Tag: Vigo Photonics

  • Privati gynybos pramonė rodo raumenis: „Vigo Photonics“ ir APS technologijos, keičiančios kariuomenę

    Lenkijos gynybos sektoriuje vis ryškiau matoma tendencija: šalia valstybinių koncernų drąsiau į priekį žengia privačios įmonės, kuriančios aukštųjų technologijų sprendimus kariuomenei ir infrastruktūros apsaugai. Tai ypač aktualu augant dronų grėsmei ir didėjant modernių jutiklių, radarų bei optoelektronikos paklausai Europoje.

    Tarp labiausiai aptariamų bendrovių – „Vigo Photonics“ ir „Advanced Protection Systems“ (APS). Abi jos pristato technologijas, kurios tiesiogiai stiprina Lenkijos pajėgumus, o kartu atspindi platesnę ES kryptį mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir jautrių komponentų importo.

    „Vigo Photonics“: infraraudonųjų spindulių detektoriai

    „Vigo Photonics“ specializacija – itin jautrūs fotoniniai infraraudonųjų spindulių detektoriai, naudojami tiek kosmoso, tiek karinėse sistemose. Įmonė skelbia, kad jos jutikliai pritaikyti termovizijoje, cheminių medžiagų aptikime, gaisrų nustatyme, taip pat sistemose, kurios aptinka lazerinį apšvietimą iš tolimačių ar taikinių žymeklių.

    Pastaraisiais metais tokio tipo komponentai tapo strateginiais: be jų sunku užtikrinti modernų situacijos suvokimą naktį, esant dūmams, rūkui ar dulkėms. Dėl to panašios technologijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoninis produktas, bet ir kaip nacionalinio saugumo grandis.

    Įmonė taip pat atsidūrė Kinijos vadinamajame juodajame sąraše – tai siejama su geopolitinėmis technologijų įtampomis ir sankcijų politika. „Vigo Photonics“ teigia, kad gamybos tai nestabdys, nes sukauptos daugiau nei metų atsargos kritinių medžiagų, o alternatyvūs tiekėjai yra Japonijoje ir Europoje.

    APS ir programa San: didžiausia antidroninė sistema

    APS pristato sprendimus, orientuotus į vieną sparčiausiai augančių gynybos poreikių – kovą su dronais. Įmonės portfelyje yra radarai, įvairūs sensoriai, vadovavimo ir valdymo programinė įranga bei elektroninės kovos sprendimų integracija, o tai leidžia kurti daugiasluoksnes aptikimo ir neutralizavimo architektūras.

    APS dalyvauja programoje San, kuri Lenkijoje vystoma kaip didelio masto antidroninės apsaugos sistema. Įmonė skelbia prisidedanti prie sensorių sluoksnio ir tiekianti sprendimus, įskaitant „FIELDctrl“ radarų šeimą bei C2 „SanView“ valdymo sistemą, kuri koordinuoja aptikimą ir reagavimą.

    Vienas akcentų – 3D MIMO radaras „FIELDctrl Follow“, skirtas mažų, žemai ir lėtai skrendančių taikinių stebėjimui. APS nurodo, kad tokio tipo radarai projektuojami taip, jog neapsiribotų vien aptikimu, o užtikrintų nuolatinį objekto sekimą, kas realiomis sąlygomis dažnai lemia, ar grėsmė bus neutralizuota laiku.

    Interoperabilumas tampa svarbiausiu kriterijumi

    Didėjant dronų atakų ir diversijų rizikai, vieno įrenginio pirkimas vis dažniau laikomas nepakankamu sprendimu. Gynybos praktikoje vis didesnę reikšmę įgyja interoperabilumas: sensoriai, C2, procedūros ir poveikio priemonės turi veikti kaip vieninga sistema, ypač saugant kritinę infrastruktūrą.

    „Praktikoje tai reiškia, kad objekto apsauga nuo dronų negali būti vertinama tik kaip pavienio sensoriaus ar priemonės įsigijimas. Reikalingas sensorių, C2, procedūrų ir efektorių suderinamumas bei gebėjimas veikti kartu su kitomis saugumo struktūromis“, – sakė APS vadovas Maciej Klemm.

    Ekspertų vertinimu, tokios įmonės kaip „Vigo Photonics“ ir APS demonstruoja, kad privačios bendrovės gali tapti kritiniais gynybos tiekėjais, o investicijos į vietinę gamybą ir technologinę kompetenciją mažina pažeidžiamumą krizėse. Europoje tai tampa viena pagrindinių gynybos pramonės krypčių, ypač technologijų, kurios tiesiogiai lemia aptikimo, stebėjimo ir reakcijos greitį, srityje.

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.