CP v2

Tag: Vietnamas

  • Vietnamo ilgaamžiškumo desertas užkariavo Europą: kas yra žolinė juodoji želė ir kuo ji naudinga

    Kas yra žolinė juodoji želė?

    Azijos virtuvėje seniai žinomas desertas, dažnai vadinamas žoline juodąja žele, gaminamas iš džiovinto augalo Mesona chinensis. Tai daugiametis augalas iš notrelinių šeimos, tai pačiai grupei priskiriamos ir mėtos bei čiobreliai.

    Iš džiovintos žolės verdamas nuoviras, kuris atvėsęs natūraliai sustingsta ir primena želė. Norint tvirtesnės tekstūros, kai kuriose receptūrose papildomai naudojamas krakmolas, pavyzdžiui, tapijokos ar ryžių.

    Kaip ji valgoma ir kur sutinkama?

    Žolinė juodoji želė dažnai patiekiama desertuose ir gėrimuose Kinijoje, Vietname, Malaizijoje, Taivane bei kitose regiono šalyse. Europoje ji daugeliui tapo pažįstama per populiariuosius gėrimus, ypač burbulinę arbatą.

    Parduotuvėse ją galima rasti tiek kaip paruoštą supjaustytą bloką, tiek kaip miltelius, skirtus pasigaminti namuose. Skonis paprastai apibūdinamas kaip gaivus, su lengva kartumo nata, o spalva būna labai tamsi.

    Ką apie naudą sako tyrimai?

    Liaudies medicinoje šis produktas Azijoje minimas kaip priemonė, siejama su savijautos gerinimu karščių metu, taip pat kaip pagalba esant įvairiems negalavimams. Vis dėlto šiuos teiginius verta vertinti atsargiai, nes tradicinis vartojimas ne visada reiškia moksliškai įrodytą gydomąjį poveikį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad Mesona chinensis sudėtyje gali būti biologiškai aktyvių junginių, tarp jų polisacharidų ir antioksidantų, pavyzdžiui, polifenolių ir flavonoidų. Taip pat minima mineralinių medžiagų įvairovė, o maistinė vertė priklauso nuo konkrečios sudėties ir paruošimo būdo.

    Teiginiai, kad šis desertas „muša cukrų“ ar „valo kepenis“, dažnai pateikiami pernelyg supaprastintai. Žmonėms, turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar kepenų ligų, svarbiausia yra gydytojo paskirtas planas, o naujus produktus verta vertinti kaip mitybos dalį, o ne gydymą.

    Renkantis žolinę juodąją želę pravartu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų ir sirupus, ypač jei ji vartojama gėrimuose. Deserto ar burbulinės arbatos versijos gali smarkiai skirtis kalorijų ir cukraus kiekiu, todėl sveikesnis pasirinkimas dažnai būna mažiau saldinta porcija.

    Virtuvėje žolinė juodoji želė dažniausiai derinama su ledu, vaisiais, kokosų pienu ar pieno gėrimais. Namuose ji taip pat tinka su uogomis, jogurtu ar lengvu vaniliniu kremu, jei norisi neįprasto, bet gaivaus deserto.

  • Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Infrastruktūra, kuri stabdo griūtis

    Vietnamas stiprina atsparumą stichinėms nelaimėms, perimdamas Japonijoje išbandytus sprendimus, kurie padeda suvaldyti potvynių ir nuošliaužų žalą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Son La provincijoje pradėjusi veikti pirmoji šalyje Sabo užtvanka, skirta sulaikyti akmenis ir nuolaužas per liūtis, bet praleisti vandenį.

    Tokių konstrukcijų idėja gimė Japonijoje, kur kalnuotose teritorijose dažni staigūs srautai ir nuošliaužos. Vietnamo Nam Pam upės baseine planuojama įrengti 12 panašių statinių, kad rizikingose vietovėse būtų sumažinta žalos tikimybė ir apsaugotos gyvenvietės bei keliai.

    Trys atramos: planavimas, apsauga, perspėjimas

    Japonijos nelaimių prevencijos modelis dažnai apibūdinamas trimis atramomis: apsauginė infrastruktūra, žemėnaudos ir teritorijų planavimas bei ankstyvojo perspėjimo sistemos. Tokia logika remiasi ne vien statybomis, bet ir tuo, kur ir kaip leidžiama plėtra, kokie evakuacijos maršrutai numatomi, kaip informuojami gyventojai.

    Šis požiūris Vietname įgauna praktinę formą per projektus, kuriuos remia Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra JICA ir partneriai. Stiprėjant ekstremalių reiškinių dažniui, prioritetu tampa ne tik reagavimas po įvykio, bet ir pasirengimas jam dar iki audrų sezono.

    Žemėlapiuose ir mokyklose – realūs pokyčiai

    Nghe An provincijoje, kuri dažnai nukenčia nuo potvynių, Japonijos ir UNESCO bendradarbiavimas orientuotas į rizikų žemėlapių atnaujinimą bei aiškesnį pavojų vertinimą. Tokie žemėlapiai padeda savivaldai ir bendruomenėms geriau planuoti, kur pirmiausia reikalingos apsaugos priemonės, o kur – aiškūs evakuacijos sprendimai.

    Kita kryptis – mokyklų evakuacijos pratybos ir švietimas apie rizikas, kad vaikai ir darbuotojai kritiniu metu žinotų, ką daryti. Skaičiuojama, kad priemonės tiesiogiai turėtų pasiekti apie 15 000 žmonių, o netiesioginė nauda – platesnė, nes įgūdžiai ir praktikos paprastai plinta per šeimas ir bendruomenes.

    Infrastruktūriniai projektai apima ir miestų kasdienybę: Hanojuje veikia nauja nuotekų valykla, sukurta su Japonijos technine ir finansine parama. Skelbiama, kad prie nuotekų tvarkymo tinklo ji padeda prijungti apie 1 000 000 gyventojų, o tai svarbu tiek visuomenės sveikatai, tiek aplinkosaugai, ypač liūčių metu, kai senos sistemos patiria didžiausią apkrovą.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsparumas nelaimėms kuriamas nuosekliai: vien užtvankų nepakanka, jei nėra laiku pateikiamų perspėjimų, aiškių planų ir gyventojų pasirengimo. Todėl Japonijos patirtis Vietname diegiama kaip visuma – nuo inžinerinių sprendimų iki mokymų ir rizikų valdymo kultūros.

  • Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas sparčiai artėja prie vieno ambicingiausių infrastruktūros projektų regione – Long Thanh tarptautinio oro uosto. Planuojama, kad jis taps pagrindiniais šalies oro vartais ir ilgainiui pateks į didžiausių pasaulio oro uostų gretas.

    Objektas statomas Dong Nai provincijoje, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Ho Ši Mino miesto. Projektas skirtas mažinti spaudimą dabar svarbiausiam šalies oro uostui Tan Son Nhat, kuris jau ne vienerius metus susiduria su pajėgumų riba.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad darbai pasiekė apie 80 proc. įgyvendinimą, o rangovai pereina į vadinamąją lemiamąją projekto fazę. Už statybas atsakinga Airports Corporation of Vietnam siekia paspartinti darbus, kad pagrindiniai mazgai būtų parengti bandymams.

    Teritorijoje, kuri apima apie 5 000 hektarų, jau įrengtas pirmasis 4 000 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir dalis orlaivių stovėjimo aikštelių. Tuo pat metu baigiami svarbiausi pastatai, įskaitant pagrindinį keleivių terminalą, kurio architektūrinė idėja siejama su lotoso žiedu.

    Skelbiama, kad pirmajame etape oro uostas turėtų aptarnauti apie 25 milijonus keleivių per metus ir pervežti apie 1,2 milijono tonų krovinių. Vėlesniais etapais planuojama plėtra iki keturių kilimo ir tūpimo takų ir keturių terminalų, o galutinė metinė talpa galėtų siekti apie 100 milijonų keleivių bei apie 5 milijonus tonų krovinių.

    Projektas vertinamas maždaug 17 milijardų eurų, o jo poveikis numatomas platesnis nei vien aviacija: Long Thanh siejamas su logistikos, turizmo ir eksporto augimu. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lems ne tik pastatai ar takai, bet ir susisiekimas su Ho Ši Minu bei nauji keliai ir kiti transporto sprendimai aplink oro uostą.

    Pagal viešai skelbiamus planus, objektas turėtų pereiti į operacinių bandymų etapą 2026 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2026 metų pabaigoje. Likusios plėtros dalys numatomos etapais iki 2035 metų, priklausomai nuo paklausos ir infrastruktūros plėtros tempo.

  • 5 populiariausios Azijos kryptys paplūdimio atostogoms šią vasarą: kur keliautojai ieško saulės

    Ieškant ramesnių ir patikimesnių maršrutų šią vasarą, vis daugiau keliautojų dėmesį kreipia į Azijos pakrančių kryptis. Turizmo platformos „Agoda“ duomenimis, ankstyvos vasaros laikotarpiu kai kurių kurortų paieškos gegužę pastebimai augo, palyginti su praėjusiais metais.

    Platforma išskyrė penkias vietas, kurios išsiskiria paklausos šuoliais ir tuo, kad greta paplūdimio siūlo daugiau nei vien poilsį prie jūros. Keliautojams svarbi galimybė vienoje vietoje suderinti maudynes, vietinę virtuvę, turgus, kultūrą ir trumpas išvykas į gamtą.

    Da Nangas, Vietnamas

    „Agoda“ skaičiuoja, kad susidomėjimas Da Nangu, vertinant apgyvendinimo paieškas gegužę, per metus šoktelėjo 72 proc. Šį miestą keliautojai renkasi dėl ilgos, maudynėms tinkamos My Khe paplūdimio pakrantės ir patogaus susisiekimo su aplinkinėmis vietomis.

    Da Nange poilsį prie jūros dažnai papildo išvykos į Marmuro kalnus, o taip pat kelionės į netoliese esantį Hoi Aną, garsėjantį senamiesčiu. Prie miesto patrauklumo prisideda ir auganti kavinių bei jūrų gėrybių restoranų scena.

    Nha Trangas, Vietnamas

    Nha Trangas išlaiko klasikinio pajūrio kurorto reputaciją, o šiemet susidomėjimas juo, „Agoda“ vertinimu, augo 36 proc. Keliautojus čia vilioja plati įlanka ir salomis nusėta pakrantė, tinkama ramesniam poilsiui.

    Dažnas atostogų planas apima pagrindinį miesto paplūdimį ir dienos išvykas laivu į salas nardymui su kauke. Norintys daugiau kultūros paprastai aplanko Po Nagar Cham bokštus, taip subalansuodami paplūdimį ir istoriją.

    Balis, Indonezija

    Balio sala išlieka viena labiausiai atpažįstamų atostogų krypčių regione, o susidomėjimas ja, pagal „Agoda“, paaugo 13 proc. Pakrantės zonos vilioja skirtingus keliautojus: nuo banglentininkų iki tų, kurie ieško kavinių, vakarinių pramogų ir trumpų išvykų.

    Changu dažniau renkasi aktyvesnio ritmo ieškantys turistai, o Uluwatu traukia pakrantės vaizdais ir šventyklomis. Tuo metu Ubudas salos viduryje siūlo kitokią patirtį: ryžių terasas, sveikatingumo paslaugas ir meno renginius.

    Goa, Indija

    Goa ilgą laiką laikoma viena populiariausių Indijos paplūdimio krypčių, o per metus jos paklausa, „Agoda“ duomenimis, ūgtelėjo 13 proc. Keliautojus vilioja tai, kad šiame regione lengva rasti ir ramesnių, ir gyvesnių vietų.

    Pietinėje Goa dalyje dažniau ieškoma ramesnių paplūdimių, o šiaurėje daugiau šurmulio ir naktinio gyvenimo. Papildomu traukos tašku tampa kolonijinės architektūros pėdsakai, jūrų gėrybių kultūra ir vietos turgūs.

    Pataja, Tailandas

    Pataja išsiskiria patogiu pasiekiamumu iš Bankoko, todėl dažnai pasirenkama trumpesnėms atostogoms ar savaitgalio išvykoms. „Agoda“ skaičiuoja, kad per metus susidomėjimas šia kryptimi augo 11 proc.

    Nors pagrindinė paplūdimio zona išlieka judri, keliautojai vis dažniau derina poilsį su dienos išvykomis į Ko Larn salą, kur vanduo švaresnis, o atmosfera ramesnė. Kurorte taip pat gausu trumpalaikio apgyvendinimo pasiūlymų, restoranų ir pramogų.

    „Pakrančių kryptys ir toliau populiarios, nes suteikia paprastumo ir lankstumo. Žmonės ieško vietų, kur galima greitai atsijungti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir kartu turėti pakankamai pasirinkimų šalia“, – sakė „Agoda“ vyresnysis tiekimo viceprezidentas Endrew Smith.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad tokiose kelionėse vis svarbesnis tampa „kompaktiškos įvairovės“ principas: kai per trumpą laiką lengva gauti ir paplūdimį, ir vietinę gastronomiją, ir kultūrą. Tai ypač aktualu keliautojams, kurie nenori pernelyg detalaus planavimo ir sprendimus priima jau būdami vietoje.

  • Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Pietryčių Azijos šalys, ypač Vietnamas ir Tailandas, pertvarko naftos pirkimus po sutrikimų, susijusių su Hormuzo sąsiauriu. Rinkoje daugėja signalų, kad daliai perdirbėjų rusiška nafta tampa vienu greičiausiai pasiekiamų pasirinkimų.

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per jį įprastai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie suvaržymai iškart pakelia logistikos kainą ir didina tiekimo riziką.

    Kaip keičiasi importas Tailande

    Remiantis rinkos analizės bendrovių sekamais srautais, Tailandas per kelis mėnesius sumažino dalį pirkimų iš Persijos įlankos. Tuo pat metu išaugo importas iš kitų krypčių, įskaitant Brunėjų ir Libiją, o pirkėjai aktyviau tikrina ir tolimesnius tiekimo variantus.

    Tailando valdžios atstovai viešai nurodo, kad šalis ieško naftos iš kelių alternatyvių regionų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto. Rinkos dalyviams tai reiškia daugiau trumpalaikių sandorių ir dažnesnius krovinių perskirstymus tarp perdirbimo gamyklų.

    „Tailandas taip pat ieško naftos iš kelių šaltinių, įskaitant Braziliją, Nigeriją ir Kazachstaną, ir matome gerą atsaką“, – sakė Tailando vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sihasak Phuangketkeow.

    Vietnamui smūgis buvo didžiausias

    Sudėtingiausia situacija susiklostė Vietnamui, kurio importo struktūroje anksčiau dominavo Persijos įlankos kryptis. Kai tiekimas iš šio regiono tapo sunkiau prognozuojamas, Vietnamas buvo priverstas sparčiai ieškoti naujų tiekėjų ir perorientuoti pirkimus.

    Dėl to šalies importo krepšelyje ryškiau atsirado kroviniai iš Afrikos ir Amerikos, o dalis tiekimo buvo perplanuota atsižvelgiant į transportavimo laiką ir draudimo kaštus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik kitą naftos kilmę, bet ir kitokias perdirbimo sąlygas bei galutinių produktų išeigą.

    Kodėl rusiška nafta vėl minima

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai tradiciniai maršrutai tampa rizikingesni, pirkėjai linkę rinktis sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti greitai, net jei jie politiškai jautrūs. Rusiška nafta šiame kontekste įvardijama kaip alternatyva, kuri gali būti lengviau prieinama dėl jau susiformavusių logistikos grandinių ir lankstesnių prekybos sąlygų.

    Vis dėlto toks pasirinkimas reiškia papildomas reputacines ir atitikties rizikas: įmonėms tenka itin kruopščiai vertinti sankcijų režimus, finansavimo bei draudimo galimybes ir galimų apribojimų pokyčius. Trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai veikia ne vien kainos, bet ir paprastas klausimas, ar krovinys atvyks laiku.

    Pietryčių Azijai tęsiant diversifikaciją, naftos prekyba regione gali išlikti labiau fragmentuota: daugiau skirtingų tiekėjų, daugiau maršrutų ir didesnis kainų jautrumas bet kokioms naujoms žinioms apie saugumo situaciją. Tai didina svyravimus ne tik žaliavos rinkoje, bet ir degalų bei chemijos pramonės žaliavų kainodaroje.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.