CP v2

Tag: Vilniaus vandenys

  • Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius rugsėjo 18 dieną susitiko su bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos nariais. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta vandentvarkos infrastruktūros plėtrai rajone ir savivaldybės bei bendrovės bendradarbiavimo tęstinumui.

    Susitikimas vyko augant centralizuotų paslaugų poreikiui sparčiau besiplečiančiose gyvenvietėse. Savivaldybei tai reiškia būtinybę derinti teritorijų planavimą su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pajėgumais, kad nauji kvartalai neliktų be patikimų sprendimų.

    Daug diskutuota apie naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų tinklų ir projektų planavimo eigą. „Vilniaus vandenys“ atstovai pabrėžė, kad tokiais atvejais itin svarbus koordinavimas su savivaldybe ir seniūnijomis, nes nuo vietinių sprendimų priklauso ir darbų tempai, ir prioritetai.

    „Vilniaus rajono savivaldybei svarbu, kad gyventojai gautų patikimas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Todėl siekiame konstruktyvaus dialogo su „Vilniaus vandenimis“, kad vandentvarkos infrastruktūros plėtra atlieptų augančius rajono gyventojų poreikius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Susitikime pristatytas ir investicijų mastas. Skelbiama, kad 2025 metais vandentvarkos infrastruktūrai ir jos atnaujinimui numatyta apie 37 mln. eurų, o 2026 metais planuojama investuoti apie 45 mln. eurų.

    Tokios investicijos paprastai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, senų trasų keitimą, siurblinių modernizavimą bei patikimumo didinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam paslaugų stabilumui, bet ir aplinkosaugai, nes geriau veikianti infrastruktūra mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau tvarkyti nuotekas.

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš keturių „Vilniaus vandenų“ akcininkių, o bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių vienas deleguotas savivaldybės. Tai suteikia savivaldybei galimybę tiesiogiai dalyvauti strateginiuose sprendimuose ir kelti rajono gyventojams aktualius klausimus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta ir toliau telkti pastangas sprendžiant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros temas. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojams svarbiausias rezultatas yra aiškūs prijungimo planai, prognozuojami darbų terminai ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė.

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Praėjus kelioms dienoms po Lietuvą užklupusios audros, Vilniaus rajone padėtis stabilizuojasi, o savivaldybė skelbia šiuo metu neplanuojanti skelbti ekstremaliosios situacijos. Didžiausias per šį įvykį fiksuotas elektros neturinčių vartotojų skaičius rajone siekė apie 26 000, tačiau sutrikimų kas valandą mažėja.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius informavo, kad pirmadienio rytą be elektros dar buvo apie 7 000 klientų, o gedimai fiksuoti dalyje gyvenviečių, tarp jų Skaidiškėse, kai kuriose Rudaminos gatvėse, Sužionyse ir Riešėje. Dalis sutrikimų susiję su 10 kV tinklu, kur vienos linijos gedimas gali paveikti daug gyventojų, tačiau tokio tipo atvejų, savivaldybės teigimu, sparčiai mažėja.

    „Tokių sutrikimų mažėja kas valandą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Šalinant padarinius dirbama kartu su ESO, į pagalbą pasitelkta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, savanoriai ir nuo budėjimo laisvi darbuotojai, o pajėgos, kaip nurodoma, padidintos 50 proc. Prie brigadų prisijungė ir seniūnijų elektrikai, o seniūnijų darbuotojai tuo pat metu šalino ant kelių užvirtusius medžius ir šakas, kad būtų atkurta eismo bei gyventojų sauga.

    Atskiras dėmesys skirtas gyventojams, kuriems elektra būtina dėl sveikatos ar kitų kritinių priežasčių. Savivaldybė praneša gavusi informaciją apie kelis tokius namų ūkius ir su jais susisiekusi, o prireikus pristatyti generatoriai arba suteikta kita skubi pagalba.

    Audros sukelti elektros tiekimo trikdžiai kai kur paveikė ir vandens prieinamumą individualių gręžinių naudotojams, todėl kartu su „Vilniaus vandenimis“ organizuotas vandens pristatymas į vietoves, kur tai buvo aktualu. Vanduo pristatytas į Rastinėnus ir Skaidiškes, o talpos šiose vietose, savivaldybės teigimu, tebėra paliktos gyventojų poreikiams.

    Dėl nutrūkusio elektros tiekimo iššūkių patyrė ir atskiros vandens tiekimo sistemos, todėl savivaldybės komunalinės įmonės vandenvietėse bei kituose svarbiuose objektuose prijungė generatorius. Tokia praktika yra kritiškai svarbi po stichinių reiškinių, kai būtina užtikrinti nepertraukiamas paslaugas ir sumažinti riziką, kad sutriks geriamojo vandens tiekimas.

    Gyventojų poreikiams buvo atvertos ir seniūnijų administracinės patalpos, kuriose žmonės galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą ir įkrauti telefonus. Savivaldybė pabrėžia, kad pranešimai per GPIS buvo siunčiami tikslingai, nes daliai žmonių tuo metu ryšys ir interneto prieiga buvo riboti, todėl vien informacijos skelbimas internete nebūtų užtikrinęs jos pasiekiamumo.

    Pasak savivaldybės, tai nėra pirmas tokio masto išbandymas Vilniaus rajonui, nes panašūs padariniai buvo patirti ir anksčiau, todėl koordinavimo procesai tapo aiškesni, o pagalbos organizavimas – operatyvesnis. Šiuo metu prioritetas išlieka kuo greičiau atkurti elektros tiekimą likusiems vartotojams, užtikrinti komunalinių paslaugų tęstinumą ir padėti gyventojams, kol situacija visiškai nusistovės.

    Gyventojams taip pat primenama pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis: įkrautais ryšio įrenginiais, geriamu vandeniu, vaistais ir elementariomis priemonėmis kelioms paroms. Specialistai nuolat akcentuoja, kad būtent tokie pasirengimo įgūdžiai tampa vis aktualesni dažnėjant intensyviems meteorologiniams reiškiniams, kai elektros tiekimo sutrikimai gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

  • Kalnėnuose nutiestas nuotekų „greitkelis“: kas dabar pasikeis gyventojams ir vystytojams?

    Vilniaus Kalnėnų rajone baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerinės infrastruktūros projektų: bendrovė „Vilniaus vandenys“ įrengė magistralinius buitinių nuotekų tinklus ir naują siurblinę. Investicijos siekė 1 mln. eurų be PVM, o infrastruktūra skirta sparčiai augančiai teritorijai, kurioje planuojami nauji gyvenamieji kvartalai.

    Projekto metu nutiesta apie 1,1 kilometro savitakinių ir apie 5,3 kilometro slėginių nuotekų tinklų. Magistraliniai tinklai įrengti Minsko plento, Keltų ir Ukrainiečių gatvių atkarpose, todėl sklypų savininkai, kurių teritorijos ribojasi su naujais tinklais, jau gali pradėti prisijungimo procedūras.

    Iki šiol dalis Kalnėnų gyventojų ir naujakurių planuotojų buvo priversti rinktis individualius sprendimus, pavyzdžiui, nuotekų kaupimo talpas ar vietinius valymo įrenginius. Toks modelis, nors ir legalus, reikalauja nuolatinės priežiūros, periodinio išvežimo ir kelia didesnę riziką aplinkai, jei įranga eksploatuojama netinkamai.

    Centralizuotų nuotekų tinklų plėtra paprastai tampa vienu esminių veiksnių, lemiančių rajono urbanistinį augimą: vystytojams paprasčiau planuoti inžinerinius sprendinius, o gyventojams suteikiama stabilesnė paslauga. Prijungimas prie centralizuotos sistemos taip pat mažina situacijų, kai dėl netinkamai prižiūrimų individualių sistemų gali būti teršiami paviršiniai ar požeminiai vandenys.

    Kas konkrečiai įrengta Kalnėnuose

    „Vilniaus vandenys“ skelbia, kad naujajai sistemai būtina ne tik vamzdynų infrastruktūra, bet ir siurblinė, leidžianti patikimai transportuoti nuotekas slėginiais tinklais. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami vietovėse, kur reljefas ar užstatymo struktūra neleidžia visko išspręsti vien savitaka.

    Magistraliniai tinklai laikomi pagrindine jungtimi, prie kurios vėliau gali būti prijungiami atskirų sklypų įvadai ir mažesnės kvartalų trasos. Tai reiškia, kad teritorija įgauna techninę prielaidą plėstis nuosekliau, o jungimosi procesas tampa aiškesnis tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto plėtotojams.

    „Nuosekliai plečiame vandentvarkos infrastruktūrą ten, kur jos labiausiai reikia. Kalnėnai yra viena sparčiausiai augančių Vilniaus teritorijų, todėl buvo svarbu sudaryti galimybę būsimiems naujakuriams naudotis centralizuota nuotekų tvarkymo sistema“, – sakė bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.

    Kodėl tai svarbu aplinkosaugai

    Centralizuotas nuotekų surinkimas ir nuotekų nukreipimas į valymo įrenginius yra vienas efektyviausių būdų mažinti taršos riziką. Kai nuotekos surenkamos ir išvalomos centralizuotai, sumažėja tikimybė, kad į aplinką pateks nepakankamai išvalytos nuotekos ar bus užteršti gruntiniai vandenys.

    Tokie projektai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos vandens politikos kryptis, kuriomis siekiama gerinti vandens telkinių būklę ir mažinti taršą iš gyvenviečių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį infrastruktūrai sparčiai besiplečiančiuose priemiesčiuose, kur gyventojų skaičius auga greičiau nei istoriškai spėjo plėstis tinklai.

    Ką daryti norint prisijungti

    Gyventojai ir vystytojai, kurių sklypai ribojasi su naujai įrengtais tinklais, gali kreiptis į „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų. Paprastai procesas apima techninių sąlygų gavimą, prisijungimo sprendinių suderinimą ir faktinį įvado įrengimą.

    Praktinė nauda gyventojams dažniausiai pasijunta ilgainiui: mažiau priežiūros rūpesčių, aiškesnės atsakomybės ribos ir stabilesnė paslauga. Kartu tai didina ir nekilnojamojo turto patrauklumą, nes centralizuotos paslaugos daugeliui pirkėjų tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą.

    „Vilniaus vandenys“ aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovė taip pat nurodo, kad per parą patiekia apie 99 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens ir išvalo apie 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

  • Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje startuoja maistinio aliejaus konteineriai: 196 vietos, kur patogiai atsikratyti riebalų

    Vilniuje pradedamas diegti panaudoto maistinio aliejaus surinkimo konteinerių tinklas, skirtas gyventojams, kurie po kepimo likusius riebalus iki šiol dažnai išpildavo į kriauklę arba mesdavo su mišriomis atliekomis. Nauja paslauga vilniečiams bus nemokama, o iki birželio pradžios mieste planuojama įrengti 196 specialius konteinerius.

    Iki šiol patogiausias būdas tinkamai atsikratyti panaudotu aliejumi daugeliui buvo nuvežti jį į didelių gabaritų ar atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai reikalavo laiko ir transporto. Savivaldybė bei atliekų sistemos administratorius tikisi, kad konteineriai arčiau namų sumažins nelegaliai į kanalizaciją patenkančių riebalų kiekį.

    Kas keičiasi vilniečiams?

    Naujoji sistema paremta paprastu principu: aliejus kaupiamas namuose sandariai uždarytoje talpoje ir išmetamas į tam skirtą konteinerį. Taip siekiama, kad gyventojams nereikėtų ieškoti specifinių priėmimo vietų ar laukti specialių akcijų.

    Vilniaus miesto savivaldybės atstovai akcentuoja, kad sprendimas turi ir praktinę naudą infrastruktūrai, nes riebalai vamzdynuose atvėsę stingsta ir ilgainiui didina užsikimšimų riziką. Kuo mažiau riebalų patenka į nuotekų tinklus, tuo mažesnės ir jų priežiūros bei remonto sąnaudos.

    Kodėl tai svarbu nuotekoms?

    Į kanalizaciją patekę riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir formuoja sankaupas, kurios apsunkina nuotekų tekėjimą. Dėl to gali daugėti avarijų, o jų padariniai brangiai kainuoja tiek paslaugų teikėjams, tiek gyventojams per bendras komunalines išlaidas.

    „Į kanalizacijos vamzdžius patekę riebalai lemia užsikimšimus, didesnes nuotekų tvarkymo sąnaudas ir galiausiai augina komunalinių paslaugų sąskaitas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorė Brigita Gudonė.

    „Vilniaus vandenų“ pateiktais duomenimis, 2025 metais į sostinės nuotekų valyklą atitekėjo apie 1 200 tonų riebalų. Tik dalis jų buvo atskirta kaip atskiras srautas, o likusi dalis pašalinta kartu su nuotekų valymo metu susidarančiu dumblu.

    Kaip teisingai rūšiuoti aliejų?

    Gyventojams rekomenduojama palaukti, kol aliejus atvės, ir supilti jį į plastikinę ar kitą sandariai uždaromą talpą, pavyzdžiui, butelį. Talpos plauti nereikia, svarbiausia, kad ji būtų tvirtai užsukta ir skystis neišsilietų.

    Į tą pačią talpą galima supilti skirtingų rūšių panaudotą aliejų ir riebalus, įskaitant pasibaigusio galiojimo aliejų ar skystį iš konservuotų produktų. Tačiau į šiuos konteinerius netinka padažai, majonezas, kosmetiniai aliejai, automobiliniai tepalai ar kitos techninės alyvos.

    Surinktas maistinis aliejus gali tapti žaliava perdirbimui, pavyzdžiui, biodegalams, todėl sistemos diegėjai pabrėžia ir žiedinės ekonomikos naudą. Kuo daugiau aliejaus surenkama atskirai, tuo mažesnė tarša ir tuo švaresni kiti atliekų srautai.