Tag: Vilniaus vystymo kompanija

  • Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Vilniuje pradedamas Žvėryno šaltinių slėnio ateities planavimas, į kurį kviečiami įsitraukti gyventojai, bendruomenių atstovai ir įvairių sričių ekspertai. Tikslas – sukurti aiškią teritorijos viziją, suderinant geresnį prieinamumą su gamtinės vertės išsaugojimu.

    Kūrybines dirbtuves organizuoja Vilniaus vystymo kompanija, o susitikimas numatytas 2026 metais spalio 20 dieną 18.00 valandą Kompozitorių namuose Vilniuje. Organizatoriai žada, kad dirbtuvių metu bus renkamos idėjos, kurios vėliau virs teritorijos koncepcija ir bus pristatytos viešai.

    Šaltinių slėnis prie Neries išsiskiria tuo, kad tai reta gamtinė erdvė beveik miesto centre, kur reljefas, šlaitai ir vandens versmės kuria savitą mikroaplinką. Tokios vietos miestuose dažnai patiria didžiausią spaudimą dėl intensyvaus naudojimo, todėl planuojant svarbiausia iš anksto susitarti, kokia apsauga ir kokie pokyčiai čia priimtini.

    Kas planuojama teritorijoje

    Pagal pristatomą kryptį didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugumui ir patogiam pasiekiamumui: svarstoma atnaujinti laiptus, sutvarkyti takus, peržiūrėti želdinių būklę ir aiškiau suvaldyti lankytojų srautus. Taip pat akcentuojama, kad pokyčiai turi būti minimalūs ir nekeičiantys natūralaus šlaito charakterio.

    Vienas aptariamų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris paaiškintų šaltinių kilmę ir vietos raidą, o kartu nukreiptų žmones taip, kad jautrios vietos nebūtų mindomos. Taip pat minima nedidelė poilsio ar apžvalgos erdvė, kuri būtų integruojama taip, kad nekurtų perteklinės infrastruktūros.

    Viešojoje komunikacijoje akcentuojamas minimalaus poveikio principas, kai infrastruktūra tarnauja gamtai ir lankytojams, o ne ją nustelbia. Miestuose tai tampa vis svarbesne kryptimi, nes po pandemijos išaugęs lankymasis žaliosiose erdvėse didina poreikį tvarkyti srautus neaukojant biologinės įvairovės.

    Kodėl kviečiama bendruomenė

    Organizatoriai teigia, kad ši vieta iki šiol labiau žinoma Žvėryno gyventojams, o platesnei auditorijai dažnai lieka nepastebima dėl sudėtingesnio privažiavimo ir aiškios struktūros stokos. Būtent todėl į planavimą įtraukiami ir vietos žmonės, geriausiai matantys, kaip teritorija keičiasi skirtingais metų laikais.

    „Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vasarą, ruošiantis projektui, buvo surengta pažintinė ekskursija su „Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda, kurioje dėmesys skirtas požeminio vandens reiškiniams ir vietos pasakojimams. Organizatoriai tai vertina kaip signalą, kad visuomenei įdomu ne tik sutvarkytos erdvės, bet ir aiškiai papasakota istorija.

    „Vietos gyventojų dalyvavimas mums ypač svarbus, nes jie čia vaikšto, leidžia laiką ir mato šią vietą visais metų laikais. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

    Kūrybinėse dirbtuvėse surinktos įžvalgos taps pagrindu koncepcijai, pagal kurią būtų sprendžiama, kur reikalingi takai, kur geriau palikti natūralias zonas, kaip pateikti informaciją ir kokių priemonių reikia, kad lankymas būtų saugus. Gyventojai kviečiami dalyvauti atvykstant į susitikimą numatytu laiku Kompozitorių namuose Vilniuje.

  • Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Projektas Išganytojo kalvoje

    Vilniuje žengtas dar vienas žingsnis planuojant naują mokyklą-darželį ant Išganytojo kalvos. Architektūrinės idėjos konkursui pateiktos šešios vizijos, apimančios ugdymo pastatus ir viešąją erdvę su sutvarkyta aplinka.

    Numatoma, kad įstaigoje mokysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai: apie 100 darželinukų ir beveik 900 mokinių. Projektas svarbus ne tik švietimo infrastruktūrai, bet ir priimančiosios šalies įsipareigojimams sąjungininkams.

    Ką pabrėžia miesto vadovai

    Vilniaus miesto vadovai akcentuoja, kad šeimų integracijai svarbios ne vien būsto ar susisiekimo sąlygos, bet ir ugdymo paslaugų prieinamumas. Miestui tai reiškia papildomą atsakomybę užtikrinti sklandų atvykstančių šeimų kasdienį gyvenimą.

    „Kokybiškas vaikų ugdymas yra viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, naujos mokyklos ir darželio atsiradimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija, kuri gali sumažinti spaudimą kitoms ugdymo įstaigoms ir kartu prisidėti prie platesnio saugumo darbotvarkės.

    Kas bus vertinama konkurse

    Mokykla planuojama Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl iš dalyvių tikimasi sprendinių, kurie būtų funkcionalūs ir kartu jautrūs istoriniam kontekstui. Konkursu siekiama atrinkti urbanistiškai integralų ir architektūriškai kokybišką variantą.

    Užduotyje didelis dėmesys skiriamas susisiekimo sprendiniams, viešųjų erdvių kokybei, želdynų integracijai bei teritorijos ryšiams su aplinkinėmis miesto dalimis. Taip pat akcentuojamas kraštovaizdis ir vertingų teritorijos elementų išsaugojimas.

    Darbus vertins komisija, kurioje dirbs vyriausioji miesto architektė ir architektų bendruomenės atstovai. Vertinimo kriterijai apims urbanistinį integralumą, architektūrinių sprendinių kokybę, racionalumą ir funkcionalumą bei paslaugų kainą, o kiekvienas iš pagrindinių kokybinių kriterijų sudarys po 30 proc. galutinio balo.

    Konkurso dalyviams numatyti piniginiai prizai: pirmos vietos laimėtojui 15 000 eurų, antrosios 9 000 eurų, trečiosios 6 000 eurų. Su laimėtoju planuojama sudaryti projektavimo sutartį, o nugalėtoją tikimasi paskelbti šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu Vilniuje jau veikia ir anksčiau vystytas projektas Vokietijos bendruomenei: „Deutsche Schule Vilnius“, kur vykdomas ugdymas vokiečių kalba, įskaitant ikimokyklines ir priešmokyklines grupes. Naujas objektas turėtų išplėsti galimybes ir geriau atliepti augančius poreikius.

  • Vilnius stato trečią mokyklą per metus: Pavilnyje kils baseinas ir priedanga, atsivers erdvės visiems

    Pavilnyje startavo naujos progimnazijos statybos

    Vilniuje Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, pradėta statyti nauja progimnazija, skirta 1–8 klasių mokiniams. Statybų pradžią pažymėjo simbolinis laiko kapsulės įkasimas, skirtas ateities kartoms.

    Projektą plėtoja savivaldybės viešojo intereso objektus vystanti Vilniaus vystymo kompanija. Miesto teigimu, tai jau trečia nauja mokykla, kurios statybos sostinėje pradėtos per vienus metus.

    Beveik 1 000 mokinių ir baseinas

    Planuojama, kad mokykla bus moderni ir talpi, joje galės mokytis beveik 1 000 vaikų. Projekto sprendiniai apima tris tarpusavyje sujungtus korpusus, kad didesnės apimties pastatas organiškiau įsilietų į augantį rajoną.

    Pagrindiniame pastate numatytos 32 klasės, taip pat dailės studija, muzikos, sporto ir choreografijos salės. Atskiras dėmesys skiriamas gamtos mokslams: suplanuotas laboratorijų korpusas, atliepiantis šiuolaikinio ugdymo poreikius.

    Viename iš korpusų projektuojamas 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas įrengti baseiną priimtas įvertinus rajono plėtros perspektyvas ir bendruomenės lūkesčius, išsakytus dar projektavimo pradžioje.

    „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią mokyklą šalia namų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Priedanga, atviros erdvės ir žaliosios zonos

    Šalia ugdymo erdvių projektuojamas ir saugumo sprendinys: po sporto aikštynu numatyta priedanga, kurios plotas sieks 1 126 kv. m. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į naujai planuojamus viešuosius pastatus.

    Numatyta, kad dalis mokyklos erdvių po pamokų bus atvira vietos bendruomenei. Kieme suplanuoti amfiteatrai, bėgimo takas, sporto aikštelės ir žaidimų erdvės, kad infrastruktūra būtų naudojama plačiau nei vien mokyklos darbo metu.

    Teritorijoje planuojama įrengti želdynus, sodinti medžius ir krūmus, o šiaurinėje sklypo dalyje numatytas vaismedžių sodas bei daržas su pakeltomis lysvėmis. Toks požiūris siejamas su ugdymo turiniu ir tvarumo kryptimis, kai mokyklų aplinka pasitelkiama praktiniam mokymuisi.

    „Pasikeitus geopolitinei situacijai suprojektavome čia priedangą. Dabar darbai įsibėgėja, o baseinu bei mokyklos lauko erdvėmis galės džiaugtis ne tik moksleiviai, bet ir gyventojai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokyklos architektūrinį sprendinį parengė architektūrinį konkursą laimėjusi MB „De architectura“. Projekto vystytojai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų naujų valstybinių mokyklų projektų Vilniuje, kuriam rengtas architektūrinis konkursas, o bendruomenės įtraukimas vyko dar prieš pradedant projektavimą.

    Statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“. Rangovas teigia, kad darbai planuojami taip, jog iki žiemos būtų uždengtas stogas, o vidaus darbai galėtų vykti ir šaltuoju sezonu.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad statybos aikštelėje viskas veiktų kaip laikrodis, o durys mokiniams atsivertų tada, kada ir suplanuota“, – sakė „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad šiuo metu sostinėje taip pat vykdomi kitų švietimo įstaigų projektai, įskaitant mokyklas Jeruzalėje ir Pašilaičiuose bei lopšelius-darželius Pilaitėje ir Balsiuose. Dalies projektų finansavimui taikomas modelis, kai statyboms ir administravimui lėšas skolina tarptautiniai instituciniai bankai.

    Be to, iš savivaldybės biudžeto statomas lopšelis-darželis Pašilaičiuose, Žemynos gatvėje, o kitais metais, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą, planuojama pradėti mokyklos statybas Visoriuose, Bajorų kelyje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai yra atsakas į augantį vaikų skaičių sparčiai besiplečiančiuose rajonuose.

  • Pašilaičių žaliajam gigantui – 3 vizijos: paaiškėjo, kaip keisis Pavilnionių parkas

    Viena didžiausių Pašilaičių viešųjų erdvių, Pavilnionių parkas, artėja prie realių pokyčių: Vilniaus vystymo kompanijos surengtame architektūrinės idėjos konkurse pateiktos trys parko atnaujinimo vizijos. Tikslas aiškus – išlaikyti natūralų želdyną, bet kartu sukurti patogią, saugią ir kasdieniam naudojimui pritaikytą erdvę augančiam rajonui.

    Parko teritorija siekia 5,26 hektaro, joje vyrauja kalvotas reljefas, pušų, beržų ir drebulių medynai bei natūralios pievos. Tokia struktūra vertinama kaip stipri vietos tapatybės dalis, todėl konkurso sąlygose pabrėžtas gamtos autentiškumo išsaugojimas ir atsargus įsikišimas į esamus želdinius.

    Akcentas – ekosistema ir patogūs takai

    Projektuotojams kelti reikalavimai apėmė ne tik estetiką, bet ir aplinkosaugą: numatyta integruoti vertingus esamus želdinius, o naujus augalus parinkti pagal teritorijai būdingas rūšis. Toks požiūris atitinka platesnę Europos miestų praktiką, kai prioritetas teikiamas biologinės įvairovės didinimui ir natūralių buveinių išsaugojimui.

    Svarbi užduoties dalis – aiškus ir patogus takų tinklas, leidžiantis parką patogiai kirsti pėsčiomis. Kartu siekiama subalansuoti skirtingus poreikius: ramų poilsį, kasdienius pasivaikščiojimus ir aktyvesnį laisvalaikį, kad erdvė būtų gyva ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.

    Numatyta taikyti tvarumo sprendimus, įskaitant lietaus vandens surinkimą ir jo panaudojimą teritorijoje, kad parkas būtų atsparesnis liūtims ir sausroms. Miestuose tai tampa vis aktualesne kryptimi dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių ir kaitros periodų.

    Ką parkui siūlė vietos bendruomenė?

    Rengiant konkurso užduotį vyko kūrybinės dirbtuvės su vietos gyventojais, kurių įžvalgos įtrauktos į reikalavimus. Bendruomenė akcentavo, kad parkas neturėtų prarasti natūralaus charakterio, o intervencijos turi būti santūrios ir paremtos realiu patogumu.

    Tarp išsakytų lūkesčių – atsakinga šiaurinėje dalyje esančios daubos su augalija priežiūra ir esamų vaismedžių išsaugojimas, šalia jų numatant piknikams tinkamą vietą. Taip pat pabrėžtas poreikis vakarinėje pusėje formuoti želdinių juostą, kuri amortizuotų Vakarinio aplinkelio triukšmą ir mažintų taršos poveikį.

    Gyventojai taip pat ragino kurti natūralios estetikos vaikų erdves, kuriose būtų daugiau gamtinių elementų, o ne vien standartinė įranga. Papildomai išsakytas poreikis aktyvaus laisvalaikio zonoms, įskaitant stalo tenisą, petankę, lauko treniruoklius ir šunų vedžiojimo aikštelę.

    Terminai, pristatymas ir prizinis fondas

    Skelbiama, kad Pavilnionių parkas ir toliau bus atvira, neaptverta ir laisvai prieinama viešoji erdvė, kurioje pirmenybė teikiama judėjimui pėsčiomis. Dviračių srautai planuojami nukreipti parko pakraščiais, pratęsiant esamas trasų jungtis.

    Su trimis konkursui pateiktomis idėjomis bendruomenė galės susipažinti spalio 5 dieną–spalio 16 dieną prekybos centro „Pašilaičiai“ pirmajame aukšte. Projektus vertins komisija, kurios sudėtis, kaip nurodoma, dar tikslinama.

    Nugalėtoją tikimasi paskelbti 2026 metais lapkričio pabaigoje, o su pirmos vietos laimėtoju planuojama pasirašyti projektavimo sutartį. Pagal ją per 18 mėnesių turėtų būti parengtas ir suderintas techninis darbo projektas, o prizinis fondas siekia 22 000 eurų.

    Pirmos vietos laimėtojui numatyta 11 000 eurų, antros – 7 000 eurų, trečios – 4 000 eurų premija. Tolimesni parko pokyčiai priklausys nuo galutinio sprendinio ir vėlesnių projektavimo bei derinimo etapų.

  • Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda naujos mokyklos projektavimo etapą Tarandėje, Pašilaičių seniūnijoje. Sparčiai augant rajonui, siekiama kuo greičiau rasti sprendimą, kuris atlieptų didėjantį ugdymo vietų poreikį.

    Vilniaus vystymo kompanija paskelbė atvirą architektūrinės idėjos konkursą, į kurį kviečiami architektų biurai ir nepriklausomi architektai. Konkurso tikslas yra išrinkti aukštos architektūrinės kokybės, tvarius ir šiuolaikinės mokyklos veikimui pritaikytus sprendinius.

    Numatoma, kad mokykloje galėtų mokytis apie 600–800 mokinių, planuojant pradinio ir pagrindinio ugdymo klases. Tokios apimties projektai Vilniuje vis dažniau projektuojami kaip daugiafunkcės erdvės, kad pastatas tarnautų ne tik pamokoms, bet ir bendruomenei.

    „Planuojama mokykla reikšmingai prisidės sprendžiant švietimo įstaigų trūkumą Pašilaičių seniūnijoje, kur sparčiai daugėja jaunų šeimų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Konkurso prizinis fondas siekia 30 000 eurų, o jis bus padalytas trims geriausias vizijas pateikusioms komandoms. Pirmos vietos laimėtojui numatytas 15 000 eurų prizas ir galimybė pasirašyti projektavimo paslaugų sutartį.

    Paraiškų ir pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Nugalėtoją planuojama paskelbti 2027 metų vasarį, o antros ir trečios vietos prizai atitinkamai sieks 9 000 ir 6 000 eurų.

    Rengiant konkurso sąlygas buvo įtraukti ir vietos gyventojai, aptariant ne tik pačią architektūrinę idėją, bet ir kasdienį susisiekimą. Bendruomenė akcentavo saugaus eismo sprendimus, patogų privažiavimą, pėsčiųjų judėjimą ir tranzito srautų suvaldymą šalia planuojamos mokyklos.

    „Tarandės bendruomenės aktyvumas ir idėjų generavimas įkvepia. Džiaugiuosi, kad be jau statomų 3 mokyklų sėkmingai judame ir su kitų naujų švietimo įstaigų projektais“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Vilniaus vystymo kompanija pabrėžia, kad vertinant pateiktas idėjas svarbūs bus urbanistiniai, funkciniai ir estetiniai kriterijai, o sprendinius nagrinės ekspertų komisija. Praktikoje tai reiškia, kad bus vertinama ne tik pastato išvaizda, bet ir realus veikimas, srautai, saugumas bei integracija į aplinkinę infrastruktūrą.

    „Šiuolaikinė mokykla yra kur kas daugiau nei ugdymo erdvė. Ji turi būti funkcionali, patogi kasdieniam ugdymo procesui ir gebėti prisitaikyti prie skirtingų mokinių bei pedagogų poreikių“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos atstovas Jonas Stravinskas.

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Žvėryno mokyklą perstatys iš pagrindų: „Infes“ laimėjo 16,3 mln. eurų konkursą

    Vilniaus Žvėryno rajone esantis Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialas artėja prie rekonstrukcijos starto: rangos darbus už 16,3 mln. eurų su PVM atliks UAB „Infes“. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o atnaujinimas numatytas Blindžių gatvėje.

    Maždaug šešiasdešimties metų pastatas bus plečiamas ir modernizuojamas iš esmės. Bendras plotas turėtų išaugti nuo apie 1 700 iki daugiau nei 5 800 kv. metrų, stiprinant esamas konstrukcijas, įrengiant papildomus aukštus ir naujus priestatus.

    Po rekonstrukcijos pastatą sudarys penki tarpusavyje sujungti korpusai vietoje dviejų. Skelbiama, kad mokykla atitiks A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo planuojama saulės kolektorių sistema, kad dalį elektros būtų galima pasigaminti vietoje.

    Numatoma, kad filialas priims gerokai daugiau mokinių: vietoje 235 galės mokytis 384 vaikai, tai yra 149 daugiau nei dabar. Mokykloje planuojamos naujos mokymosi erdvės, kūrybinės FabLAB ir ArtLAB laboratorijos, sporto salei pritaikytos patalpos, aktų salės erdvė ir civilinės saugos priedanga.

    „Žvėryne, kur ugdymo vietų poreikis išlieka didelis, atnaujinimas reikš daugiau galimybių vaikams mokytis arčiau namų ir geresnes sąlygas visai mokyklos bendruomenei“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Projektuojant numatytas pastato ir teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia: bus įrengti liftai, keltuvai, taktiliniai paviršiai neregiams ir silpnaregiams. Taip pat planuojamos vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės ir apsauginės signalizacijos sistemos, skirtos saugumui užtikrinti.

    „Praeitame amžiuje statytoms mokykloms nebeužtenka vien sienų perdažymo ar langų pakeitimo, todėl daug investuojame į kapitalines rekonstrukcijas“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Tvarkant teritoriją siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių, tačiau dėl užstatymo numatyta pašalinti 10 medžių ir vėliau atsodinti tiek pat. Aplink mokyklą planuojamos poilsio erdvės, lauko klasės, sporto ir žaidimų aikštelės, kad teritorija būtų pritaikyta kasdieniam mokinių judėjimui ir užimtumui.

    „Šio projekto sėkmę matuosime ne vien papildomais kvadratiniais metrais, o tuo, ar vaikai ir mokytojai turės šiuolaikišką, funkcionalią ir patogią aplinką“, – sakė UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

    Rekonstrukcija apims ne tik pastatą: planuojama atnaujinti Blindžių gatvės atkarpą nuo Birutės iki Latgalių gatvės, įrengti naujus šaligatvius, atnaujinti vandentiekio tinklus. Gatvėje numatyta 21 automobilių stovėjimo vieta.

    Progimnazijos Blindžių gatvės filialo rekonstrukcijos projektą parengė projektavimo ir konsultavimo įmonė „Atamis“. Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti metų pabaigoje ir užbaigti 2028 metais, o statybų laikotarpiu mokiniai laikinai mokysis Žvejų gatvėje esančiame filiale.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.