Kodėl verta rinktis vijoklius?
Žydintys vijokliniai augalai leidžia per trumpą laiką apželdinti vertikalius paviršius ir sukurti natūralią užuovėją terasoje ar kieme. Jie užima mažai vietos žemėje, tačiau gali apauginti didelį plotą ant tvoros, pergolės ar sienos.
Tinkamai parinkti vijokliai veikia kaip gyva uždanga: mažina vėjo gūsius, suteikia pavėsį ir didina privatumo jausmą. Be to, žydinčios rūšys pritraukia apdulkintojus, todėl toks sprendimas dera su vis populiarėjančiais gamtai draugiškais sodais.
Kokie vijokliai tinka Lietuvos sąlygoms?
Renkantis vijoklį svarbiausia įvertinti vietą ir žiemojimą: vieniems reikia saulės, kiti geriau jaučiasi pusiau pavėsyje, o dalis jautresni šalčiui. Lietuvoje ypač aktualu rinktis ištvermingas veisles arba numatyti apsaugą jauniems augalams pirmosiomis žiemomis.
Vienas ryškiausių pasirinkimų yra raganės, dar vadinamos klematais. Jų veislių įvairovė didžiulė, o kai kurios grupės žydi ilgai ir gausiai, tačiau sėkmei būtina žinoti, kada ir kaip genėti, nes skirtingos raganės žydi ant skirtingo amžiaus ūglių.
Jeigu norisi kvapo ir greitesnio efekto, dažnai pasirenkami sausmedžiai. Jie vertinami dėl intensyvaus aromato, gausaus žydėjimo ir gebėjimo pritraukti bites bei drugelius, o tvirtai įsitvirtinę paprastai nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Ieškantiems įspūdingo vaizdo tinka glicinija, tačiau su ja svarbu nepamiršti konstrukcijų tvirtumo. Šis vijoklis su amžiumi tampa sunkus, todėl lengvos grotelės gali neatlaikyti, o reguliarus genėjimas padeda suvaldyti augimą ir paskatina žydėjimą.
Klasikinis sprendimas yra vijoklinės rožės, kurios gali žydėti bangomis visą sezoną, jei parenkamos pakartotinai žydinčios veislės. Vis dėlto rožės pačios tvirtai nesikabina, todėl ūglius reikia rišti ir formuoti, o horizontaliau išdėstyti stiebai dažnai skatina gausesnį žydėjimą.
Pusiau pavėsyje gerai pasiteisina vijoklinė hortenzija, galinti suformuoti tankią žalią sieną ir baltus žiedynus. Ji kabinasi orinėmis šaknimis, todėl svarbu neauginti ant trupančios ar silpnos fasado dangos ir palikti pakankamai erdvės augalui suaugus.
Ieškantiems rečiau matomo varianto verta apsvarstyti penkialapę akeibiją. Ji sparčiai auga, žydi subtiliais, kvapniais žiedais, o šiltesnėse vietose gali užmegzti dekoratyvius vaisius, tačiau vėjuotose ir šaltesnėse vietovėse jaunus augalus pravartu pridengti.
Priežiūra: ką būtina padaryti?
Teiginys, kad kai kurie vijokliai beveik auga patys, dažniausiai reiškia, kad jie atsparūs ir greitai prisitaiko, bet pirmaisiais metais jiems reikia dėmesio. Svarbiausia užtikrinti tinkamą vietą, laistymą įsišaknijimo laikotarpiu ir atramas, atlaikančias suaugusio augalo svorį.
Genėjimas išlieka vienu svarbiausių darbų: glicinijai jis padeda valdyti masę ir skatinti žiedinius pumpurus, rožėms būtinas sanitarinis formavimas, o raganėms genėjimas priklauso nuo veislės grupės. Prie šaknų zonos dažnai pasiteisina mulčiavimas, nes jis saugo drėgmę ir slopina piktžoles.
Jeigu planuojate vijoklį auginti prie pastato, verta palikti atstumą ir įrengti atskiras groteles. Taip sumažinama rizika pažeisti fasadą, lengviau prižiūrėti augalą ir patogiau kontroliuoti drėgmę prie sienos.