Suomijoje, Sysmä apylinkėse, aptiktas iki šiol didžiausias šalyje vikingų laikotarpio sidabro monetų lobis. Pirminiais vertinimais, tai kelios tūkstančiai monetų ir kitų sidabrinių dirbinių, kurių bendra masė siekia apie 4,5 kilogramo. Radinį rugsėjo 3 dieną užfiksavo metalo ieškikliu besinaudojęs entuziastas Kalle Lappinen, o netrukus į vietą atvyko archeologai.
Specialistai nustatė, kad monetos nebuvo sukrautos vienoje duobėje. Sidabras sudaro mažiausiai du atskirus depozitus, nutolusius vienas nuo kito maždaug 12 metrų, o abu buvo maždaug 45 centimetrų gylyje, tarp akmenų. Toks išdėstymas kelia klausimų, ar lobis buvo sąmoningai padalytas, ar skirtingu metu slėptas skirtingų žmonių.
Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad sidabras, kaip manoma, buvo paslėptas dviejuose beržo tošies induose. Organinės medžiagos tokio amžiaus radiniuose išlieka itin retai, todėl šis radinys gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip vikingų laikotarpiu regione buvo pakuojamos ir maskuojamos vertybės.
Be monetų, rasta ir kitų sidabrinių daiktų: vadinamojo sveriamo sidabro fragmentų, apyrankės, apkausto bei karoliuko. Archeologai pabrėžia, kad vikingų laikotarpiu sidabras dažnai buvo vertinamas ne vien kaip moneta, bet ir kaip metalo kiekis, tinkamas mainams pagal svorį. Dėl to viename lobyje neretai pasitaiko ir papuošalų, ir monetų, ir tiesiog susmulkintų dirbinių detalių.
Didžiausia intriga kol kas išlieka monetų kilmė. Dėl nešvarumų sluoksnio jos dar nėra galutinai nuvalytos, suskaičiuotos ir identifikuotos, todėl aiškesnį vaizdą turėtų pateikti konservavimas ir numizmatinė analizė. Būtent ji gali atskleisti, kur monetos kaldintos ir kaip jos pateko į dabartinės Suomijos teritoriją.
Istorikai primena, kad vikingų laikotarpiu sidabras keliavo milžiniškais atstumais, o Baltijos regiono lobiuose neretai aptinkamos monetos iš skirtingų Europos vietų, taip pat ir iš islamo pasaulio. Todėl naujasis radinys gali papildyti žinias apie prekybos kelius, ryšius ir ekonominę aplinką šiaurės Europoje, ypač tais laikais, kai sidabras buvo vienas svarbiausių mainų instrumentų.
Sysmä lobis taip pat pagerino daugiau nei šimtmetį gyvavusį Suomijos rekordą. Iki šiol didžiausiu vikingų laikotarpio monetų radiniu buvo laikomas Nousiainen apylinkėse 1895 metais aptiktas lobis, kuriame buvo apie 1 700 monetų ir kitų sidabrinių daiktų, o bendra masė siekė maždaug 2,2 kilogramo. Naujojo radinio sidabro masė yra daugiau nei dvigubai didesnė.
Kol kas neaišku, kodėl toks turtas buvo užkastas, kas galėjo būti jo savininkas ir ar abu depozitai slėpti tuo pačiu metu. Archeologai tikisi, kad po konservavimo darbų pavyks ne tik tiksliai suskaičiuoti monetas, bet ir nustatyti jų chronologiją bei geografiją, o tai padėtų atsakyti į klausimą, ar čia matome vieną istoriją, ar kelias skirtingas.
