CP v2

Tag: Vilniaus vystymo kompanija

  • Perkūnkiemyje kyla nauja progimnazija: kapsulė ateities kartoms ir 612 vietų mokykla su baseinu

    Vilniaus Perkūnkiemio rajone pažymėta naujos progimnazijos statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė ateities kartoms. Pavilnionių gatvėje 25 planuojama pastatyti keturių aukštų mokyklą, kurioje galės mokytis apie 612 mokinių.

    Projektas numato 22 klases, o mokyklos bendruomenę turėtų sudaryti maždaug 65 pedagogai. Sklypo plotas siekia 1,48 hektaro, o sprendiniai orientuoti į šiuolaikinę ugdymo aplinką ir aktyvų laisvalaikį.

    Mokykla, kurios laukė rajonas

    Perkūnkiemis – vienas sparčiausiai augusių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, todėl mokyklos poreikis čia ilgą laiką buvo viena aktualiausių vietos bendruomenės temų. Savivaldybė pabrėžia, kad mokykla arčiau namų mažina kasdienes keliones ir apkrovą aplinkinėms gatvėms.

    „Šios progimnazijos vietos bendruomenė laukė jau seniai – mokykla šalia namų iš tiesų pagerina visos šeimos gyvenimo kokybę“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas siejamas ir su 15 minučių miesto kryptimi, kai pagrindinės paslaugos gyventojams pasiekiamos greitai be automobilio. Tokia logika vis dažniau taikoma planuojant naują viešąją infrastruktūrą sostinėje.

    Atriumas, stogo erdvės ir baseinas

    Progimnazijoje suplanuotas per visą pastato aukštį kylantis atriumas, kuris turėtų suteikti daugiau natūralios šviesos ir atvirumo. Vidinis kiemas numatomas kaip bendras mokyklos centras susitikimams, pertraukoms ir veikloms lauke.

    Numatyta, kad mokiniai iš antrojo aukšto galės tiesiai patekti į kiemą ir sporto aikšteles, o žaidimų zona turėtų atsirasti ant bibliotekos stogo. Trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, ketvirtame – terasa, pritaikoma ir ugdymo veikloms.

    Objekte suplanuotas baseinas, kurį po pamokų, kaip skelbiama, galėtų naudoti ir vietos gyventojai. Taip pat numatyti du sporto salių blokai: didžioji apie 1 050 kvadratinių metrų ir mažesnė salė papildomoms veikloms.

    Šalia mokyklos planuojamas apie 2 000 kvadratinių metrų sporto aikštynas, po kuriuo būtų įrengta priedanga. Tokie sprendiniai vis dažniau integruojami į naujus viešuosius projektus, vertinant civilinės saugos poreikius.

    Kas projektuoja ir kada atsidarys

    Progimnazijos projektą rengė MB „De architectura“ kartu su UAB „Baltic Engineers“, dirbusiais per „Office De Architectura“ ir „Be Live“. Architektai teigia siekę nutolti nuo tradicinio institucinio mokyklos įvaizdžio ir kurti erdves, kuriose norisi būti ne tik per pamokas.

    „Šią mokyklą projektavome tokią, kad ir vaikai, ir vietos bendruomenė galėtų ir norėtų čia laiką leisti nuolat“, – sakė MB „De architectura“ partneris ir architektas Andrius Ropolas.

    Skelbiama, kad statybų vertė siekia 28,2 mln. eurų, o duris mokiniams progimnazija planuoja atverti 2027 metų rugsėjį. Miestas taip pat nurodo, kad tai dalis platesnės švietimo infrastruktūros plėtros, numatant naujų mokyklų projektus ir kitose Vilniaus vietose.

  • Balsiuose startavo savivaldybės darželio statybos: 280 vietų, baseinas ir miško takai vaikams

    Naujas darželis Balsiuose

    Vilniaus Balsių rajone pradėtos naujo savivaldybės lopšelio-darželio statybos Aušrinės gatvėje. Statybų pradžią pažymėjo įkasta kapsulė ateities kartoms, o projektas planuojamas įgyvendinti taip, kad pastatas ir kiemo erdvės derėtų su šalia esančiu pušynu.

    Numatyta, kad darželyje veiks 14 grupių, o ugdymo paslaugomis galės naudotis iki 280 vaikų. Savivaldybė tikisi, kad nauja įstaiga sumažins vietų trūkumą sparčiai augančioje Verkių seniūnijos dalyje ir palengvins kasdienę šeimų logistiką.

    „Ši ugdymo įstaiga prisijungs prie sparčiai besiplečiančio šiuolaikiškų darželių tinklo ir prisidės prie šeimų gyvenimo kokybės“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Architektūra ir erdvės miške

    Projektas suplanuotas kaip kelių tūrių kompleksas: numatyti trys grupių korpusai, centrinės erdvės su daugiafunkce sale ir administracija, taip pat atskiras baseino korpusas. Sprendinys pasirinktas tam, kad pastatas mažiau dominuotų aplinkoje ir būtų lengviau pritaikomas skirtingoms vaikų veikloms.

    Didelė dalis lauko erdvių bus orientuota į gamtos pažinimą: planuojamas pažintinis takas su poilsio ir veiklų zonomis, žaidimų aikštelėmis, sporto erdvėmis. Mažesnių vaikų veiklos numatomos arčiau pastato, vyresnių – toliau, miškelio dalyje.

    „Darželio architektūrą įkvėpė bendruomenės poreikiai ir sklypo gamta, o pušynas bus išsaugotas ir taps kasdienių veiklų erdve“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos atstovė Inga Liutkevičiūtė.

    Kada atvers duris ir kiek kainuos

    Skelbiama, kad darželis turėtų būti pastatytas 2027 metais trečiąjį ketvirtį. Rangos sutarties vertė nurodoma 11,72 milijono eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o darbus vykdo bendrovė „KRS“.

    Projektą parengė bendrovė „Ponama“, akcentuojanti, kad vienas svarbiausių tikslų buvo kuo labiau sumažinti poveikį natūraliai teritorijos struktūrai. Dėl to planuojami mažesni tūriai ir sprendiniai, leidžiantys išsaugoti kuo daugiau esamų medžių sklype ir greta jo.

    „Pradedame statyti ne tik darželį, bet ir vietą vaikų juokui, draugystėms bei pirmiesiems atradimams“, – sakė „KRS“ direktorius Martynas Valančius.

    Šis objektas įvardijamas kaip dalis platesnės Vilniaus švietimo infrastruktūros plėtros programos, kuria siekiama per artimiausius metus sparčiau didinti vietų skaičių darželiuose ir mokyklose. Savivaldybė taip pat mini, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį sostinėje buvo pastatyta nedaug savivaldybės darželių, todėl nauji projektai vertinami kaip bandymas pasivyti augantį poreikį.

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.