CP v2

Tag: Vilniaus universitetas

  • Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje prasidėjo tris dienas vyksiantis Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros vadovų forumas – Europos ligoninių vadovų asociacijos EAHM kongresas. Organizatorių teigimu, į renginį atvyko keli šimtai dalyvių iš maždaug 20 valstybių, o tai – vienas didžiausių tokio pobūdžio susitikimų regione.

    Kongresas žymi sugrįžimą prie plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo, kuris pandemijos metais buvo persikėlęs į nuotolines formas. Sveikatos sektoriuje tai ypač svarbu dėl augančio spaudimo ligoninėms: senėjančių visuomenių, personalo trūkumo, didėjančių išlaidų ir ilgesnių pacientų srautų valdymo grandinių.

    „Organizuoti šį kongresą Vilniuje, ypač pirmąkart po pandemijos, yra didžiulis įvertinimas mūsų miestui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad kongresas yra viena svarbiausių platformų tarptautiniam dialogui sveikatos srityje. Pasak jos, sostinė pastaraisiais metais siekia stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos standartus ir infrastruktūrą, o tarptautinis dėmesys leidžia palyginti sprendimus bei pasimokyti iš kitų šalių praktikos.

    „Vertiname ekspertų iš visos Europos skirtą dėmesį mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – galimybė dalintis patirtimi ir patiems gauti pamokų iš kitose valstybėse dirbančių specialistų yra išties vertinga“, – sakė S. Bieliūnė.

    Ką aptars kongreso dalyviai?

    Šių metų kongreso ašis – lyderystė sveikatos sistemoje ir praktiniai sprendimai, kaip ligoninėms veikti efektyviau. Programoje numatyta daugiau nei 50 pranešimų ir diskusijų apie ligoninių valdymą, pasirengimą krizėms, pacientų saugą, paslaugų kokybės rodiklius ir inovacijų diegimą kasdienėje veikloje.

    Pranešėjai iš 17 valstybių dalijasi patirtimis, kaip organizuoti gydymo įstaigų darbą ribotų išteklių sąlygomis ir tuo pat metu gerinti paslaugų prieinamumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama procesų optimizavimui, pacientų srautų valdymui, duomenų analitikai ir DI taikymui administraciniuose procesuose, kad medikų laikas būtų skiriamas pacientams.

    Svečiams – vizitai į Vilniaus gydymo įstaigas

    Prieš oficialų kongreso atidarymą delegacijos lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Antakalnio poliklinikoje. Čia pristatyti integruotos pacientų priežiūros, dienos chirurgijos, šeimos medicinos bei pacientų srautų valdymo sprendimai, kuriuos sveikatos sistemos visoje Europoje vertina kaip būdus mažinti eiles ir gerinti paslaugų tęstinumą.

    Užsienio svečiai taip pat apsilankė Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, genų terapijos centre „Northway Biotech“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tokie vizitai leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse integruojamos universitetinės ligoninės, mokslas ir inovacijos, ypač sparčiai augančiose biotechnologijų ir pažangiosios medicinos srityse.

    Kongresą organizuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su EAHM. Organizatoriai pabrėžia, kad diskusijų išvados ir kontaktai dažnai virsta praktiniais projektais: nuo bendrų mokymų vadovams iki tarptautinių iniciatyvų pacientų saugos ir sveikatos sistemos atsparumo srityse.

  • Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Gegužės 30 dieną Vilniaus universitete surengtas „VU Akademijos“ pavasario semestro baigiamasis renginys, subūręs Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijų moksleivius. Po kelis mėnesius trukusių veiklų jie pristatė projektus, skirtus realiems rajono iššūkiams, o dalyviams įteikti programos baigimo diplomai.

    Šį semestrą komandomis dirbo mokiniai iš Bezdonių Julijaus Slovackio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. U. Leduchovskos, Marijampolio Meilės Lukšienės, Mickūnų, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko, Rudaminos „Ryto“ ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų. Moksleiviai rėmėsi kūrybinio mąstymo metodika, o idėjas grynino bendraudami su dėstytojais, mentoriais ir universiteto alumnais.

    Programoje jaunimą konsultavo Filosofijos, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, VU Verslo mokyklos bei Metodinio STEAM centro atstovai. Toks modelis leidžia moksleiviams ne tik susipažinti su studijų aplinka, bet ir praktiškai išbandyti, kaip idėja paverčiama aiškiu planu su auditorija, argumentais ir įgyvendinimo žingsniais.

    „Šešios mūsų jaunimo komandos, ieškodamos sprendimų, kaip pagerinti gyvenimą savo krašte, pademonstravo ne tik kūrybiškumą, bet ir atsakomybę: pristatė konkrečias, brandžias vizijas, orientuotas į realius mūsų rajono poreikius“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, moksleivių projektai rodo augantį pilietiškumą ir norą prisidėti prie tvarių pokyčių, o savivaldybei tai yra proga išgirsti jaunimo balsą dar prieš priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūra ar viešosiomis paslaugomis. Baigiamajame renginyje taip pat įvertintos geriausiai pasirodžiusios komandos, kurioms skirti VU ir savivaldybės administracijos įsteigti prizai.

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad dalyvavimas programoje padeda ugdyti kritinį mąstymą, lyderystę ir komandinio darbo įgūdžius. „Ši unikali akademinė patirtis leido mūsų vyresniųjų klasių gimnazistams ne tik iš arti pažinti aukštojo mokslo aplinką, bet ir ugdyti itin svarbius įgūdžius“, – sakė ji.

    Renginio metu komandos pristatė identifikuotas problemas, atliktų apklausų ir stebėsenos rezultatus, tikslinių auditorijų aprašus bei idėjų įgyvendinimo planus. Tarp siūlymų skambėjo išmaniojo gatvių apšvietimo sprendimai, šaligatvių ir dviračių takų plėtra, susisiekimo tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono gyvenviečių gerinimas, taip pat iniciatyvos, skirtos mažinti mokytojų ir pasirenkamųjų dalykų trūkumą.

    „VU Akademija“ yra nuo 2024 metais įgyvendinama Vilniaus universiteto ir Vilniaus rajono savivaldybės partnerystė, orientuota į daugiau prasmingų popamokinių galimybių ir didesnį jaunimo įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. Per dvejus metus programoje dalyvavo mokiniai iš 18 rajono gimnazijų, o diplomai jau įteikti 165 gimnazinių klasių moksleiviams.

    Savivaldybė programos veikloms įgyvendinti iš viso skyrė 45 600 eurų. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekia ne tik priartinti universitetą prie regiono bendruomenių, bet ir padėti moksleiviams anksčiau atrasti savo interesų kryptis, išmokti pagrįsti sprendimus duomenimis bei konstruktyviai bendradarbiauti su ekspertais.

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis pradeda atranką pedagoginiams darbuotojams, norintiems 2026–2027 mokslo metais įgyti papildomų mokomųjų dalykų kompetencijų ar pedagoginių specializacijų. Galimybė skirta jau dirbantiems pedagogams, turintiems pedagogo kvalifikaciją.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per projektą Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!, kurio tikslas – padėti mokytojams persikvalifikuoti ar praplėsti kvalifikaciją ten, kur mokyklose jaučiamas didžiausias specialistų poreikis. Praktikoje tai reiškia daugiau kelių mokyti antrą dalyką arba prisiimti papildomas ugdymo funkcijas, ypač regionuose.

    Kurios aukštosios mokyklos priima

    Lietuvos sporto universitetas kviečia įgyti papildomą fizinio ugdymo kompetenciją. Paraiškų teikimo terminai, studijų trukmė ir forma nustatomi pačios aukštosios mokyklos tvarka.

    Mykolo Romerio universitetas siūlo papildomas ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbų ir psichologijos kompetencijas, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei socialinio pedagogo specializacijas. Tikslūs priėmimo etapai ir studijų sąlygos skelbiami universiteto informacijoje.

    Vilniaus kolegija organizuoja atranką papildomai šokio arba ekonomikos kompetencijai ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio, taip pat pradinio ugdymo specializacijoms. Studijų organizavimas gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto modulio.

    Vilniaus universitetas numato galimybę įgyti papildomas kompetencijas tokiose srityse kaip chemija, fizika, biologija, matematika, užsienio kalbos, psichologija, filosofija ir etika, pilietiškumo ugdymas ar geografija, taip pat pradinio ugdymo specializaciją. Kandidatams aktualiausia iš anksto įsivertinti, kokių dalykų trūksta jų mokyklose ir kokių kompetencijų reikia ateities pamokų krūviui.

    Vilniaus universiteto Šiaulių akademija siūlo papildomas anglų kalbos, informatikos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar muzikos kompetencijas bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar logopedo specializacijas. Tai ypač svarbu savivaldybėms, kuriose dažnai ieškoma universaliau parengtų specialistų.

    Vytauto Didžiojo universitetas kviečia įgyti plačią papildomų kompetencijų aprėptį, įskaitant kalbas, tiksliuosius mokslus, technologijas, menų dalykus ir fizinį ugdymą, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializacijas. Konkrečios studijų datos ir reikalavimai priklauso nuo pasirinktų modulių.

    Svarbiausios sąlygos dalyviams

    Pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną studijų sutartį dėl vieno mokomojo dalyko arba specializacijos ir tik su viena aukštąja mokykla. Tai reiškia, kad prieš teikiant paraišką verta aiškiai apsispręsti dėl prioritetinės krypties.

    Taip pat numatyta, kad asmenys, kurie jau dalyvavo projekto Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk! studijose ar kitose veiklose ir gavo finansavimą, paraiškų teikti negali. Ši nuostata taikoma siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų kuo platesnį pedagogų ratą.

    Paraiškų priėmimo trukmė, studijų forma ir organizavimas skelbiami kiekvienos aukštosios mokyklos atskirai, todėl kandidatams rekomenduojama tikrinti naujausią informaciją ten, kur teikiama paraiška. Papildomai nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Panevėžio rajone subūrė ukrainiečius: „Manifestas: Mano balsas“ kvietė dialogui tarp kartų

    2026 metais gegužės 24 dieną Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padalinyje, dailės galerijoje, surengtas tarpkultūrinis renginys „Manifestas: Mano balsas“. Jis sujungė ukrainiečių bendruomenių atstovus iš Alytaus, Panevėžio ir Plungės, o pagrindine ašimi tapo dialogas tarp skirtingų kartų.

    Organizatoriai akcentavo, kad projektas skirtas ne tik susitikimui, bet ir praktinei socialinei integracijai Lietuvoje. Pasirinkta kryptis buvo mada, stilius ir kultūros paveldas, nes drabužiai migracijos patirtyse dažnai tampa tapatybės ir saviraiškos ženklu, padedančiu išlaikyti ryšį su kilme ir kartu prisitaikyti prie naujos aplinkos.

    Drabužis kaip tapatybės kalba

    Programoje vyko interaktyvi paskaita apie drabužį kaip saviraiškos formą, kai gyvenimas persikelia į kitą šalį. Dalyviai taip pat tyrinėjo tradicinius ukrainiečių ir lietuvių aprangos elementus, ieškodami panašumų, skirtumų ir prasmių, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

    Renginio dalyviai buvo paaugliai, jaunimas, tėvai ir vyresniosios kartos atstovai, todėl daug dėmesio skirta bendravimui ir patirties perdavimui. Darbas mišriose komandose leido neformaliai aptarti, kaip keičiasi savęs suvokimas, kai namų tradicijos susitinka su kasdienybe Lietuvoje.

    Pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės

    „Fashion Talk“ dalyje aptartos šiuolaikinės tendencijos ir tai, kaip jos susijusios su tapatybe bei asmeniniu pasakojimu. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai kūrė idėjų koliažus, kurie tapo būdu vizualiai įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais: priklausymą, atmintį, pokytį ir ateities planus.

    Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė Olha Aheieva, Vilniaus universiteto studentė ir jaunimo atstovė Angelina Shynkarenko, psichologė Olga Bolela, dizainerė Eglė Puzaraitė, taip pat vertėjas Tymofii Ievtushenko. Į programą įtrauktos skirtingos kompetencijos, kad pokalbiai apimtų ir emocinę gerovę, ir kūrybinę raišką, ir praktinį kultūros pažinimą.

    Bendruomenės ryšiai regione

    Organizatoriai dėkojo Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padaliniui ir jame dirbantiems žmonėms už paramą, pagalbą ir priėmimą. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atliepia labai konkretų poreikį: sukurti saugią erdvę, kur bendruomenės gali susitikti, megzti ryšius ir geriau suprasti viena kitą be formalumo.

    Projekto rengėjų teigimu, renginys dar kartą priminė, kad kultūra gali veikti kaip universali kalba. Kai skirtingų kartų žmonės įsitraukia į bendrą kūrybą ir pokalbį, lengviau išlaikyti tapatybę, kartu kuriant naujus ryšius ir stiprinant bendruomenės atsparumą pokyčiams.

  • Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Abiturientams renkantis studijas, kryptį vis dažniau lemia ne tik miesto dydis ar prestižo etiketės, bet ir labai konkretūs skaičiai: kiek kainuos pragyvenimas, kiek laiko liks mokslams ir ar bus realių galimybių gauti finansinę paramą. Šiauliuose studijuojantis Armandas sako sprendimą priėmęs sąmoningai, įvertinęs studijų turinį, aplinką ir stipendijų sistemą.

    Iš šalies toks pasirinkimas kai kam gali atrodyti netikėtas, nes informatikos studijos daugeliui vis dar siejasi su Vilniumi ar Kaunu. Vis dėlto studentas pabrėžia, kad Šiauliuose veikianti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija jam suteikė būtent tai, ko ieškojo: aiškią studijų programą, dėstytojų dėmesį ir sąlygas koncentruotis į mokslus.

    Rinkosi paklausią specialybę

    Armandas pasakoja, kad svarstė ir didžiuosius miestus, domėjosi skirtingomis kryptimis, taip pat ir kibernetiniu saugumu. Galiausiai apsisprendė studijuoti programų sistemas, nes norėjo išlaikyti platų kompetencijų spektrą, o ne apsiriboti vien siauru programavimo lauku.

    „Tarp mano pasirinkimų buvo ir didieji miestai – Vilnius, Kaunas. Tačiau, kai sužinojau, kad ir Šiauliuose galiu rinktis informatikos studijas, nusprendžiau rinktis Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją“, – sako Armandas.

    Studentas pripažįsta, kad prieš pradėdamas studijas turėjo abejonių, ar viskas nesusives į vien kodą ir algoritmus. Tačiau praktika, anot jo, parodė priešingai: programoje yra ir kompiuterių tinklai, architektūros pagrindai, grafika ir kiti moduliai, leidžiantys geriau suprasti visą skaitmeninių sprendimų grandinę.

    Kalbėdamas apie rinkos pokyčius, jis atkreipia dėmesį į tai, kad dalį rutininių užduočių vis dažniau perima DI, todėl platesnis pasirengimas tampa privalumu. Anot pašnekovo, šiandien vertinama ne tik mokėjimas programuoti, bet ir gebėjimas suprasti sistemas, procesus bei dirbti komandoje.

    Trys stipendijos vietoje darbo

    Vienas ryškiausių argumentų, nulėmusių sprendimą likti studijuoti gimtajame mieste, buvo finansinė parama. Armandas teigia gaunantis net tris skirtingas stipendijas: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės ir vietinio verslo, įmonės „Cherry Servers“.

    „Gaunu dvi kasmėnesines stipendijas ir vieną iš verslo. Gerai besimokant, jų pilnai pakanka išgyventi“, – pasakoja studentas.

    Pasak jo, tai keičia kasdienybę iš esmės: nereikia ieškoti darbo vien tam, kad padengtum būsto, maisto ar kasdienes išlaidas, todėl daugiau laiko galima skirti paskaitoms, savarankiškoms užduotims ir papildomiems projektams. Armandas tikina, kad jo aplinkoje dirbantys studentai dažniau tai daro dėl patirties ar noro išbandyti save, o ne dėl būtinybės.

    Ne mažiau svarbi, anot jo, ir pati studijų aplinka. Mažesnės grupės leidžia gauti daugiau individualaus dėstytojų dėmesio, greičiau spręsti iškilusius klausimus, o studijų tempas tampa labiau valdomas, ypač pirmakursiams.

    Stereotipus laužo bendravimu

    Nors Armandas pasirinko IT kryptį, jis pats save apibūdina kaip žmogų, kuriam svarbus bendravimas ir komanda. Dalis laisvalaikio, pasak jo, skiriama savanorystei, ypač renginiuose, kur reikia koordinavimo, atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti. Daug laisvalaikio skiriu savanorystei, ypač renginiuose“, – sako jis.

    Paklaustas, ar nebaisu ateityje dirbti prie kompiuterio, studentas tikina, kad darbas retai būna vienišas, nes visada yra kolegos, komandos susitikimai ir bendri tikslai. O ateitį po studijų jis sieja su Šiauliais, nes miestas jam artimas, o vietos ekosistemoje, pasak jo, atsiranda vis daugiau realių galimybių jauniems specialistams.

    Tiens, kurie dar tik svarsto, kur studijuoti, Armandas pataria nepamiršti pragmatikos: pasidomėti stipendijomis, studijų turiniu ir tuo, kiek laiko realiai liks mokslams. Jo teigimu, sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su persikėlimu į sostinę, jei alternatyvos suteikia kokybę, finansinį stabilumą ir aiškų kelią į profesiją.

  • Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.

    Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.

    Miesto kryptys ir projektai

    Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.

    Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.

    Kartų skirtumai: ką tai keičia?

    Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.

    Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.

    Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.

  • Vokiečių kalbos šventė Kelmėje: 23-ą kartą įvertinti mokiniai, pagerbtas ilgametis rėmėjas

    Vokiečių kalbos šventė Kelmėje: 23-ą kartą įvertinti mokiniai, pagerbtas ilgametis rėmėjas

    Gegužės 15 dieną Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykloje surengta 23-ioji vokiečių kalbos šventė, tapusi mokslo metų pabaigos darbų apibendrinimu ir bendruomenės susitikimu. Renginyje susitiko mokiniai, mokytojai, savivaldybės atstovai ir ilgamečiai partneriai, prisidedantys prie vokiečių kalbos ugdymo rajone.

    Šventėje dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados atstovė Kristiana Asmann, Gėtės instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja, Vilniaus universiteto atstovai ir Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina ryšius tarp mokyklų, kultūros įstaigų ir tarptautinių institucijų.

    Šventės pradžioje tylos minute pagerbtas 2026 metų balandžio 20 dieną miręs Johanesas Volfgangas Gertė, 2019 metais apdovanotas Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“. Nurodoma, kad nuo 2010 metų jis rėmė vokiečių kalbos mokymąsi Kelmės rajone ir skatino jaunimą siekti platesnių tarptautinių galimybių.

    Renginio metu dešimčiai aštuntos klasės mokinių įteikti tarptautinių A1 lygio vokiečių kalbos egzaminų sertifikatai. Sertifikatus mokiniams įteikė Gėtės instituto Vilniuje atstovė, akcentuodama nuoseklaus mokymosi svarbą ir tai, kad ankstyvas kalbos įsivertinimas padeda drąsiau planuoti tolesnius tikslus.

    Taip pat apdovanoti vokiečių kalbos konkursų nugalėtojai ir konferencijos „Mano pasaulis“ pranešėjai, kuriems prizus skyrė Lietuvos vaikų rėmimo draugija. Meninės programos dalyviai sulaukė Kelmės rajono savivaldybės įteiktų padėkų, o renginio pabaigoje akcentuota, kad vokiečių kalba išlieka svarbi studijų, darbo ir kultūrinių mainų kryptis Europoje.

    Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė dėkojo mokyklų bendruomenėms ir vokiečių kalbos mokytojams už kryptingą darbą. Ji taip pat išskyrė partnerių indėlį, kuris padeda išlaikyti tęstinumą ir motyvaciją mokiniams siekti apčiuopiamų rezultatų.

    Švietimo ekspertai pažymi, kad užsienio kalbų mokymasis šiandien vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais ir ankstyvu pasiekimų patvirtinimu tarptautiniais sertifikatais. Tokie renginiai kaip vokiečių kalbos šventė Kelmėje kuria mokiniams aiškią motyvacinę sistemą, o mokykloms suteikia progą stiprinti ryšius su akademinėmis ir kultūrinėmis institucijomis.

  • Filosofijos olimpiadoje Varšuvoje lietuvis iškovojo bronzą: esė apie laisvę ir protą

    Filosofijos olimpiadoje Varšuvoje lietuvis iškovojo bronzą: esė apie laisvę ir protą

    2026 metais gegužės 14–17 dienomis Varšuvoje surengta XXXIV tarptautinė filosofijos olimpiada subūrė moksleivius iš daugiau nei 50 šalių. Renginys vyksta su Tarptautinės filosofinių draugijų federacijos (FISP) globa ir yra pripažįstamas bei remiamas UNESCO.

    Šių metų olimpiados tema buvo Laisvė ir protas, o dalyviams teko sudėtinga užduotis: per keturias valandas anglų kalba parašyti filosofinę esė. Vertinant darbus daug dėmesio skiriama argumentavimo logikai, teksto struktūrai, sąvokų tikslumui ir gebėjimui savarankiškai plėtoti mintį.

    Lietuvai olimpiadoje atstovavo Vilniaus licėjaus mokinė Saulė Staškevičiūtė ir Vilkaviškio rajono Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientas Rapolas Kukė. Moksleivius lydėjo Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto komanda.

    Rapolas Kukė šiemet pelnė bronzos medalį, sėkmingai varžydamasis su stipriausiais jaunaisiais mąstytojais iš skirtingų švietimo sistemų. Toks įvertinimas tarptautiniame kontekste laikomas reikšmingu akademiniu pasiekimu, nes olimpiadoje vertinama ne faktų reprodukcija, o kritinis mąstymas ir originalus problemos matymas.

    Švietimo bendruomenei tai taip pat signalas apie augantį filosofinio rašymo ir argumentavimo svarbumą mokyklose, ypač kai vis dažniau diskutuojama apie kritinio mąstymo kompetencijas, informacijos patikimumą ir atsakingą technologijų, įskaitant DI, naudojimą. Filosofijos olimpiada išlieka viena iš nedaugelio tarptautinių platformų, kur moksleiviai varžosi būtent idėjų aiškumu ir argumentų tvirtumu.

    Rapolą Kukę konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas Mindaugas Bučinskas. Pasak organizatorių, tokie rezultatai paprastai ateina per ilgą nuoseklų pasirengimą, kai derinamas tekstų skaitymas, diskusijos ir rašymo praktika.

  • Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių kolektyviniuose soduose gegužės 16 dieną surengta pirmoji gyventojams skirta bendruomeninė edukacinė talka „RENKAM“. Renginys skirtas invazinių rūšių plitimui mažinti, daugiausia dėmesio skiriant ispaninio ariono kontrolei.

    Akcija yra projekto „Biologinės įvairovės apsauga nuo invazinių rūšių“ (INVAGO) veiklų dalis. Projekto tikslas – ne tik telkti bendruomenę praktiniam darbui, bet ir didinti žinias apie tai, kaip atpažinti invazines rūšis bei kokią žalą jos daro vietinėms ekosistemoms.

    Kodėl ispaninis arionas kelia rūpestį

    Ispaninis arionas laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Drėgnais sezonais jis sparčiai plinta, o didelės populiacijos gali padaryti reikšmingą žalą daržovėms, dekoratyviniams augalams ir jauniems daigams.

    Specialistai pabrėžia, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neduoda ilgalaikio efekto. Rezultatą lemia nuosekli kontrolė ir kaimynų susitarimas veikti kartu, nes šliužai lengvai migruoja tarp sklypų.

    Ko mokė per edukacinę talką

    Renginio metu lektorė dr. Ingė Auželienė gyventojams pristatė kontrolės priemones ir jų taikymo logiką. Buvo aptarti mechaniniai, biologiniai ir cheminiai metodai, akcentuojant, kad geriausiai veikia jų derinimas.

    „Vieno būdo dažniausiai nepakanka, todėl svarbu taikyti kompleksines priemones ir kartu netrukdyti natūraliems gamtos procesams“, – sakė dr. Ingė Auželienė.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į biologinės įvairovės svarbą: kuo aplinka įvairesnė, tuo ji atsparesnė invazinių rūšių įsitvirtinimui. Gyventojai raginti saugoti vietines rūšis ir sudaryti palankesnes sąlygas natūraliems šliužų priešams, pavyzdžiui, ežiams, žalčiams, paukščiams ir rupūžėms.

    Antroje dalyje vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokėsi atpažinti ir rinkti invazinius šliužus. Aktyviausi talkos dalyviai buvo apdovanoti prizais.

    Numatyti kiti susitikimai

    Biržų rajono savivaldybės administracija skelbia, kad šią vasarą planuojamos dar dvi edukacinės akcijos „RENKAM“. Jose gyventojai bus kviečiami sužinoti daugiau apie invazines rūšis ir praktinius jų kontrolės sprendimus.

    Birželio 13 dieną prie centrinės miesto maudyklos numatytas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro docente Grite Skujyene. Rugsėjo 5 dieną Dauguviečio parke planuojamas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro doktorantu Mantu Adomaičiu.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir nuoseklus švietimas yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant realiai pristabdyti invazinių rūšių plitimą.