CP v2

Tag: Vilniaus rotušė

  • Vilniaus rotušėje pagerbtos 13 naujų gyvojo paveldo vertybių: nuo kanklių iki Sartų tradicijų

    Vilniaus rotušėje antradienio popietę pristatytos trylika naujų reiškinių, įrašytų į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į sąvadą pateko tiek šimtmetį menančios muzikavimo ir dainavimo tradicijos, tiek bendruomenes telkiančios šventės, amatai ir kulinarinis paveldas.

    Renginyje dalyvavo tradicijų puoselėtojai ir savivaldybių atstovai iš įvairių šalies vietovių, taip pat Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai. Įrašymą į sąvadą patvirtinantys sertifikatai įteikti bendruomenėms, šeimoms ir pavieniams saugotojams, kurie perduoda žinias iš kartos į kartą.

    Kas šiemet papildė sąvadą?

    Tarp įvertintų tradicijų – regionų savitumą ryškinančios muzikinės ir apeiginės praktikos. Pristatyta Darsūniškio Trijų Karalių vaikštynių tradicija, taip pat Skriaudžių kanklininkų puoselėjamas repertuaras ir grojimo technika, kuri per laiką tapo atpažįstamu vietos kultūriniu ženklu.

    Skambėjo ir Žemaitijos dounininkų daugiabalsis dainavimas, o Kelmėje vykstantys etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai pristatyti kaip svarbi žinių perdavimo grandis. Renginyje dėmesio sulaukė ir liuteronų giedojimo tradicija, primenanti Mažosios Lietuvos religinės muzikos paveldą.

    Nuo maisto iki žvejybos ir fotografijos

    Sąvadą papildė ir ūkinės bei meninės praktikos, buriančios vietos bendruomenes. Tarp jų – bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimas, siejamas su Dzūkijos kulinariniu paveldu, ir archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje, padedanti išlaikyti vietos tapatybę bei tradicinį gyvenimo būdą.

    Įvertinta ir analoginės fotografijos praktika, kurios puoselėtojai saugo tradicinius vaizdų kūrimo procesus bei amato žinias. Ši kryptis pastaraisiais metais pastebimai atgimsta Europoje ir Lietuvoje, o bendruomenės vis dažniau kuria dirbtuves, edukacijas ir mažatiražius leidinius.

    Žirgo tradicijos ir tautinių bendrijų indėlis

    Tarp naujų vertybių – žirgų maudynių praktika Anykščių naktigonės šventėje, pabrėžianti ryšį tarp žmogaus ir žirgo. Taip pat pristatytos daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kurios šiandien jungia istorinę atmintį, sportą ir vietos turizmą.

    Šiemet išskirtas ir tautinių bendrijų aktyvumas: pristatytos moldavų ir rumunų pavasario šventės „Marcišor“ tradicijos bei romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“. Tokios iniciatyvos, kultūros lauke vis dažniau akcentuojant įtrauktį, prisideda prie daugiakultūrio Lietuvos veido matomumo.

    „Šios iškilmės primena, kad kultūrą kuria žmonės, o tradicijų gyvybingumas priklauso nuo bendruomenių atsidavimo“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas nuo 2017 metais ir nuosekliai pildomas kasmet. Sąvado valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kviečiantis bendruomenes rudenį teikti naujas paraiškas dėl tradicijų įrašymo.

  • Vilniaus rotušėje įvertinta žemaičių dounininkų tradicija: sertifikatas Sedos folkloro ansambliams

    Vilniaus rotušėje surengtos gyvojo kultūros paveldo puoselėtojų pagerbimo iškilmės, kuriose įteikti sertifikatai, patvirtinantys įrašymą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tarp apdovanotųjų šiemet atsidūrė ir Sedos kultūros centras, kurio folkloro kolektyvai puoselėja tradicinę žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją.

    Renginyje Tapatybės kodas visuomenei pristatytos naujai į sąvadą įtrauktos tradicijos ir praktikos. Iš viso įrašyta trylika naujų reiškinių: nuo muzikavimo ir žvejybos papročių iki žirgininkystės, kulinarinio paveldo bei tautinių bendrijų kultūros praktikų, atspindinčių skirtingų Lietuvos regionų savitumą.

    Vienas iš sertifikatų skirtas Sedos kultūros centro bendruomenei, kuri dounininkų dainavimo tradiciją perduoda iš kartos į kartą per aktyvią ansamblių veiklą. Tradiciją puoselėja folkloro ansamblis Rėmolee, vadovaujamas Gintauto Griškėno, ir vaikų folkloro ansamblis Rėmoliokaa, kurio vadovė Gražina Vainutienė.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje pradėjo veikti 2017 metais. Jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet vertinantis bendruomenių teikiamas paraiškas ir pildantis sąvadą naujais reiškiniais.

    Šiuo metu sąvade jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos, liudijančios Lietuvos kultūrinę įvairovę ir kasdienėse praktikose išsaugomas žinias. Specialistų teigimu, toks pripažinimas svarbus ne tik simboliškai: jis padeda sutelkti bendruomenes, stiprina tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir skatina nuoseklesnę paveldo apsaugą regionuose.

    Sedą ir kultūros centro folkloristus pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė bei savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas yra reikšmingas visam Mažeikių rajonui ir stiprina Žemaitijos kultūrinį matomumą nacionaliniu mastu.

  • „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    Baigėsi visos XV respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ 2026 metų perklausos, o komisija paskelbė šių metų laureatus ir diplomantus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis etapas ypač svarbus etninės kultūros bendruomenei, nes parodo, kaip tradicijos perduodamos jaunajai kartai.

    Šių metų perklausos vyko keliais formatais ir skirtinguose regionuose. Gegužės 9 dieną jaunieji atlikėjai rinkosi Visagino kultūros centre „Draugystė“, o gegužės 16 dieną Vilniaus perklausa tradiciškai surengta Šv. Kotrynos bažnyčioje.

    Dalis pasirodymų, įskaitant Klaipėdos krašto ir kitų vietovių dalyvių programas, komisijai buvo pateikta nuotoliniu būdu įrašais. Toks sprendimas leido išplėsti geografiją ir sudaryti galimybes dalyvauti kolektyvams, kuriems sudėtinga atvykti į gyvas perklausas.

    Organizatoriai skelbia, kad 2026 metais konkursas–festivalis fiksavo rekordinį mastą: jame dalyvavo apie 1 500 dalyvių ir 75 kolektyvai. Tai didžiausias rodiklis per penkiolikos metų renginio istoriją.

    Renginys išsiskyrė ir dalyvių kultūrine įvairove: programas pristatė armėnų, baltarusių, kartvelų, lenkų, lietuvių, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų bei Lietuvos sentikių bendruomenių atstovai. Pasak organizatorių, į pasirodymus įtraukiant ir vyresnio amžiaus atlikėjus siekta sustiprinti gyvą tradicijų perdavimą iš kartos į kartą.

    Perklausose vertintas ne tik atlikimo tikslumas, bet ir santykis su tradicija, jos pajauta bei gebėjimas prasmingai perteikti repertuarą šiuolaikinei auditorijai. Komisijos sprendimu kolektyvams suteikti I, II ir III laipsnio laureatų vardai, taip pat įteikti diplomai.

    Folkloro kategorijos pirmosios premijos laureatai lapkritį bus pakviesti į baigiamąjį koncertą Vilniaus rotušėje. Šis koncertas taps simboline festivalio kulminacija, kurioje pasirodys geriausiai įvertinti jaunieji atlikėjai.

    Ne tik konkursas, bet ir ugdymas

    „Tradicijų paveldėtojai“ apima ir platesnį veiklų spektrą: konsultacijas dalyviams ir vadovams, meistriškumo kursus, koncertus–paskaitas mokyklose bei edukacines iniciatyvas. Tokios veiklos padeda ne tik pasirengti scenai, bet ir nuosekliai gilinti tradicinės kultūros pažinimą.

    Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį, kad globalėjančios masinės kultūros sąlygomis vaikų etnokultūrinis ugdymas šeimose dažnai silpnėja. Dėl to tokie konkursai–festivaliai tampa viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija patiriama praktiškai, per gyvą atlikimą, bendrystę ir bendruomeninį mokymąsi.

    Dėmesys tautinių bendrijų metams

    2026 metų programa siejama su Tautinių bendrijų metais, todėl daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrai ir jos perdavimui jaunimui. Organizatorių teigimu, festivalis veikia kaip platforma, kurioje skirtingų kultūrų vaikai ir jaunimas susitinka ne tik varžytis, bet ir kurti dialogą per bendrą muzikinę ir etnografinę patirtį.

    Konkurso–festivalio organizatorius VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras dėkoja kolektyvams, jų vadovams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo. Nugalėtojų sąrašai ir sprendimų detalės skelbiami organizatorių kanaluose.

  • Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje surengtoje ceremonijoje pagerbti gyvojo, arba nematerialaus, kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet oficialiai įrašyta 13 naujų reiškinių.

    Tarp naujai pripažintų vertybių išsiskyrė Anykščių krašto tradicija: žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje. Anykštėnų atstovams įteiktas sertifikatas patvirtino, kad tradicija laikoma nacionaliniu mastu reikšminga ir saugotina.

    Anykščių naktigonė: kas įvertinta?

    Naktigonė istoriškai siejama su senąja kaimo gyvensena, kai arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o žmonės juos prižiūrėdavo. Anykščiuose atgaivinta žirgų maudynių tradicija tapo ryškiu šios praktikos simboliu, pabrėžiančiu žmogaus ir žirgo ryšį bei bendruomeniškumą.

    Nematerialaus paveldo sąvado logika skiriasi nuo pastatų ar daiktų apsaugos: čia saugoma gyva praktika, žinios ir įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą. Todėl svarbus ne vien renginys, bet ir tęstinumas, bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perdavimas jaunajai kartai.

    Kodėl sąvadas svarbus?

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje veikia nuo 2017 metais, jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Po šių metų papildymo sąvade iš viso fiksuojamos 83 vertybės.

    Ceremonijoje sertifikatai įteikti ir kitų tradicijų bei praktikų saugotojams: nuo analoginės fotografijos tradicijos iki regioninių kulinarinių ir žvejybos papročių. Tokie įrašai padeda ne tik pripažinti bendruomenių darbą, bet ir kurti aiškesnes sąlygas tradicijų sklaidai, edukacijai bei išsaugojimui.

    Gyvas paveldas tampa traukos tašku

    Kultūros lauke vis dažniau akcentuojama, kad gyvas paveldas yra ne vien atmintis, bet ir šiuolaikinė patirtis, kuri gali telkti bendruomenę bei pritraukti lankytojus. Anykštėnų naktigonės žirgų maudynių tradicijos įtraukimas į sąvadą stiprina šio reiškinio matomumą nacionaliniu mastu.

    Anykščių kraštui tai ir simbolinis įvertinimas, ir praktinis įsipareigojimas: kad tradicija išliktų gyva, ją reikia nuosekliai puoselėti, dokumentuoti ir perduoti. Būtent tokią kryptį pabrėžia nematerialaus paveldo politika, orientuota į gyvąsias praktikas, o ne vien į jų aprašymą.

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.