CP v2

Tag: Vilkaviškio rajono savivaldybė

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.

  • Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Jono Basanavičiaus gimtinėje surengta Lietuvos socialinių darbuotojų dienai skirta popietė, subūrusi Vilkaviškio rajono socialinėje srityje dirbančius žmones. Renginys tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, kai pagalbos labiausiai reikia vyresniems, šeimoms krizėse ar negalią turintiems gyventojams.

    Susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Anot organizatorių, tai buvo ne tik šventė, bet ir bendruomeniškumo ženklas socialinėje sistemoje dirbantiems specialistams.

    „Socialinis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelės kantrybės, atsakomybės bei gebėjimo išgirsti žmogų. Jūsų darbo rezultatai ne visada matuojami skaičiais – kartais didžiausias pasiekimas yra žmogus, kuriam padėjote atsitiesti, neprarasti vilties ar tiesiog nelikti vienam su savo sunkumais“, – sakė A. Neiberka.

    Meras pabrėžė, kad socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje nemažėja: visuomenei senstant, didėja pagalbos namuose, globos ir slaugos koordinavimo, emocinės paramos bei socialinės integracijos paslaugų svarba. Savivaldybėms tenka vis didesnė atsakomybė už paslaugų prieinamumą, o tai reiškia ir augantį krūvį darbuotojams, dirbantiems arčiausiai žmogaus.

    Šventės metu Savivaldybės meras įteikė padėkas už profesionalų, atsakingą ir nuoširdų darbą. Tarp pagerbtųjų buvo individualios priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, įstaigų vadovai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys tiek mieste, tiek seniūnijose.

    Padėkos įteiktos Dainai Vasiukevičienei, Ingai Kušlytei, Jolantai Pranaitienei, Kristinai Paplauskienei, Vilmai Jurkūnienei, Selinai Ramanauskaitei, Jurgitai Brazinskienei, Vidai Reviakienei, Šarūnei Kamaitytei, Janinai Sabaliauskienei, Irenai Skauronienei, Viktorijai Karpavičienei ir Vidai Stonienei. Organizatoriai akcentavo, kad šie žmonės kasdien sprendžia jautriausius klausimus, kurių dažnai nematyti viešumoje, bet jų poveikį geriausiai jaučia patys gyventojai.

    Po sveikinimų ir padėkų renginio dalyviams parodytas teatro LABAS spektaklis „Siaubo pasakos“. Renginio programa buvo skirta ne tik pagerbti darbuotojus, bet ir suteikti jiems progą atsikvėpti, pabūti kartu ir pasidalinti patirtimis.

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė Vilniuje dalyvavo Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume Saugesnis rytojus prasideda dabar.

    Renginys subūrė daugiau kaip 100 institucijų, savivaldybių, strateginių transporto ir ryšių įmonių bei akademinės bendruomenės atstovų. Pagrindinis dėmesys sutelktas į transporto sistemos atsparumą ir strateginės infrastruktūros veiklos tęstinumą krizių metu.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra

    Forume aptarta kritinės transporto infrastruktūros apsauga ir institucijų pasirengimas veikti pirmosiomis krizės valandomis. Taip pat nagrinėtos gyventojų evakavimo geležinkeliais galimybės ir praktiniai scenarijai, kai būtina greitai užtikrinti saugų judėjimą.

    Ne mažiau svarbi tema tapo ryšio ir pašto paslaugų užtikrinimas, kai kyla grėsmė įprastoms tiekimo grandinėms ar sutrinka komunikacijos kanalai. Diskusijose pabrėžtas tarpžinybinis bendradarbiavimas, nes realiose situacijose sprendimai priklauso ne nuo vienos grandies.

    DI, finansavimas ir eismo pokyčiai

    Atskirose diskusijose aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai, įskaitant kelių finansavimą ir prioritetus. Taip pat kalbėta apie saugaus eismo sprendimus ir Kelių eismo taisyklių pokyčius, kurie gali turėti įtakos tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.

    Dalis diskusijų skirta technologijų plėtrai, įvardijant ir dirbtinio intelekto pritaikymo kryptis transporto sektoriuje. Praktikoje DI vis dažniau siejamas su eismo srautų prognozavimu, incidentų prevencija, infrastruktūros būklės stebėsena ir greitesniu reagavimu į sutrikimus.

    Pristatė „infodronai.lt“

    Renginio metu pristatyta nauja svetainė „infodronai.lt“. Tokie informaciniai įrankiai gali prisidėti prie aiškesnės komunikacijos apie dronų naudojimą, taisykles ir saugumo reikalavimus, ypač didesnių rizikų laikotarpiu.

    Forume išryškėjo bendra kryptis: transporto saugumas vis dažniau suvokiamas kaip nacionalinio atsparumo dalis, apimanti ne tik kelius ar geležinkelius, bet ir ryšį, logistiką bei operatyvų institucijų veiksmų koordinavimą.

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, kurių metu praktiškai patikrintas gyventojų evakavimo procesas. Pratybų scenarijus leido įvertinti, kaip savivaldybė ir partneriai veiktų realios grėsmės atveju.

    Pratybų metu buvo aktyvuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Jam vadovavo savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, o centro nariai koordinavo sprendimus nuo informacijos sklaidos iki transporto organizavimo.

    Vilkaviškyje gyventojų surinkimo punktas veikė J. Basanavičiaus aikštėje 11 esančiose buvusio pašto patalpose. Čia buvo išbandytos gyventojų priėmimo, registravimo ir parengimo evakuacijai procedūros, imituojant realias laiko ir informacijos spaudimo sąlygas.

    Užsiregistravę pratybų dalyviai autobusais išvyko iš anksto suplanuotu maršrutu. Evakuacija buvo nukreipta į Kauno rajone esančią Adomo Mitkaus pagrindinę mokyklą, kur patikrintas atvykusiųjų priėmimas ir apgyvendinimo organizavimo pradžia.

    Pasak pratybų organizatorių, tokios treniruotės svarbios ne tik dėl logistikos, bet ir dėl aiškių sprendimų grandinių, ryšio ir atsakomybių pasiskirstymo. Praktikoje dažniausiai daugiausia klausimų kyla dėl informavimo, žmonių srautų valdymo ir pagalbos pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Į bendrus veiksmus įsitraukė policijos pareigūnai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir „Maisto banko“ atstovai. Pratybose tikrintas skirtingų institucijų tarpusavio koordinavimas, operatyvus duomenų apsikeitimas ir gebėjimas dirbti vienoje komandoje, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Pratybų dalyviai po numatytų veiksmų saugiai grįžo į Vilkaviškį, o procesą vertino ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai. Tokios pratybos leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir atnaujinti planus, kad realios krizės metu sprendimai būtų priimami greičiau, o pagalba gyventojams pasiektų laiku.

  • Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje, paminėtos politinio kalinio, disidento ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės. Jo gimtinėje šia proga atidengtas skulptoriaus Adolio Pečkio sukurtas atminimo suolelis.

    Į minėjimą susirinko B. Gajausko artimieji, kraštiečiai, savivaldos ir kitų institucijų atstovai bei svečiai. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Balio Gajausko gyvenimas liudija, kokią didelę kainą teko mokėti už Lietuvos laisvę. Svarbu saugoti tokių žmonių atminimą ir perduoti jų istorijas jaunajai kartai“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Balys Gajauskas gimė 1926 metais Vygrelių kaime. Už antisovietinę veiklą jis buvo persekiojamas ir kalinamas, o sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus.

    Istorikai pabrėžia, kad tokios patirtys buvo būdingos daugeliui sovietų represijų aukų, tačiau B. Gajausko atvejis išsiskiria ilga ir nuoseklia kova už žmogaus teises. Jo biografija primena, kad okupacijos metais laisvės siekis dažnai kainuodavo ne vienus metus, o ištisus gyvenimo dešimtmečius.

    Minėjimas vėliau persikėlė į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Čia surengtas susitikimas su B. Gajausko dukra Gražina Gajauskaite ir pristatyta dokumentinė apybraiža „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“.

    Renginyje taip pat bendrauta su apybraižos kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte. Organizatoriai akcentavo, kad atminimo įamžinimo iniciatyvos padeda bendruomenėms išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir aiškiau suprasti laisvės kainą.

    Padėkota visiems, prisidėjusiems prie B. Gajausko atminimo įamžinimo, taip pat akcinei bendrovei „Via Lietuva“ už suteiktą paramą įgyvendinant iniciatyvą.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės šilumai ir vėsinimui. Nuotoliniame susitikime dalyvavo meras Algirdas Neiberka, savivaldybės specialistai, rajono įstaigų atstovai, taip pat Vokietijos bendrovės „Geothermie Neubrandenburg GmbH“ atstovai ir Lietuvos geotermijos ekspertai.

    Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams pavyzdžiams, kaip geoterminė energija pritaikoma pastatų šildymui bei vėsinimui ir kaip gali būti integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Vokietijos specialistai pristatė sprendimus, kai šiluma paimama iš žemės gelmių ir perduodama vartotojams, o dalis energijos kaupiama požeminiuose vandeninguose sluoksniuose.

    „Geoterminiai projektai nėra vien tik gręžiniai: tai ilgas procesas nuo duomenų ir tyrimų iki eksploatacijos kontrolės, todėl svarbiausia nuo pradžių tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir poreikį“, – sakė susitikime dalyvavęs Vokietijos specialistų komandos atstovas.

    Susitikimo metu aptarti pagrindiniai projektų etapai: pirminiai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, galimybių studija, techninių sprendimų parinkimas, gręžinių įrengimas, šilumos tiekimo infrastruktūros projektavimas ir ilgalaikė veiklos stebėsena. Akcentuota, kad klaidos ankstyvame vertinimo etape vėliau dažniausiai virsta didesnėmis investicijomis ar prastesniu sistemos efektyvumu.

    Diskusijoje išskirti kriterijai, nuo kurių priklauso reali geoterminės energijos nauda savivaldybei: vietos geologinės sąlygos, šilumos poreikio koncentracija, esamų šilumos tinklų techninės galimybės, elektros kainų dinamika ir numatoma šilumos ūkio modernizavimo kryptis. Taip pat pabrėžta, kad geotermija dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur projektas derinamas su pastatų renovacija ir šilumos vartojimo efektyvinimu.

    Geoterminė energija Europoje vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo importuojamų iškastinių išteklių mažiau priklausantis šaltinis, galintis stabilizuoti šilumos kainodarą ilguoju laikotarpiu. Vilkaviškio rajonui toks sprendimas galėtų tapti viena iš alternatyvų, tačiau prieš priimant sprendimus būtini detalūs tyrimai ir ekonominis pagrįstumas, įvertinant ir galimą finansavimą, ir rizikas.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.