CP v2

Tag: Vijoklinė hortenzija

  • Skinate hortenzijas dabar ar palaukti pavasario? Ši klaida kainuos žiedus kitąmet

    Skinate hortenzijas dabar ar palaukti pavasario? Ši klaida kainuos žiedus kitąmet

    Hortenzijų žiedynai džiugina iki pat rudens, tačiau daugeliui sodininkų kyla tas pats klausimas: kada nupjauti peržydėjusias žiedų galvas, kad kitą sezoną krūmas vėl būtų pilnas žiedų. Atsakymas nėra vienodas visoms hortenzijoms, nes skirtingos rūšys krauna žiedinius pumpurus skirtingu metu.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: prieš imantis sekatoriaus reikia žinoti, ar hortenzija žydi ant praėjusių metų, ar ant einamųjų metų ūglių. Būtent dėl šios priežasties rudeninis kirpimas vienoms rūšims tinka, o kitoms gali reikšti silpnesnį ar net visai prarastą žydėjimą.

    Kada kirpti peržydėjusius žiedus?

    Sodo hortenzijai, kuri dažnai atpažįstama iš didelių, apvalių žiedynų, peržydėjusius žiedus saugiausia šalinti pavasarį. Ši rūšis žiedinius pumpurus suformuoja ant praėjusių metų ūglių, todėl rudenį nukirpus per žemai galima netyčia pašalinti ir kitų metų žydėjimo pradžią.

    Palikti sausus žiedynus per žiemą verta ir dėl praktinės priežasties: jie šiek tiek saugo jaunus pumpurus nuo šalčio ir vėjo. Pavasarį, kai praeina didesnių šalnų rizika, žiedynai pašalinami aukštai, nepažeidžiant po jais esančių pumpurų.

    Šluotelinė ir krūminė hortenzijos paprastai žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl peržydėjusius žiedynus galima šalinti ir rudenį, ir ankstyvą pavasarį. Vis dėlto rudenį rekomenduojama apsiriboti tik žiedyno nupjovimu, nes pernelyg žemas kirpimas gali paskatinti naujų ūglių augimą, o šie iki žiemos nespėja sumedėti.

    Vijoklinę hortenziją patartina tvarkyti vasarą, netrukus po žydėjimo pabaigos. Kadangi ji žydi ant dvimečių ir senesnių ūglių, vėlyvas genėjimas gali sumažinti kitų metų žiedų kiekį, todėl dažniausiai apsiribojama peržydėjusių žiedynų šalinimu ir sanitariniu valymu.

    Kur tiksliai daryti pjūvį?

    Peržydėjusių žiedynų šalinimas nėra atsitiktinis ūglių trumpinimas. Pjūvis daromas virš mazgo, tai yra vietos, iš kurios auga lapai arba pumpurai, o tikslas yra nepažeisti būsimų žiedinių pumpurų ir nepakenkti krūmo formai.

    Sodo hortenzijai pirmiausia surandamas pirmas arba antras gerai išsivystęs mazgas žemiau žiedyno. Pjauti reikėtų maždaug 0,5–1 centimetro atstumu virš jo, šiek tiek įstrižai, kad ant pjūvio neužsilaikytų vanduo.

    Šluotelinėms ir krūminėms hortenzijoms klaidos rizika mažesnė, tačiau principas tas pats: žiedynas šalinamas virš sveiko mazgo, paliekant tvarkingą krūmo siluetą. Pilnas šių hortenzijų formavimo genėjimas dažniausiai planuojamas pavasarį, kai aiškiai matyti per žiemą pažeistos šakos.

    Kaip nepakenkti augalui?

    Kirpimui verta naudoti aštrų ir dezinfekuotą sekatorių, kad pjūvis būtų švarus ir nesutraiškytų audinių. Tai sumažina riziką pernešti ligas ir padeda žaizdai greičiau užgyti, ypač jei genima drėgnesniu oru.

    Jei kyla abejonių, kokią hortenziją auginate, saugiausia taktika yra neskubėti rudenį ir palaukti pavasario. Taip sumažinama tikimybė netyčia pašalinti pumpurus, kurie daugeliui veislių gali būti suformuoti dar rudenį ir peržiemoti iki kito sezono.

  • Žydinčios vijoklinės užtvaros efektas: 6 augalai tvorai ir pergolei, kurie beveik auga patys

    Žydinčios vijoklinės užtvaros efektas: 6 augalai tvorai ir pergolei, kurie beveik auga patys

    Kodėl verta rinktis vijoklius?

    Žydintys vijokliniai augalai leidžia per trumpą laiką apželdinti vertikalius paviršius ir sukurti natūralią užuovėją terasoje ar kieme. Jie užima mažai vietos žemėje, tačiau gali apauginti didelį plotą ant tvoros, pergolės ar sienos.

    Tinkamai parinkti vijokliai veikia kaip gyva uždanga: mažina vėjo gūsius, suteikia pavėsį ir didina privatumo jausmą. Be to, žydinčios rūšys pritraukia apdulkintojus, todėl toks sprendimas dera su vis populiarėjančiais gamtai draugiškais sodais.

    Kokie vijokliai tinka Lietuvos sąlygoms?

    Renkantis vijoklį svarbiausia įvertinti vietą ir žiemojimą: vieniems reikia saulės, kiti geriau jaučiasi pusiau pavėsyje, o dalis jautresni šalčiui. Lietuvoje ypač aktualu rinktis ištvermingas veisles arba numatyti apsaugą jauniems augalams pirmosiomis žiemomis.

    Vienas ryškiausių pasirinkimų yra raganės, dar vadinamos klematais. Jų veislių įvairovė didžiulė, o kai kurios grupės žydi ilgai ir gausiai, tačiau sėkmei būtina žinoti, kada ir kaip genėti, nes skirtingos raganės žydi ant skirtingo amžiaus ūglių.

    Jeigu norisi kvapo ir greitesnio efekto, dažnai pasirenkami sausmedžiai. Jie vertinami dėl intensyvaus aromato, gausaus žydėjimo ir gebėjimo pritraukti bites bei drugelius, o tvirtai įsitvirtinę paprastai nereikalauja sudėtingos priežiūros.

    Ieškantiems įspūdingo vaizdo tinka glicinija, tačiau su ja svarbu nepamiršti konstrukcijų tvirtumo. Šis vijoklis su amžiumi tampa sunkus, todėl lengvos grotelės gali neatlaikyti, o reguliarus genėjimas padeda suvaldyti augimą ir paskatina žydėjimą.

    Klasikinis sprendimas yra vijoklinės rožės, kurios gali žydėti bangomis visą sezoną, jei parenkamos pakartotinai žydinčios veislės. Vis dėlto rožės pačios tvirtai nesikabina, todėl ūglius reikia rišti ir formuoti, o horizontaliau išdėstyti stiebai dažnai skatina gausesnį žydėjimą.

    Pusiau pavėsyje gerai pasiteisina vijoklinė hortenzija, galinti suformuoti tankią žalią sieną ir baltus žiedynus. Ji kabinasi orinėmis šaknimis, todėl svarbu neauginti ant trupančios ar silpnos fasado dangos ir palikti pakankamai erdvės augalui suaugus.

    Ieškantiems rečiau matomo varianto verta apsvarstyti penkialapę akeibiją. Ji sparčiai auga, žydi subtiliais, kvapniais žiedais, o šiltesnėse vietose gali užmegzti dekoratyvius vaisius, tačiau vėjuotose ir šaltesnėse vietovėse jaunus augalus pravartu pridengti.

    Priežiūra: ką būtina padaryti?

    Teiginys, kad kai kurie vijokliai beveik auga patys, dažniausiai reiškia, kad jie atsparūs ir greitai prisitaiko, bet pirmaisiais metais jiems reikia dėmesio. Svarbiausia užtikrinti tinkamą vietą, laistymą įsišaknijimo laikotarpiu ir atramas, atlaikančias suaugusio augalo svorį.

    Genėjimas išlieka vienu svarbiausių darbų: glicinijai jis padeda valdyti masę ir skatinti žiedinius pumpurus, rožėms būtinas sanitarinis formavimas, o raganėms genėjimas priklauso nuo veislės grupės. Prie šaknų zonos dažnai pasiteisina mulčiavimas, nes jis saugo drėgmę ir slopina piktžoles.

    Jeigu planuojate vijoklį auginti prie pastato, verta palikti atstumą ir įrengti atskiras groteles. Taip sumažinama rizika pažeisti fasadą, lengviau prižiūrėti augalą ir patogiau kontroliuoti drėgmę prie sienos.