nuliui. Tai reiškia, kad iki šiol Vietnamas nebuvo laikomas reikšmingu tiekimo kanalu šiai rinkai.

    Vėlesnė statistika rodo ryškų lūžį: laikotarpiu nuo 2025 metų rugsėjo iki 2026 metų rugpjūčio importas iš Vietnamo pasiekė apie 47 800 tonų. Tai jau tokio dydžio kiekis, kurį rinkos dalyviai vertina kaip pastebimą, ypač turint omenyje staigų pokytį per palyginti trumpą laiką.

    „Šių tiekimų vertė įvertinta maždaug 9 300 000 eurų, o per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Vietnamas sudarė apie 7 proc. Lenkijos medienos granulių importo vertės“, – teigiama apžvalgoje.

    Kas lemia kainą ir riziką?

    Importuojant granules iš tokio tolimo regiono svarbus tampa ne tik pats produktas, bet ir logistika: ilgesnis transportavimo kelias didina tiekimo grandinės jautrumą vėlavimams, uostų apkrovai ir kintančioms frachto kainoms. Praktikoje tai reiškia, kad galutinis patrauklumas pirkėjui priklauso ne vien nuo pasiūlytos tonos kainos, bet ir nuo stabilumo bei pristatymo terminų.

    Kitas esminis klausimas – kokybė ir atitikimas vietos reikalavimams. Rinkoje atkreipiamas dėmesys, kad dalies importuojamų granulių peleningumas gali siekti iki 2 proc., o tai yra gerokai daugiau nei įprastai toleruojama aukštesnės klasės granulėms, naudojamoms buitiniuose katiluose.

    Kodėl peleningumas svarbus vartotojams?

    Didesnis pelenų kiekis reiškia ne tik daugiau likučių po deginimo, bet ir dažnesnę priežiūrą: gali tekti dažniau valyti degiklį, peleninę bei dūmtraukius. Tai ypač aktualu naujesniems granulių katilams, kurie projektuojami efektyviam darbui su vienodesnės sudėties kuru.

    Nors pagrindiniai Lenkijos granulių tiekėjai išlieka artimesnės šalys, tokios kaip Estija, Lietuva, Vokietija ir Ukraina, Vietnamo dalis rodo, kad rinka ieško alternatyvų. Pirkėjams ir šilumos gamintojams tai gali suteikti daugiau pasirinkimo, tačiau kartu didina poreikį tiksliau vertinti sertifikatus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir realią kuro kokybę.

  • Vos viena laisvadienio diena – ir kelionė paruošta: populiarėja Japonija, Filipinai, Vietnamas

    Vienas laisvadienis savaitės viduryje vis dažniau tampa pretekstu trumpoms atostogoms ar net ilgesnei kelionei į tolimus kraštus. Kelionių paieškos ir užsakymų duomenys rodo, kad lapkritį keliautojai drąsiau planuoja išvykas ir vis dažniau renkasi saulę bei šilumą vietoje europietiškų savaitgalio išvykų.

    Kelionių technologijų bendrovės „Kiwi.com“ skaičiavimais, kelionių užsakymų laikotarpiu aplink lapkričio 11 dieną padaugėjo 12 proc., o keliaujančiųjų skaičius augo 6 proc. Ryškėja ir kita tendencija: dažniau skrendama ne prieš pat savaitgalį, o pačią savaitės vidurio šventę arba iškart po jos.

    Šiemet ypač išaugo išvykimų skaičius trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, todėl kelionę lengviau paversti ilguoju savaitgaliu. Kartu mažėja tų, kurie išskrenda ankstesnį savaitgalį, nes keliautojai prisitaiko prie patogesnių skrydžių laikų ir darbo grafiko.

    Trumpas poilsis tampa ilgesniu

    Populiariausias pasirinkimas išlieka 3–5 dienų kelionės: jos sudaro apie 55 proc. visų kelionių į abi puses aplink lapkričio vidurio laikotarpį. Tokia trukmė patogi norint pailsėti neišnaudojant daug atostogų dienų.

    Vis dėlto auga ir ilgesnių išvykų segmentas. Mažiausiai 11 dienų trunkančių kelionių keleivių skaičius per metus šoktelėjo 54 proc., o tokios kelionės jau sudaro 7 proc. visų reisų į abi puses, kai metais anksčiau buvo 4 proc.

    „Matome, kad žmonės lapkritį vis dažniau planuoja ne tik greitą pabėgimą, bet ir rimtesnes atostogas, kurioms prireikia kelių papildomų atostogų dienų“, – sakė „Kiwi.com“ atstovė Daniela Chovancova.

    Azija lenkia Europos miestus

    Dar vienas ryškus pokytis – kryptys. Šiltesnių regionų populiarumas, remiantis „Kiwi.com“ duomenimis, padidėjo 13 proc., o tokios kelionės sudaro apie ketvirtadalį visų išvykų šiuo laikotarpiu.

    Tuo pat metu silpsta europietiškų city break kelionių paklausa: keliautojų, pasirinkusių trumpas išvykas į Europos miestus, sumažėjo 14 proc., o iki keturių dienų trukmės kelionių segmente fiksuojamas apie 20 proc. kritimas. Tarp sparčiausiai augančių krypčių išsiskiria Japonija, Filipinai ir Vietnamas, o iš miestų – Tokijas ir Hanojus.

    Kainos beveik nekinta

    Nors susidomėjimas lapkričio kelionėmis auga, vidutinės skrydžių kainos išlieka stabilios. Vidutinė bilieto kaina vienam keleiviui siekia 145,60 euro ir yra vos 0,3 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Skirtumai matomi pagal bilieto tipą: vidutinė vienos krypties bilieto kaina paaugo iki 114 eurų, o kelionių pirmyn ir atgal bilietai nežymiai atpigo iki 162 eurų. Praktika rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro pirkimo laikas, kelionės trukmė ir lankstumas renkantis išvykimo dienas.

  • Vietnamas, iki šiol rėmęsis Rusijos ginklais, svarsto Lenkijos pasiūlymą: „Rosomak“, „Krab“ ir pakrantės gynyba

    Vietnamas, ilgą laiką daugiausia pirkęs rusišką ginkluotę, derasi su Lenkija dėl galimos karinės technikos ir paslaugų įsigijimo. Apie tai, lydėdamas Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską vizito Vietname metu, pranešė Lenkijos valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Anot jo, derybose minimi šarvuočiai „Rosomak“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, artilerijos amunicija, taip pat pakrantės stebėjimo ir gynybos sprendimai. Kalbama ir apie ryšio bei elektronikos komponentus, montuojamus ant kovinių platformų.

    Trys galimi bendradarbiavimo modeliai

    Konradas Gołota nurodė, kad svarstomi keli bendradarbiavimo scenarijai, kurie apimtų ne tik galutinio produkto pardavimą. Praktikoje tai reikštų lankstesnį pasiūlymą šaliai, kuri siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užsitikrinti ilgalaikį technikos gyvavimo ciklo palaikymą.

    Pirmasis modelis būtų tiesioginis Lenkijoje pagamintos technikos pardavimas. Antrasis numato dalies gamybos ir technologijų perdavimą Vietnamui, o trečiasis orientuotas į aptarnavimą, remontą ir modernizaciją, įskaitant sovietinės kilmės technikos atnaujinimą.

    „Rusijos pramonės buvimas čia gana didelis, tačiau dėl sankcijų Vietnamas ieško diversifikacijos“, – sakė Konradas Gołota.

    Kodėl Vietnamas ieško alternatyvų?

    Vietnamas istoriškai rėmėsi rusiška ir sovietinės kilmės ginkluote, tačiau pastaraisiais metais tokia priklausomybė tapo rizikingesnė dėl sankcijų, tiekimo grandinių apribojimų ir atsarginių dalių prieinamumo. Lenkijos pusė pabrėžia, kad gali pasiūlyti kompetencijas modernizuojant tokio tipo techniką, ypač kai reikalinga integruoti naujesnes ryšio, stebėjimo ar valdymo sistemas.

    Viceministro teigimu, Vietnamo ginkluotės rinkoje aktyvios ir Izraelio, Prancūzijos bei Jungtinių Valstijų bendrovės, todėl konkurencija dėl sutarčių yra didelė. Dėl to realistiškesnis kelias gali būti ne vienkartiniai pirkimai, o ilgesnio laikotarpio programos, apimančios mokymus, priežiūrą ir modernizaciją.

    Ką Lenkija siūlo papildomai

    Atskira derybų kryptis siejama su Vietnamo dėmesiu pakrantės gynybai ir jūriniam saugumui. Lenkija mini radiolokacijos, pakrantės stebėjimo ir situacijos suvokimo sprendimus, taip pat galimą laivų projektų ar pagalbinių pajėgumų pasiūlą.

    Taip pat aptariamas Vietnamo aviacijos techninis aptarnavimas. Lenkijos pusė nurodo, kad Bydgoščiaus įmonės galėtų teikti kai kurių transporto orlaivių, įskaitant C-130, priežiūros ir remonto paslaugas, taip pat dalies sovietinės kilmės orlaivių techninį aptarnavimą, tačiau atsarginių dalių tiekimas tektų Vietnamo pusei.

    Konradas Gołota pabrėžė, kad apie galimų užsakymų vertę kalbėti dar anksti. Jo teigimu, Vietnamas dažnai pradeda nuo mažesnių sutarčių, o jos plečiamos tik įsitikinus technikos patikimumu ir tiekėjo pajėgumu užtikrinti aptarnavimą.

    Lenkija tikisi, kad dėl bendrų bendradarbiavimo krypčių bus pranešta artimiausiu metu, o pirmieji konkretūs komerciniai susitarimai galėtų išryškėti metų pabaigoje, kai Vietname planuojama surengti gynybos pramonės parodą. Vizito programoje numatyti aukšto lygio susitikimai Hanojuje, kuriuose aptariami platesni dvišaliai santykiai.

  • Tuskas Vietname siekia proveržio: Lenkiją slegia milžiniškas prekybos deficitas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas oficialaus vizito Vietname metu akcentuoja ekonominius tikslus: Varšuva siekia sumažinti itin didelį prekybos deficitą ir atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms sparčiai augančioje Pietryčių Azijos rinkoje.

    Hanojuje numatyti susitikimai su aukščiausiais Vietnamo vadovais, o derybų centre – konkrečios priemonės, kurios palengvintų Lenkijos eksportuotojų patekimą į vietos tiekimo grandines ir valstybinių pirkimų segmentą.

    Milžiniškas disbalansas prekyboje

    Lenkijos ir Vietnamo prekybos apimtys pastaraisiais metais augo, tačiau struktūra Lenkijai išlieka nepalanki. Skelbiama, kad 2025 metais bendra dvišalė prekyba viršijo 8 mlrd. JAV dolerių, o deficitas Lenkijos pusėje sudarė daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus į eurus, tai reiškia, kad prekybos apyvarta siekė apie 7,5 mlrd. eurų, o deficitas priartėjo prie maždaug 6,6 mlrd. eurų. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija iš Vietnamo importuoja gerokai daugiau, nei pajėgia parduoti šiai rinkai.

    Lenkijos eksportas į Vietnamą siekė apie 490 mln. eurų, o importas iš Vietnamo buvo apie 7,0 mlrd. eurų. Skaičiai signalizuoja, kad problemos sprendimas reikalauja ne vien pavienių sutarčių, bet ir sisteminių eksporto skatinimo priemonių.

    Ką Lenkija nori parduoti Vietname

    Varšuva akcentuoja, kad jos įmonės Vietname mato nišas maisto pramonėje, pramonės įrangoje ir transporto sektoriuje, taip pat farmacijos bei kosmetikos srityse. Šios kategorijos dažniausiai minimos kaip potencialiai konkurencingos, jei pavyktų sumažinti administracines ir logistikos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia derybas dėl greitesnių sertifikavimo procedūrų, aiškesnių taisyklių maisto ir gyvūninės kilmės produktų eksportui, patikimesnių partnerių paieškos bei kontaktų su vietos platintojais stiprinimo.

    Partnerystė, kurią bandoma paversti rezultatais

    Vizito metu taip pat aptariamas siekis kelti dvišalius santykius į strateginės partnerystės lygį ir įgyvendinti vadinamąjį kelio žemėlapį. Tokie susitarimai paprastai apima ne tik prekybą, bet ir investicijas, technologijų bendradarbiavimą bei politinį dialogą.

    Pietryčių Azijos valstybės, tarp jų ir Vietnamas, pastarąjį dešimtmetį tapo svarbia pasaulinių gamybos grandinių dalimi, o Europos įmonės regione ieško alternatyvų tradiciniams tiekimo maršrutams. Lenkijai tai galimybė ne tik didinti eksportą, bet ir pritraukti investicijų į gamybą bei logistiką.

    Lenkijos vyriausybė tikisi, kad aukščiausio lygio politinis dėmesys padės išjudinti konkrečius verslo projektus ir ilgainiui sumažins prekybos disbalansą. Vis dėlto rezultatai priklausys nuo to, ar po vizito pavyks greitai susitarti dėl praktinių rinkos atvėrimo žingsnių.

  • Donaldas Tuskas Vietname: siekia apversti nepalankią prekybą ir atverti rinką Lenkijos verslui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pradėjo vizitą Vietname, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams ryšiams ir prekybai. Varšuva siekia mažinti ryškų prekybos disbalansą, nes Lenkijos importas iš Vietnamo gerokai viršija eksportą.

    Lenkijos vyriausybės vertinimu, 2025 metais prekybos deficitas su Vietnamu viršijo 6 milijardus eurų. Toks atotrūkis, kaip pabrėžia valdžia, riboja Lenkijos įmonių galimybes ir didina priklausomybę nuo importuojamų prekių grupių.

    Kas slepiasi už deficito

    Vietnamas pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių gamybos ir eksporto centrų Pietryčių Azijoje. Į Europą iš šios šalies keliauja elektronika, tekstilė, avalynė, baldai ir kitos masinės gamybos prekės, kurios dažnai konkuruoja kaina.

    Lenkijos eksportuotojams didžiausi iššūkiai dažniausiai susiję su patekimu į platinimo tinklus, vietos konkurencija ir procedūriniais reikalavimais. Todėl Varšuva akcentuoja ne tik politinį dialogą, bet ir praktines priemones, kurios padėtų įmonėms įsitvirtinti Vietname.

    Ko tikisi Varšuva

    Vizito metu daugiausia kalbama apie sąlygų gerinimą Lenkijos verslui, ypač didesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Tarp prioritetų paprastai minimos maisto pramonės, farmacijos, chemijos, žemės ūkio technologijų ir įvairių inžinerinių sprendimų eksporto galimybės.

    Vyriausybė taip pat siekia sustiprinti ekonominę diplomatiją, kad įmonės greičiau rastų patikimus partnerius ir lengviau pradėtų prekybą. Tokios misijos dažnai apima verslo forumus, susitikimus su institucijomis ir derybas dėl konkrečių rinkos prieigos kliūčių.

    Regiono svarba auga

    Vietnamo reikšmė Europai didėja platesniame kontekste, kai pasaulinės tiekimo grandinės diversifikuojamos, o dalis gamybos perkeliama iš Kinijos į kitas regiono valstybes. Lenkija siekia pasinaudoti šia tendencija ne tik importuodama, bet ir didindama savo eksportą.

    Varšuva signalizuoja, kad tikslas yra ne trumpalaikis politinis gestas, o kryptingas prekybos santykių perbalansavimas. Jei pavyktų išplėsti Lenkijos įmonių veiklą Vietname, tai galėtų sumažinti deficitą ir atnešti daugiau užsakymų gamintojams Europoje.

  • Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas paskelbė skiriantis naują humanitarinės pagalbos paketą Ukrainai, artėjant žiemai ir tęsiantis Rusijos smūgiams į energetikos infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, padėkojęs Vietnamo valdžiai ir visuomenei už sprendimą.

    Paramos vertė siekia apie 460 000 eurų, perskaičiavus iš 500 000 JAV dolerių pagal naujausią plačiai taikomą valiutų kursą. Pasak A. Sybihos, tai yra reikšmingas geros valios, atjautos ir solidarumo ženklas, ypač svarbus prieš šaltąjį sezoną.

    Pagalba prieš kritinį sezoną

    Ukrainos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad energetikos infrastruktūra išlieka vienu pagrindinių Rusijos taikinių. Tokie smūgiai, ypač rudenį ir žiemą, tiesiogiai didina riziką gyventojams likti be elektros, šildymo ir vandens.

    Humanitarinė parama šiame kontekste turi praktišką reikšmę: ji gali būti skiriama būtiniausioms priemonėms, pagalbai pažeidžiamoms grupėms ir kritinių paslaugų užtikrinimui. A. Sybiha pažymėjo, kad Vietnamo sprendimas įgauna papildomos svarbos būtent dėl sezoniškumo.

    Ne pirmas Vietnamo žingsnis

    Vietnamas jau buvo prisidėjęs prie pagalbos Ukrainai ir anksčiau, dar 2022 metais. Tuomet, pasak Ukrainos pusės, panašios vertės parama buvo nukreipta per tarptautinius humanitarinius kanalus, įskaitant Jungtinių Tautų mechanizmus ir pagalbą per Raudonąjį Kryžių.

    Ukrainos diplomatijos vadovas išreiškė lūkestį, kad šis žingsnis padės stiprinti dvišalius santykius ir didinti praktinį bendradarbiavimą. Jo teigimu, tai rodo, kad net geografiškai nutolusios valstybės gali imtis apčiuopiamų veiksmų reaguodamos į humanitarinius poreikius.

    Pastaraisiais metais Ukrainos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad be karinės paramos itin svarbios ir investicijos į civilinę atsparą, energetikos atstatymą bei pagalbą gyventojams. Todėl net ir santykinai nedideli, bet tiksliniai paketai, ypač prieš žiemą, gali tapti reikšminga grandimi bendrame paramos tinkle.

  • „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    Gamybos plėtra Vietname

    Danijos juvelyrikos gamintoja „Pandora“ Vietname atidarė, kaip skelbia pati bendrovė, didžiausią pasaulyje aukštosios juvelyrikos gamybos ir apdirbimo kompleksą. Naujoji gamykla įsikūrė Hošimine ir turėtų tapti reikšmingu „Pandora“ gamybos pajėgumų ramščiu Azijoje.

    Bendrovė nurodo, kad gamykla, pasiekusi pilną pajėgumą, įdarbins apie 7 000 žmonių. Planuojama metinė produkcija sieks iki 60 mln. juvelyrikos vienetų, o tai, pasak „Pandora“, padidins bendrą gamybos apimtį maždaug 50 proc.

    Ši gamykla yra ketvirtoji „Pandora“ pasaulyje ir pirmoji, atidaryta už Tailando ribų. Iki šiol didžioji dalis „Pandora“ gamybos buvo sutelkta Tailande, kur bendrovė veiklą pradėjo dar 1989 metais.

    132 mln. eurų investicija ir žaliųjų tikslų testas

    Į gamyklą Vietname „Pandora“ investavo apie 132 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad objektas veiks naudodamas vien tik atsinaujinančių išteklių elektrą, taip siekiant mažinti gamybos pėdsaką aplinkai didinant apimtis.

    „Pandora“ taip pat primena, kad nuo 2024 metų juvelyrikos gamyboje naudoja 100 proc. perdirbtą auksą ir sidabrą. Perdirbimas paprastai laikomas būdu mažinti pirminės žaliavos poreikį, nors pats rafinavimas išlieka energiškai imlus procesas.

    „Tai suteikia mums lankstumo kurti visas kolekcijas, asortimentą, naudoti įvairias medžiagas ir gamybos technikas“, – sakė „Pandora“ vadovė Berta de Pablos-Barbier.

    Ekspertai pabrėžia, kad auksas dėl savo fizinių savybių ypač tinkamas pakartotiniam naudojimui, tačiau aplinkosauginis efektas priklauso ir nuo to, kokia energija naudojama rafinuojant. „Pandora“ skelbia sieksianti, kad atsinaujinanti elektra būtų plačiau taikoma ne tik jos pačios gamyboje, bet ir tiekimo grandinėje.

    Auganti rinka, bet nemažai rizikų

    Juvelyrikos rinka pasaulyje auga, tačiau tai nereiškia automatinės sėkmės kiekvienam gamintojui. Rinkos prognozėse numatoma, kad 2025–2028 metais juvelyrikos vienetų pardavimai vidutiniškai didės po 4,1 proc. per metus, o tai reikšmingai lenkia drabužių segmento tempą.

    „Pandora“ 2025 metais skelbė pardavusi 112 mln. vienetų, arba daugiau nei po tris gaminius per sekundę. Bendrovė save pristato kaip didžiausią pasaulyje juvelyrikos prekės ženklą, o jos tarptautinę plėtrą ypač išaugino 2000 metais pristatyta pakabukų apyrankė.

    Vis dėlto bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad prekybos sąlygos, įskaitant importo tarifus Jungtinėse Valstijose, gali spausti pelningumą. JAV „Pandora“ yra didžiausia rinka, o paklausą joje dažnai veikia infliacija ir vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos.

    Be to, istorijoje būta ir darbo santykių ginčų, kurie periodiškai grąžina klausimus dėl gamybos sąlygų ir darbuotojų teisių. Plečiantis Vietname, „Pandora“ teks vienu metu įrodyti, kad įmanoma sparčiai didinti apimtis, mažinti emisijas ir užtikrinti atsakingą praktiką tiekimo grandinėje.

  • Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kelionių planuotojai jau žvalgosi į 2027 metus, o nauji pardavimų duomenys rodo, kad dalis kryptų gali šoktelėti netikėtai. Pagal Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomų kelionių verslų tinklo Advantage Travel Partnership statistiką, viena ryškiausių kylančių krypčių yra Albanija.

    Kelionių organizatoriai Albaniją sieja su geru kainos ir kokybės santykiu, kurį stiprina pakrantės kurortai ir palyginti žemesnės apgyvendinimo bei maitinimo kainos nei daugelyje populiarių Viduržemio jūros krypčių. Pastaraisiais metais šalį aktyviai atranda europiečiai, o tai didina ir skrydžių, ir viešbučių pasiūlą.

    Kas dar kils į viršų?

    Tame pačiame sąraše minimi Honkongas, Egiptas ir Vietnamas, kurių paklausa, prognozuojama, 2027 metais taip pat turėtų augti. Šios kryptys dažnai pasirenkamos dėl kultūrinių patirčių, maisto, istorijos ir galimybės kelionę derinti su keliomis vietovėmis vienu maršrutu.

    Kelionių rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vieną kurortą, o keliones su maršrutu, kai per vienas atostogas aplankoma keli miestai ar regionai. Tokį pasirinkimą skatina noras patirti daugiau, o ne tik ilsėtis vienoje vietoje.

    Sportas ir užtemimas keis planus

    Prognozėse pabrėžiama, kad 2027 metų kelionių srautus gali stipriai paveikti dideli sporto renginiai. Minimi Ryder Cup turnyras Airijoje, FIFA moterų pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje ir vyrų regbio pasaulio čempionatas Australijoje, kurie paprastai sukuria papildomą skrydžių ir apgyvendinimo paklausą.

    Dar vienas dėmesį traukiantis veiksnys – 2027 metų visiškas Saulės užtemimas, kurį bus galima stebėti Šiaurės Afrikoje ir dalyje Ispanijos. Tokie reiškiniai įprastai sukelia staigius kainų šuolius, todėl keliautojai raginami planuoti iš anksto.

    Ko išmokė 2026 metų vasara?

    Analizuojant 2026 metų vasaros užsakymus, tarp britų keliautojų trumpiems skrydžiams dominavo Ispanija, o tarp populiariausių krypčių minimos Tenerifė, Maljorka ir Kosta Blankos regionas. Taip pat išliko paklausa Lansarotei, Kosta del Soliui ir Antalijai Turkijoje.

    Ilgųjų skrydžių segmente dažniausiai rinktasi Niujorką, Orlandą, Jamaiką ir Tailandą. Kelionių bendrovės pastebi, kad geopolitiniai konfliktai ir saugumo rizikos vertinimas neretai perorientuoja srautus į JAV, Karibų regioną ir Tolimuosius Rytus.

    Didėjo ir vadinamųjų pažintinių kelionių populiarumas, kai per vieną išvyką aplankoma daugiau vietų. Tarp tolimųjų krypčių išsiskyrė Pietų Afrikos Respublika, Kenija ir Japonija, o Europoje tokio tipo maršrutus dažniausiai rinkosi keliaujantys po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Pažintinės kelionės 2026 metais tapo vienu ryškiausių augimo segmentų. Žmonės vis dažniau nori ne tik pailsėti, bet ir iš tikrųjų pažinti šalį“, – sakė Advantage Travel Partnership komercijos direktorius Johnas Sullivanas.

    Pasak jo, artimiausiais metais verta stebėti ir Kiniją, Indoneziją bei Pietų Ameriką, kur patrauklumą didina patirčių įvairovė ir palengvėję atvykimo formalumai daliai keliautojų. Kelionių rinkoje tai paprastai reiškia didesnę konkurenciją ir platesnį pasiūlos spektrą, tačiau populiariausiais laikotarpiais kainos gali kilti sparčiausiai.