CP v2

Tag: Vilhelmas Užkariautojas

  • Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Istorinis eksponato „vizitas“

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų rugsėjo 2 dieną lankysis Londone ir Britų muziejuje atidarys parodą, skirtą Bajė gobelenui. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis apie Vilhelmo Užkariautojo žygį ir Anglijos užkariavimą 1066 metais.

    Eliziejaus rūmų teigimu, vizito ašis yra gobeleno paskolinimas, vadinamas išskirtiniu įvykiu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos buvo politiškai ir simboliškai svarbus žingsnis.

    Parodos datos ir išskirtinis eksponavimas

    Britų muziejus skelbia, kad paroda lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Pirmiesiems keturiems mėnesiams jau parduota 100 000 bilietų, o tai rodo itin didelį visuomenės susidomėjimą.

    Londone maždaug 70 metrų ilgio lininė siuvinėjimo juosta bus eksponuojama paguldyta, o ne pakabinta vertikaliai, kaip ilgą laiką būdavo Bajė mieste Normandijoje. Muziejus teigia, kad toks pateikimas leidžia geriau suvokti kūrinio mastą ir naratyvo vientisumą.

    Diskusijos dėl būklės ir saugumo

    Gobeleno pervežimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo specialistų kritiką, nes kūrinys yra trapus ir jautrus aplinkos pokyčiams. Viešojoje erdvėje buvo primenama apie audinio pažeidimus, įskaitant dešimtis įplyšimų ir tūkstančius skylučių, todėl baimintasi negrįžtamos žalos.

    Vis dėlto Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pegard po apsilankymo Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės. Oficialiai akcentuojama, kad transportavimas ir pristatymas buvo organizuoti laikantis griežtų konservavimo reikalavimų.

    Macrono susitikimai Londone

    Vizito metu E. Macronas taip pat planuoja išsamų pirmąjį pokalbį su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prancūzijos prezidentūra nurodo, kad ryšys su nauja vyriausybės vadovybe buvo užmegztas greitai, o koordinacija tarptautiniais klausimais turėtų išlikti intensyvi.

    Taip pat numatoma galimybė prezidentui pasveikinti karalių Karolį III, nors detalių dėl susitikimo formato neatskleidžiama. Paryžius šį vizitą pristato kaip progą stiprinti dvišalius ryšius, pasitelkiant ir kultūros, ir politikos darbotvarkes.

  • Pradingęs popiežiaus laiškas keičia 1066-ųjų istoriją: karas dėl Anglijos turėjo slaptą užnugarį

    Pradingęs popiežiaus laiškas keičia 1066-ųjų istoriją: karas dėl Anglijos turėjo slaptą užnugarį

    Istorikų diskusijas apie 1066 metų įvykius pakurstė naujai perskaityti pradingusio popiežiaus Aleksandro II laiško fragmentai. Nors originalas neišliko, jo nuorašų ištraukos aptiktos viduramžių kanonų teisės rinkiniuose, saugomuose Vatikano archyvuose.

    Tyrėjas Tomas Licence atkreipė dėmesį į anksčiau menkai vertintas formuluotes apie Angliją. Jose teigiama, kad šalis esą buvo globojama šv. Petro, bet nuo tiesos kelio ją nukreipė žmonės, vedami puikybės ir savo „tėvo Šėtono“ įtakos.

    Kas vyko Vakarų Bažnyčioje?

    Nauja interpretacija šias frazes sieja su XI amžiaus 7 dešimtmečio Vakarų krikščionybę suskaldžiusia krize. 1061 metais išrinkti du popiežiai: Aleksandras II Romoje ir jo varžovas Kadalas iš Parmos, pasivadinęs Honorijumi II.

    Šis konfliktas greitai peržengė vien Bažnyčios vidaus ribas ir tapo platesne politine kova, įtraukusia įtakingas jėgas Europoje. Dalis istorikų pabrėžia, kad tuo metu popiežiaus autoritetas buvo tiesiogiai susijęs su sąjungomis su monarchais ir didikais.

    Haroldas II ir netikėta prielaida

    Pasak T. Licence, Anglijos karaliaus Haroldo II aplinka galėjo palaikyti Aleksandro II oponentus. Jei taip, Romai Haroldas galėjo atrodyti ne vien kaip politinis varžovas, bet ir kaip kliūtis platesnėje kovoje dėl Bažnyčios krypties.

    Toks kontekstas paaiškintų, kodėl popiežius galėjo palankiau vertinti Vilhelmo, Normandijos kunigaikščio, žygį į Angliją. Iki šiol dažniau akcentuota, kad parama siejosi su dinastiniais argumentais, priesaikomis ir Vilhelmo pretenzijomis į sostą.

    „Jeigu Anglija iš tiesų rėmė Aleksandro II priešininkus, tai popiežiaus laikysena galėjo būti daug labiau politinė, nei manyta anksčiau“, – teigiama tyrėjo išvadose.

    Ką tai keičia mūsų supratime?

    Šie svarstymai nereiškia, kad Hastingso mūšio reikšmė mažėja, tačiau gali keistis priežasčių grandinė. Karas dėl Anglijos sosto tokiu atveju būtų buvęs ir Europos masto konfrontacijos dalis, kur susipynė monarchų interesai, popiežiaus įtaka ir Šventosios Romos imperijos aplinka.

    Istorikai pabrėžia, kad XI amžiuje religinių ir politinių motyvų atskirti beveik neįmanoma. Popiežiaus palaiminimas galėjo suteikti žygiui ne tik moralinį autoritetą, bet ir sustiprinti jo šalininkų įsitikinimą, kad tai daugiau nei paprasta kova dėl karūnos.

  • Bajė gobelenas pirmąkart keliaus į Londoną: Britų muziejuje bus rodomas beveik metus

    Bajė gobelenas pirmąkart keliaus į Londoną: Britų muziejuje bus rodomas beveik metus

    Bajė gobelenas, vienas garsiausių Viduramžių Europos artefaktų, ruošiasi laikinai palikti Prancūziją. Planuojama, kad įspūdingo dydžio siuvinėtas pasakojimas apie normanų įvykdytą Anglijos užkariavimą bus eksponuojamas Britų muziejuje Londone nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Šis išvežimas laikomas išskirtiniu, nes gobelenas įprastai saugomas Bajė mieste Normandijoje ir dėl trapios būklės beveik nekeliauja. Sprendimas siejamas su Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų sukakties minėjimu, o kartu tai tampa ir ryškiu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinės partnerystės ženklu.

    Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard sprendimą pristatė kaip platesnę žinutę apie Europos valstybių ryšius kultūros lauke.

    „Pasaulyje, kuris fragmentuojasi ir kartais pasiduoda užsidarymo pagundai, Prancūzija renkasi kultūrinę įtaką ir bendrystę“, – sakė Catherine Pégard.

    Istorikų vertinimu, gobelenas yra ne tik meno kūrinys, bet ir itin vertingas vizualinis šaltinis, pasakojantis apie 1066 metų įvykius. Maždaug 70 metrų ilgio siuvinys vaizduoja pagrindines normanų invazijos scenas, o jo ikonografija iki šiol naudojama tyrinėjant to meto ginkluotę, aprangą, laivybą ir politinę simboliką.

    Pasakojimuose dažnai kartojama versija, kad gobeleną galėjo užsakyti ar net siuvinėti Matilda Flandrietė, Vilhelmo Užkariautojo žmona, kai šis dalyvavo karo žygyje. Nors mokslininkai dėl tikslios kilmės ir autoriaus nesutaria, kūrinio ryšys su normanų elitu ir Bažnyčios aplinka laikomas labai tikėtinu.

    Didžiausias iššūkis – saugus transportavimas ir eksponavimas. Tūkstantmečio senumo audinio pluoštas yra ypač jautrus temperatūros ir drėgmės pokyčiams, todėl net nedideli svyravimai gali didinti plyšimų ar deformacijų riziką.

    Dėl šios priežasties gobelenui paruošta speciali transportavimo dėžė, skirta sumažinti vibracijas kelionės metu. Taip pat numatytos griežtos klimato kontrolės sąlygos ekspozicijoje, nes muziejinėje praktikoje tokie tekstilės eksponatai reikalauja itin stabilios aplinkos ir riboto apšvietimo.

    Kartu su gobelenu planuojami ir kiti laikini kultūros mainai tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Skelbiama, kad į mainų programą gali patekti viduramžių laikotarpio vertybės, tarp jų šachmatų rinkinys bei Sutton Hoo vietovėje rasti kapo lobiai, siejami su ankstyvųjų Anglijos karalysčių istorija.

    Britų muziejaus paroda, tikimasi, taps vienu svarbiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai bus reta proga iš arti pamatyti kūrinį, kuris Europos istoriją pasakoja ne knygos puslapiuose, o siūlo ir audinio faktūroje.

  • Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Vienas garsiausių Europos viduramžių meno kūrinių, vadinamasis Bajė gobelenas, pirmą kartą per ilgą laiką paliks Prancūziją ir bus eksponuojamas Londone. Britų muziejus skelbia, kad 70 metrų ilgio siuvinėta drobė lankytojams bus rodoma nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Paroda siejama su planuojamu Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų jubiliejaus minėjimu ir platesniu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinių mainų paketu. Gobelenas įprastai saugomas ir eksponuojamas Bajė mieste Normandijoje, todėl jo išvežimas laikomas išskirtiniu sprendimu.

    Ginčai dėl būklės ir rizikų

    Kartu su džiaugsmu dėl būsimos parodos kilo ir kritikos banga: dalis paveldo saugotojų įspėja, kad transportavimas gali pakenkti jau dabar trapiai drobei. Viešai minimi skaičiai rodo, kad kūrinyje fiksuojama tūkstančiai dėmių, skylučių bei įplyšimų, o tai didina jautrumą bet kokiems pokyčiams.

    Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad senų tekstilės dirbinių didžiausi priešai yra temperatūros ir drėgmės svyravimai, taip pat vibracijos. Dėl to transportavimo planas rengiamas kaip atskiras konservavimo projektas, o ne vien logistinis perkėlimas.

    Kaip gobelenas bus gabenamas?

    Prancūzijos kultūros ministerija pranešė, kad gobelenui parengtas specialus transportavimo dėklas, skirtas sumažinti vibracijas ir smūgių poveikį kelionės metu. Taip pat numatyta griežta mikroklimato kontrolė, kad eksponatas nepatirtų staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.

    Pasak kultūros ministrės Catherine Pégard, ruošiantis perkėlimui atlikta daug testų ir sudaryta išsami rizikų valdymo schema, nors visiško nulio rizikos, anot jos, tokio masto objektams užtikrinti neįmanoma.

    „Nieko, absoliučiai nieko, nepalikta atsitiktinumui, ypač kai kalbame apie šio kūrinio transportavimą“, – sakė Catherine Pégard.

    Teisinėje plotmėje sprendimas skolinti gobeleną Jungtinei Karalystei taip pat buvo ginčijamas, tačiau Prancūzijos Valstybės taryba atmetė paveldo asociacijos prašymą panaikinti šį sprendimą, nurodžiusi, kad nėra kompetentinga spręsti klausimo esmės.

    Kas laukia po parodos Londone?

    Planuojama, kad po eksponavimo Britų muziejuje gobelenas sugrįš į Prancūziją, o tada jam turėtų būti pradėtas seniai numatytas restauravimo ir konservavimo etapas. Dalį darbų anksčiau buvo ketinta vykdyti anksčiau, tačiau terminai buvo nukeliami.

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės institucijos taip pat kalba apie laikinas kitų viduramžių artefaktų mainų parodas. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas didžiųjų muziejų praktikoje, kai kartu su eksponatais keliauja ir griežti jų priežiūros standartai.