CP v2

Tag: Vilniaus getas

  • Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške prie memorialinio paminklo Lietuvos žydų genocido aukoms atminti uždegtos 85 žvakės, išdėliotos Dovydo žvaigždės forma. Minėjimas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir 85-osioms Holokausto Lietuvoje pradžios metinėms pažymėti.

    Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Nemenčinės gimnazijų mokiniai ir vietos bendruomenė. Organizatoriai pabrėžė, kad atminties renginiai svarbūs ne tik istorijai pagerbti, bet ir visuomenės atsparumui neapykantos ideologijoms stiprinti.

    „Prieš 85 metus Nemenčinės krašte vykę brutalūs įvykiai sunaikino mūsų bendruomenės žmones, kaimynus ir šeimas. Šiandien, pasaulyje vėl augant radikalizmui, privalome ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir būti stipri, susitelkusi bendruomenė“, – sakė Robert Duchnevič.

    Minėjimą lydėjo smuikininko Boriso Kinznerio atliekama muzika, o moksleiviai skaitė eiles. Laikantis žydų tradicijos, dalyviai buvo pakviesti prie memorialo padėti po atminties akmenėlį, simbolizuojantį pagarbią, laike neišnykstančią atmintį.

    Rugsėjo 23 dienos prasmė

    Seimas 1994 metais rugsėjo 23 dieną, Vilniaus geto likvidavimo dieną, paskelbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši data siejama su vienu tragiškiausių okupacijos etapų, kai buvo sistemingai naikinamos žydų bendruomenės, o didelė dalis žmonių žudomi masinių egzekucijų vietose.

    Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. čia gyvenusių žydų. Holokaustas Lietuvoje vyko itin sparčiai, o daugybė nusikaltimų buvo įvykdyta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kur bendruomenės buvo neatsiejama vietos gyvenimo dalis.

    Nemenčinė kaip atminties vieta

    Nemenčinės miško memorialas kasmet sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir žydų bendruomenės narius, diplomatus bei istorine atmintimi besidominčius žmones. Šalia taip pat išlikusios senosios žydų kapinės, primenančios ilgametę žydų gyvenimo šiame krašte istoriją.

    2025 metų rugsėjį Nemenčinės centrinėje aikštėje buvo atidengtas atminimo ženklas, žymintis sunaikintos sinagogos vietą. Iniciatyva įamžinti nuo XIX amžiaus vidurio iki 1941 metų veikusių maldos namų istoriją siejama su Vilniaus rajono savivaldybe ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu.

    Kodėl atmintis svarbi šiandien

    Minėjimuose dažnai akcentuojama, kad Holokausto atminimas nėra vien praeities įvykis, o ir vertybinė laikysena dabartyje. Europa pastaraisiais metais susiduria su antisemitizmo, dezinformacijos ir radikalėjimo rizikomis, todėl istorinis švietimas, bendruomenių dialogas ir pagarba žmogaus teisėms laikomi esminėmis prevencijos priemonėmis.

    Renginio dalyviai pabrėžė jaunimo vaidmenį perduodant istorinę tiesą, nes būtent per mokyklas, šeimas ir vietos bendruomenes formuojamas ilgalaikis supratimas apie tai, kuo baigiasi neapykantos kurstymas. Nemenčinėje minėjimas tapo ir simboliniu įsipareigojimu rūpintis atminties vietomis bei neleisti išblėsti sunaikintų bendruomenių vardams.

  • Rugsėjo 23-ioji Vilkaviškyje: aplankytos žudynių vietos ir įvardyta svarbiausia pamoka

    Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Ji siejama su Vilniaus geto likvidavimu 1943 metais ir skirta pagerbti Holokausto aukas bei priminti tragedijos mastą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

    Istorikai pabrėžia, kad iki Antrojo pasaulinio karo žydų bendruomenės buvo svarbi šalies ekonominio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Žydai kūrė amatus ir prekybą, steigė mokyklas, religines ir labdaros organizacijas, o jų paveldas iki šiol matomas urbanistikoje ir vietos istorijoje.

    Vilkaviškio rajone atminimo dieną aplankytos Holokausto aukų memorialinės vietos ir masinių žudynių vietos. Seniūnijų atstovai uždegė atminimo žvakutes, taip pagerbdami nužudytų žmonių atminimą ir primindami, kad tragedija palietė ne abstrakčius skaičius, o konkrečias šeimas.

    Minėjimas vyko ir Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas, o mokiniai prisijungė prie atminimo akcijų.

    Moksleiviai taip pat aplankė Holokausto aukų atminimo vietą, kur uždegė žvakutes ir padėjo atminimo akmenėlius. Tokie simboliniai gestai dažnai siejami su tarptautine atminimo tradicija, kai akmuo tampa ilgaamžiškumo ir nepamirštamo vardo ženklu.

    Šios dienos minėjimai vis dažniau siejami su švietimu ir istorinio raštingumo stiprinimu, ypač jaunajai kartai. Ekspertai akcentuoja, kad atmintis nėra vien praeities pagerbimas, bet ir praktinė prevencija, padedanti atpažinti antisemitizmo, neapykantos kalbos ir dezinformacijos apraiškas šiandien.

    Lietuvoje Holokausto atmintis įtvirtinama per memorialų priežiūrą, edukacines programas ir mokyklų iniciatyvas, kurios skatina kalbėti apie vietos bendruomenių istoriją. Vilkaviškio rajono pavyzdys rodo, kad atminimas gali būti gyvas ir prasmingas, kai jis tampa ne formaliu ritualu, o nuosekliu dialogu su istorija.