CP v2

Tag: Vilkaviškio rajono savivaldybė

  • Pasikeitė Marijampolės regiono plėtros tarybos vadovas: kolegijai vadovaus Algirdas Neiberka

    Pasikeitė Marijampolės regiono plėtros tarybos vadovas: kolegijai vadovaus Algirdas Neiberka

    Vilkaviškyje, Vilkaviškio kultūros centre, įvykusiame Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje išrinkta nauja kolegijos vadovybė. Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo pirmininko rinkimai ir tolesni regiono prioritetai.

    Kolegijos nariai pirmininku išrinko Vilkaviškio rajono savivaldybės merą Algirdą Neiberką. Pirmininko pavaduotoju patvirtintas Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius.

    Posėdyje aptarti regionui aktualūs plėtros ir investicijų klausimai, taip pat savivaldybių bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus projektus. Be to, svarstyti regiono plėtros planavimo dokumentų atnaujinimai ir jų derinimas su praktiniais savivaldybių poreikiais.

    Atskiras dėmesys skirtas atliekų prevencijos ir tvarkymo planų pakeitimams, kurie tiesiogiai siejasi su paslaugų kokybe gyventojams ir infrastruktūros sprendimais. Tokie dokumentai paprastai apima ir naujų pajėgumų planavimą, ir priemones, mažinančias atliekų susidarymą.

    Susitikime kartu su meru dalyvavo vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, tarybos nariai ir administracijos specialistai. Savivaldybių atstovų įsitraukimas laikomas esminiu, nes regiono lygmens sprendimai daro įtaką prioritetams, finansavimui ir projektų įgyvendinimo tempui.

    Marijampolės regiono plėtros taryboje derinami visam regionui svarbūs sprendimai, todėl vieninga pozicija ir suderinti tikslai tampa pagrindu nuosekliai plėtrai. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį bendrai infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms, investicijų pritraukimui ir projektų suderinamumui tarp savivaldybių.

  • Marijampolėje paaiškėjo favoritai: 8 Vilkaviškio komandos keliauja į Seniūnijų žaidynių finalą

    Marijampolėje paaiškėjo favoritai: 8 Vilkaviškio komandos keliauja į Seniūnijų žaidynių finalą

    Marijampolėje pasibaigė antrasis Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių etapas, po kurio paaiškėjo, kas rugsėjo 12 dieną varžysis finaliniame etape Jonavoje. Teisę tęsti kovą iškovojo aštuonių sporto šakų atstovai, tarp jų ir Vilkaviškio rajono savivaldybės komandos.

    Į finalą Vilkaviškio rajonui pateko vyrų krepšinio 3 prieš 3 ekipa ir vyrų paplūdimio tinklinio 2 prieš 2 duetas. Taip pat kelialapį užsitikrino moterų parko tinklinio 4 prieš 4 komanda, kuri Jonavoje sieks pratęsti sėkmingą pasirodymą tarpregioninėse varžybose.

    Finale Vilkaviškio rajonui atstovaus ir individualių rungčių dalyviai: smiginio, šachmatų, šaškių bei stalo teniso sportininkai. Be jų, į programą patenka ir seniūnų trikovė, kurioje svarbūs ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir komandinė disciplina.

    Seniūnijų žaidynės laikomos viena masiškiausių mėgėjų sporto iniciatyvų šalyje, suburiančia skirtingo amžiaus dalyvius iš miestelių ir kaimiškų vietovių. Pastaraisiais metais akcentuojamas įtraukus formatas, kai greta komandinių sporto šakų daug dėmesio skiriama ir protinėms bei taiklumo rungtims.

    Organizatoriai pabrėžia, kad finalinis etapas Jonavoje paprastai tampa ne tik sportine kova, bet ir bendruomeniškumo švente. Vilkaviškio rajono atstovams tai bus proga pasitikrinti jėgas su stipriausiomis komandomis iš kitų savivaldybių ir siekti kuo aukštesnių vietų bendroje įskaitoje.

  • Projektas „Susikibę rankomis“ suvienijo Vilkaviškį ir Punsko jaunimą: kas liks po šios draugystės?

    Projektas „Susikibę rankomis“ suvienijo Vilkaviškį ir Punsko jaunimą: kas liks po šios draugystės?

    Vilkaviškio menų mokykla nuo birželio 2 dienos įgyvendina Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros ir meno projektą „Susikibę rankomis“. Jo ašis – bendras kūrybinis darbas, kuris suartino vietos bendruomenę ir lietuvių jaunimą iš Punsko Lenkijoje.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos stiprina kultūrinį tapatumą ir ryšį su gimtuoju kraštu, ypač jaunajai kartai. Bendros repeticijos, susitikimai ir pasirodymai tapo praktine erdve mokytis išlaikyti tradicijas ir jas perduoti toliau.

    Įrašai, kurie išlieka ilgam

    Vienas ryškiausių projekto rezultatų – kartu sukurti muzikiniai įrašai, turintys išliekamąją vertę. Jie ne tik įprasmina kūrybinį procesą, bet ir tampa kultūriniu palikimu, kurį bus galima naudoti edukacijai bei tradicinės muzikos sklaidai ateityje.

    Įrašų kūrimas dalyviams leido patirti profesionalų darbo ritmą ir atsakomybę, kai rezultatas lieka ne vien atmintyje, bet ir konkrečioje, prieinamoje formoje. Tokia praktika atitinka pastaraisiais metais vis dažniau taikomą kultūros sklaidos kryptį, kai gyvas paveldas fiksuojamas ir pateikiamas platesnei auditorijai.

    Partnerystė su „Puniukais“

    Projektui ypatingos prasmės suteikė bendradarbiavimas su Punsko lietuvių kultūros namų vaikų liaudies meno studija „Puniukai“. Ši partnerystė padėjo ne tik sutelkti jaunus atlikėjus bendrai veiklai, bet ir sustiprinti lietuviškos kultūros ryšius už Lietuvos ribų.

    Svečiai iš Punsko kartu su vilkaviškiečiais valandas praleido įrašų studijoje, dalijosi patirtimi ir kūrė bendrą meninį rezultatą. Pasibaigus darbams, menų mokyklos bendruomenė suorganizavo pažintinę programą, į kurią įtrauktas apsilankymas dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje, Kybartų miesto požemiuose, Bartninkuose ir pasivaikščiojimas Vilkaviškyje.

    Patirtis, kuri stiprina ryšius

    Projekto metu jaunuoliai įsitraukė į kultūrinę veiklą skirtingose aplinkose, stiprino dainavimo, muzikavimo ir liaudies šokių tradicijas. Repeticijose Vilkaviškyje ir dalyvaujant dainų šventėje „Laiku. Ratu. Kartu.“ Vilniuje buvo kuriama gyva bendruomeniškumo patirtis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausias rezultatas – užmegzta draugystė ir praplėstas ryšių tinklas su dar didesniu būriu Lenkijos lietuvių. Pozityvią projekto energiją pajuto ir mokiniai, ir vadovai, o tokie kontaktai dažnai tampa pagrindu tęstiniams mainams bei naujoms iniciatyvoms.

  • Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Vilkaviškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su ministerijos komanda. Vizito centre buvo rajono ekonominės plėtros kryptys, investicijų pritraukimas ir sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.

    Savivaldybėje ministras susitiko su administracijos vadovais, tarybos nariais ir verslo atstovais. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad didesni projektai rajone judėtų greičiau, o verslui būtų užtikrintas aiškesnis ir prognozuojamas procesas.

    „Balticovo“ investicija Vilkaviškio rajone

    Viena pagrindinių susitikimo temų tapo UAB „Balticovo“ planuojama stambi investicija Pilviškių seniūnijoje, Balčiūnų kaime. Bendrovė sieja projektą su paukštininkystės komplekso statybomis, todėl svarstyta, kaip savivaldybė ir valstybė galėtų prisidėti prie sklandesnio įgyvendinimo.

    Diskusijose akcentuota ir vadinamojo žaliojo koridoriaus galimybė, kai projektui sudaromos sąlygos greičiau derinti procedūras ir sprendimus. Tokiu atveju ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o sprendimų terminai nekeltų papildomos rizikos investuotojui.

    Investiciniai sklypai ir vietos verslas

    Ministrui taip pat pristatyti Vilkaviškio rajone esantys investiciniai sklypai, jų parengtis ir potencialas. Tokie sklypai paprastai vertinami pagal inžinerinės infrastruktūros prieinamumą, susisiekimą ir galimybes greitai pradėti statybas.

    Vizito programoje numatyti ir susitikimai su vietos įmonėmis. Ministras aplankė ledų gamybos bendrovę UAB „Art Glacio“ bei plastiko gaminių bendrovę UAB „Triplan“, su atstovais aptarta jų veikla, poreikiai ir plėtros planai.

    Ko tikisi verslo bendruomenė?

    Darbotvarkėje buvo ir Paežerių dvaras, o diena užbaigta susitikimu su rajono verslo bendruomene Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre. Tai tapo proga aptarti praktinius klausimus, su kuriais susiduria įmonės, ir įvardyti, kokių sprendimų tikimasi iš valstybės institucijų.

    Susitikimuose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne tik pavienės investicijos, bet ir nuosekliai gerinama verslo aplinka, darbuotojų pritraukimas, profesinis rengimas bei aiškūs leidimų ir derinimų procesai. Savivaldybė pabrėžė siekį išlaikyti rajoną patrauklų tiek jau veikiančiam, tiek naujai ateinančiam verslui.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.

  • Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vaikai iš Ukrainos vėl atvyko į Vilkaviškį: ką jiems paruošė savivaldybė ir bendruomenė?

    Vilkaviškio rajone šią vasarą vėl vieši vaikai iš Ukrainos – tai tęstinė savivaldybės iniciatyva, vykdoma jau ketvirtus metus iš eilės. Šiemet į rajoną atvyko 20 vaikų iš Siverskodonecko, kuriems sudarytos sąlygos pailsėti, atitrūkti nuo karo kasdienybės ir saugiai praleisti vasaros dienas.

    Stovyklautojai apsistojo Babeckų sodyboje, kur suplanuotos poilsio ir užimtumo veiklos. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra vaikų emocinė gerovė, ramus režimas, buvimas gamtoje ir bendravimas su bendraamžiais.

    Atvykę vaikai taip pat apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su meru Algirdu Neiberka ir vicemere Daiva Rikliene. Susitikime savivaldybės vadovai domėjosi pirmosiomis vaikų patirtimis, stovyklos planu ir palinkėjo turiningos viešnagės Lietuvoje.

    „Džiaugiamės galėdami jus priimti Vilkaviškio krašte. Tikiuosi, kad čia praleistas laikas leis patirti gražių akimirkų, susirasti naujų draugų ir namo parsivežti kuo daugiau šiltų prisiminimų“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Tokios stovyklos Lietuvoje pastaraisiais metais tapo svarbia paramos forma Ukrainos vaikams, ypač atvykstantiems iš karo paveiktų regionų. Specialistai akcentuoja, kad net trumpas saugios aplinkos laikotarpis, nuspėjama dienotvarkė ir pozityvūs socialiniai ryšiai gali prisidėti prie vaikų psichologinio atsparumo.

    Kaip nurodo savivaldybė, šios stovyklos finansuojamos Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o kasdienėmis veiklomis rūpinasi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras. Organizatoriai teigia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuoseklumas leidžia kasmet užtikrinti ne tik poilsį, bet ir prasmingą programą.

  • Skubus įspėjimas po tyrimų: Paežerių ežere bakterijų per daug – maudytis nerekomenduojama

    Skubus įspėjimas po tyrimų: Paežerių ežere bakterijų per daug – maudytis nerekomenduojama

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikiančiose oficialiose maudyklose vandens kokybė reguliariai stebima, o rezultatai vertinami pagal galiojančius visuomenės sveikatos reikalavimus. Naujausi tyrimai rodo, kad viena populiari vieta šiuo metu neatitinka higienos normų.

    Rugpjūčio 13 dieną buvo ištirtas Paežerių ir Vištyčio ežerų vanduo. Atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų duomenis, gyventojai raginami būti atidūs ir įvertinti rizikas prieš planuojant maudynes.

    Paežerių ežere nustatyta, kad žarninių lazdelių Escherichia coli ir žarninių enterokokų kiekis viršija leidžiamas normas. Dėl to maudytis šiame ežere šiuo metu nerekomenduojama, kol rodikliai vėl atitiks reikalavimus.

    Šios bakterijos į vandenį dažniausiai patenka dėl fekalinės taršos, kuri gali būti susijusi su stipresnėmis liūtimis, paviršinėmis nuoplovomis ar laikinais nuotekų sistemų sutrikimais. Tokia tarša didina virškinamojo trakto infekcijų, odos ir akių sudirgimų riziką, ypač vaikams ir jautresniems žmonėms.

    Tuo metu Vištyčio ežere minėtų mikroorganizmų kiekis neviršija leistinų ribų, todėl maudytis galima. Vis dėlto specialistai primena, kad net ir leidžiamose maudyklose verta stebėti vandens būklę ir vengti maudynių, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomas žydėjimas ar juntamas neįprastas kvapas.

    Rekomendacija nesimaudyti Paežerių ežere grindžiama Lietuvos higienos norma HN 92:2018, kuri reglamentuoja paplūdimių ir maudyklų vandens kokybę. Apie situacijos pasikeitimus paprastai informuojama po pakartotinių tyrimų, todėl planuojantiems poilsį prie vandens pravartu sekti naujausius savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų pranešimus.

  • Vilkaviškio rajone startavo NVO finansavimo kvietimas: paraiškas priims iki birželio 26 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 5 dienos iki 2026 metų birželio 26 dienos 15.45 valandos.

    Paraiškas galima pateikti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje (S. Nėries g. 1, Vilkaviškis) arba elektroniniu paštu. Teikiant popierinę paraišką nurodoma, kad dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, o pati paraiška pildoma kompiuteriu ir surašoma valstybine kalba.

    Paraiška turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens, nurodant vardą, pavardę ir pareigų pavadinimą. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai tvirtinami antspaudu, o turint galimybę galima pasirašyti ir elektroniniu parašu.

    Skelbiama, kad vienas pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką ir joje turi aiškiai įvardyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama, kad pateikus paraišką savivaldybei jos nebus galima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl prieš pateikiant svarbu atidžiai patikrinti duomenis ir priedus.

    Į kvietimą gali pretenduoti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai savivaldybėje nėra registruotų bendruomeninių organizacijų arba skelbiamas pakartotinis konkursas, pareiškėjais gali būti ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės ar bendrijos, jeigu jos atitinka nustatytas sąlygas ir turi reikiamą žymą.

    Finansuojamos veiklos orientuotos į viešąjį interesą ir vietos gyventojų poreikius: nuo pilietiškumo, lyderystės, savanorystės ir medijų raštingumo stiprinimo iki vaikų ir jaunimo užimtumo, kultūrinių ir sporto iniciatyvų, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimo. Kvietimas apima ir viešųjų erdvių tvarkymo iniciatyvas, socialines ir emocinės gerovės veiklas, taip pat pasirengimą socialiniam verslui ar viešųjų paslaugų teikimui.

    Numatytos ir veiklos, susijusios su civiline sauga bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą. Jei projektas susijęs su materialiuoju turtu, primenama, kad daliai veiklų ilgalaikiam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkursui numatyta skirti 31 748 eurus valstybės biudžeto lėšų. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 1 000 eurų, o didžiausia – 5 000 eurų.

    Kartu su paraiška reikia pateikti privalomus dokumentus: organizacijos įstatus, jeigu jie neprieinami Juridinių asmenų registre, atstovavimo dokumentus, jei paraišką teikia ne vadovas, ir kitus reikiamus priedus. Taip pat nurodoma, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų reikia tuomet, kai numatomų prekių ar paslaugų vertė viršija 5 000 eurų.

    Pareiškėjams konsultacijas konkursui aktualiais klausimais darbo dienomis teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovai. Savivaldybė ragina pareiškėjus nelaukti paskutinių dienų, kad būtų laiko pasitikslinti reikalavimus ir tinkamai parengti dokumentus.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Birželio 4 dieną–6 dieną Lietuvoje vyksta pirmasis savivaldybių paskirtų garbės ambasadorių suvažiavimas, subūręs užsienyje gyvenančius lietuvius, diasporos organizacijų atstovus bei valstybės ir savivaldos institucijas. Renginio ašis – praktiškas savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimas, kuris gali virsti investicijomis, partnerystėmis ir ryškesniu regionų matomumu.

    Šiandien Seime vykstančiose diskusijose Vilkaviškio rajono savivaldybei atstovauja vicemerė Daiva Riklienė. Ji pristatė rajono patirtis palaikant ryšį su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais ir tais, kurie grįžo į Lietuvą, taip pat pasidalijo iniciatyvomis, skirtomis nuoseklesniam dialogui ir bendriems projektams.

    Garbės ambasadoriai ir regionų tikslai

    Suvažiavime aptariama, kokį vaidmenį garbės ambasadoriai gali atlikti telkiant pasaulio lietuvius ir atveriant duris tarptautinėms partnerystėms. Praktikoje tai apima pagalbą mezgant kontaktus su verslo bendruomenėmis, mokslo įstaigomis ir kultūros organizacijomis, taip pat prisidedant prie investicijų ir talentų pritraukimo.

    Diskusijose taip pat keliama regionų komunikacijos tema: kaip aiškiai pristatyti savivaldybių stiprybes, prioritetinius projektus ir konkrečius pasiūlymus diasporai. Savivaldybėms tai reiškia poreikį turėti parengtus projektų „paketus“, aiškius atsakingus kontaktus ir tęstinį darbą, o ne vienkartines iniciatyvas.

    Akcentas Seime: ryšiai kaip ilgalaikė investicija

    Renginį sveikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad garbės ambasadorių tinklas tampa jungtimi tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių. Jo teigimu, tarptautiniai kontaktai, partnerystės ir bendros iniciatyvos ilgainiui stiprina regionų augimą ir jų matomumą.

    „Kiekvienas užmegztas ryšys ar partnerystė prisideda prie regionų matomumo pasaulyje ir naujų galimybių vietos bendruomenėms“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Tikimasi, kad pirmasis suvažiavimas taps periodiniu forumu, padedančiu savivaldybėms ir diasporai susitarti dėl apčiuopiamų darbų. Tęstinumas čia yra esminis: nuo kontaktų užmezgimo pereinama prie bendrų projektų, investicinių planų, grįžtančiųjų integracijos sprendimų ir ilgalaikių partnerystės modelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių ir diasporos ryšiai svarbūs ne tik ekonomikai ar kultūrai, bet ir platesniam Lietuvos atsparumui. Regionams tai tampa galimybe greičiau pasiekti tarptautines rinkas, pritraukti kompetencijų ir sustiprinti bendruomenių ryšį su išvykusiais kraštiečiais.

    Renginio akimirkos fiksuojamos Užsienio reikalų ministerijos nuotraukose.