CP v2

Tag: Vilniaus atliekų gamykla

  • „Energesman“ skelbia apie slapto susitikimo detalės: VAATC siūlytas sandoris sukėlė audrą

    Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ pranešė, kad netrukus po to, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras, įmonės akcininkas susitiko su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Pasak bendrovės, susitikimą suorganizavo trečiasis asmuo, o jo metu esą buvo siūlomas kompromisas.

    „Energesman“ teigimu, VAATC vadovas pasiūlė leisti tęsti gamyklos modernizavimo sutartį su sąlyga, kad operatorius neginčys eksploatavimo sutarties nutraukimo. Bendrovė nurodo, kad tokį pasiūlymą atmetė ir laikosi pozicijos, jog sutartiniai santykiai turi būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne derybomis, kurios primena spaudimą.

    Susitikimas, kaip nurodoma įmonės pareiškime, įvyko liepos 14 dieną vakare Vilniuje. Apie patį faktą viešojoje erdvėje buvo kalbėta ir anksčiau, tačiau „Energesman“ tvirtina, kad dalis viešai paskleistų aplinkybių, įskaitant susitikimo vietą ir turinį, buvo pateiktos netiksliai.

    „Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos jo kuriamam turiniui“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė pabrėžia, kad modernizavimo sutartis buvo pasirašyta po tarptautinio viešojo pirkimo, kuriame, anot „Energesman“, laimėta pasiūlius mažiausią kainą. Įmonė tvirtina turinti teisėtą interesą tęsti sutarties vykdymą ir siekia teismuose įrodyti, kad nutraukimo sprendimai buvo neteisėti.

    „Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų“, – sakė A. Blazgys.

    Į procesą įsitraukęs advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris, akcentuoja ir valdymo bei atskaitomybės klausimus. Pasak jo, svarbu vertinti, ar VAATC vadovas turėjo formalius įgaliojimus siūlyti tokį susitarimą ir kokiu pagrindu susitikimo turinys galėjo būti aptarinėjamas su politine valdžia.

    „M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai“, – sakė P. Miliauskas.

    „Energesman“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nagrinėti du bendrovės ieškinius, kuriais ginčijamas tiek eksploatavimo, tiek modernizavimo sutarčių nutraukimas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VAATC reikalauti išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. eurų, o sprendimai dėl kitų laikinųjų priemonių yra skundžiami aukštesnei instancijai.

    Bendrovė ginčija ir VAATC nurodomas nutraukimo priežastis, argumentuodama, kad atliekų susikaupimą lėmė platesnės sistemos problemos, įskaitant atliekų deginimo pajėgumus ir srautų valdymą. „Energesman“ taip pat teigia, jog modernizavimo sutarties įgyvendinimą apsunkino tai, kad, anot bendrovės, VAATC neįvykdė sutartyje numatytų mokėjimų ir nesumokėjo 4,4 mln. eurų.

    Įmonės teigimu, preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir augti, jei laikotarpis, kai VAATC yra perėmęs gamyklos veiklos kontrolę, ilgės. Tuo pat metu ginčas turi ir viešąją dimensiją, nes atliekų tvarkymo infrastruktūra sostinės regione laikoma kritiškai svarbia paslauga, o jos sutrikimai ar valdymo konfliktai greitai atsiliepia gyventojams ir savivaldybių sprendimams.

    Kol teismai nepriėmė galutinių sprendimų, abi pusės iš esmės lieka prie priešingų pozicijų, o situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių stabilumo, rizikų valdymo bei to, kaip turėtų būti sprendžiami strateginių paslaugų teikimo konfliktai tarp savivaldybių valdomų subjektų ir privačių operatorių.

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.