CP v2

Tag: Vilniaus vystymo kompanija

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Žvėryno mokyklą perstatys iš pagrindų: „Infes“ laimėjo 16,3 mln. eurų konkursą

    Vilniaus Žvėryno rajone esantis Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialas artėja prie rekonstrukcijos starto: rangos darbus už 16,3 mln. eurų su PVM atliks UAB „Infes“. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o atnaujinimas numatytas Blindžių gatvėje.

    Maždaug šešiasdešimties metų pastatas bus plečiamas ir modernizuojamas iš esmės. Bendras plotas turėtų išaugti nuo apie 1 700 iki daugiau nei 5 800 kv. metrų, stiprinant esamas konstrukcijas, įrengiant papildomus aukštus ir naujus priestatus.

    Po rekonstrukcijos pastatą sudarys penki tarpusavyje sujungti korpusai vietoje dviejų. Skelbiama, kad mokykla atitiks A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo planuojama saulės kolektorių sistema, kad dalį elektros būtų galima pasigaminti vietoje.

    Numatoma, kad filialas priims gerokai daugiau mokinių: vietoje 235 galės mokytis 384 vaikai, tai yra 149 daugiau nei dabar. Mokykloje planuojamos naujos mokymosi erdvės, kūrybinės FabLAB ir ArtLAB laboratorijos, sporto salei pritaikytos patalpos, aktų salės erdvė ir civilinės saugos priedanga.

    „Žvėryne, kur ugdymo vietų poreikis išlieka didelis, atnaujinimas reikš daugiau galimybių vaikams mokytis arčiau namų ir geresnes sąlygas visai mokyklos bendruomenei“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Projektuojant numatytas pastato ir teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia: bus įrengti liftai, keltuvai, taktiliniai paviršiai neregiams ir silpnaregiams. Taip pat planuojamos vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės ir apsauginės signalizacijos sistemos, skirtos saugumui užtikrinti.

    „Praeitame amžiuje statytoms mokykloms nebeužtenka vien sienų perdažymo ar langų pakeitimo, todėl daug investuojame į kapitalines rekonstrukcijas“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Tvarkant teritoriją siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių, tačiau dėl užstatymo numatyta pašalinti 10 medžių ir vėliau atsodinti tiek pat. Aplink mokyklą planuojamos poilsio erdvės, lauko klasės, sporto ir žaidimų aikštelės, kad teritorija būtų pritaikyta kasdieniam mokinių judėjimui ir užimtumui.

    „Šio projekto sėkmę matuosime ne vien papildomais kvadratiniais metrais, o tuo, ar vaikai ir mokytojai turės šiuolaikišką, funkcionalią ir patogią aplinką“, – sakė UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

    Rekonstrukcija apims ne tik pastatą: planuojama atnaujinti Blindžių gatvės atkarpą nuo Birutės iki Latgalių gatvės, įrengti naujus šaligatvius, atnaujinti vandentiekio tinklus. Gatvėje numatyta 21 automobilių stovėjimo vieta.

    Progimnazijos Blindžių gatvės filialo rekonstrukcijos projektą parengė projektavimo ir konsultavimo įmonė „Atamis“. Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti metų pabaigoje ir užbaigti 2028 metais, o statybų laikotarpiu mokiniai laikinai mokysis Žvejų gatvėje esančiame filiale.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Teritorija, kuri ilgai buvo įšaldyta

    Vilniaus miesto savivaldybė parengė apie 220 hektarų buvusios Vilniaus oro uosto rezervinės teritorijos Rasų ir Naujininkų seniūnijose vystymo koncepciją. Dokumente siūloma, kaip ilgus metus menkai urbanizuota ir oro uosto plėtrai saugota zona galėtų tapti nauja miesto dalimi.

    Plėtros scenarijus atsirado atsisakius planų teritorijoje įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Koncepciją savivaldybės užsakymu parengė Vilniaus vystymo kompanija, numatydama gatvių, želdynų ir viešųjų erdvių karkasą.

    Orientacija į logistiką ir verslą

    Didžiojoje teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu paliekant vietos komercinėms ir administracinėms veikloms. Siūloma biurus ir komerciją telkti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnius sandėliavimo plotus nukreipti toliau.

    Koncepcijoje taip pat apibrėžiami užstatymo principai: daugelyje teritorijos vietų numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Konkretūs sprendiniai vėliau bus tikslinami detaliojo planavimo etapuose, atsižvelgiant į reljefą ir aerodromo apsaugos zonų reikalavimus.

    „Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Žaliosios jungtys ir buferiai gyventojams

    Viena esminių koncepcijos dalių – žalioji struktūra, orientuota į gamtinių koridorių išsaugojimą ir naujų želdynų sujungimą. Numatomos žaliosios jungtys, atskirųjų želdynų teritorijos ir ruožai, kur urbanizuojamose dalyse turėtų atsirasti daugiau priklausomųjų želdynų.

    Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos planuojamos ir kaip buferis tarp pramonės bei sandėliavimo objektų ir šalia esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Toks sprendimas svarbus dėl triukšmo, oro taršos ir vizualinio poveikio mažinimo, ypač sparčiai plečiantis logistikos infrastruktūrai prie didžiųjų miestų.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Koncepcijoje pripažįstama, kad dabartinė susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra teritorijoje yra nepakankama. Planuojamas vidinis gatvių tinklas, kuris sujungtų būsimus kvartalus ir leistų aptarnavimą organizuoti per jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.

    Numatoma, kad tolesnei plėtrai reikės spręsti centralizuoto vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų klausimus, taip pat stiprinti elektros tiekimo pajėgumus. Koncepcija tampa pagrindu detaliesiems planams, kurie atskirose teritorijos dalyse apibrėš užstatymą, susisiekimą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Gyventojai, žemės savininkai ir verslo atstovai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti klausimus viešo pristatymo metu nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas padeda suderinti investuotojų, bendruomenių ir miesto infrastruktūros poreikius dar prieš pradedant konkrečius projektus.

  • Vilniuje startuoja „Mamutų slėnis“: paaiškėjo rangovas ir suma, bet teks šalinti 313 medžių

    Vilniaus Šeškinės šlaituose, greta būsimo Nacionalinio stadiono, pradedamas įgyvendinti „Mamutų slėnio“ projektas. Pirmuosius tris teritorijos sutvarkymo etapus įgyvendins viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Infes“.

    Maždaug 30–32 hektarų teritorijoje planuojama sukurti edukacinę ir poilsio erdvę, skirtą pažinti ledynmečių suformuotą sostinės kraštovaizdį. Savivaldybė pabrėžia, kad ši vieta yra tarsi gamtos oazė tarp intensyvaus eismo gatvių ir tankiai urbanizuotų teritorijų.

    Kas bus įrengta pirmiausia

    Per I–III etapus numatyta įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, regyklas, pėsčiųjų tiltą, poilsio ir edukacines aikšteles. Taip pat planuojamos susisiekimo jungtys ir pagrindinis įėjimas nuo Geležinio Vilko gatvės.

    Ketvirtuoju etapu suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių takai ties Ukmergės gatve su reikalinga infrastruktūra. Šie sprendiniai dar projektuojami, todėl konkretesni darbų terminai ir apimtys bus tikslinami vėliau.

    „Įgyvendinus projektą, teritorija bus lengviau prieinama, pasipildys edukaciniais elementais ir padės pažinti, kaip formavosi Vilniaus gamtinė aplinka“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Edukacija apie ledynmečius mieste

    „Mamutų slėnio“ idėja siejama su Vilniaus geologiniu išskirtinumu: miesto reljefą formavo paskutiniojo apledėjimo procesai ir tirpsmo vandenys. Projektu siekiama šiuos reiškinius parodyti ne vien informaciniais stendais, bet ir patyriminėmis priemonėmis.

    Numatoma įrengti teminius takus ir objektus, kurie padėtų suvokti geologinio laiko mastą, pristatytų ledynmečio pėdsakus, riedulių ekspozicijas. Taip pat planuojami augalų sodai pagal Žemės raidos laikotarpius bei žaidimų ir poilsio erdvės.

    „Ledynmečio istorija čia bus pasakojama ne tik stendais: lankytojai galės ją pažinti per specialiai sukurtas edukacines patirtis“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Želdynai: atsodins daugiau, bet dalį pašalins

    Tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti daugiau nei 700 naujų medžių, taip pat įrengti krūmų grupes ir papildomus žolinius želdinius, atkuriant miško paklotę. Nurodoma, kad sodinimui parinkti vietiniai augalai, gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato.

    Kartu numatyta, kad įgyvendinant I–III etapus bus pašalinti 313 medžių, kad būtų galima įrengti takus ir užtikrinti saugų judėjimą. Dalis šalinamų medžių įvardijami kaip invazinių rūšių, dalis pažeisti ar nesaugotini, o 15 medžių planuojama persodinti į kitas teritorijos vietas.

    Pažymima, kad invazinių uosialapių klevų šalinimas siejamas su savivaldybės ir saugomų teritorijų institucijų vykdomomis jų plitimo reguliavimo priemonėmis. Dalį takų planuojama pakelti, kad būtų sumažintas poveikis medžių šaknynams.

    Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais, siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų suklotų nuosėdų fragmentą. Dėl to projektuotojams ir rangovui keliami papildomi reikalavimai, kad infrastruktūra derėtų su jautria gamtine aplinka.

    Numatoma, kad pirmieji rangos darbai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, o I–III etapų įgyvendinimas planuojamas iki 2028 metų II ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinį konkursą laimėjusios bendrovės „Bauland“ sprendinius.

    UAB „Infes“ I–III etapų darbus įsipareigojo atlikti už 10,98 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėtų padengti 5,4 mln. eurų tinkamų išlaidų.

  • Vilniaus šiaurėje pradedama ilgai laukta gimnazija: aišku, kiek kainuos ir kada atvers duris

    Vilniuje, Verkių seniūnijoje Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, oficialiai pradėtos naujos gimnazijos statybos: statybvietėje įkasta kapsulė ateities kartoms. Mokykla projektuojama ties Jeruzalės, Santariškių ir Visorių ribomis, kur vyresniųjų klasių vietų trūkumas pastaraisiais metais tapo ypač juntamas.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tai viena retų naujų savivaldybės gimnazijų sostinėje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pastarąjį dešimtmetį miestas sparčiai augo, o šiaurinėse teritorijose daugėjo šeimų, todėl didėja spaudimas esamoms mokykloms ir ilgėja mokinių kelias iki ugdymo įstaigų.

    „Šiemet Vilniuje mokysis tūkstančiu daugiau moksleivių nei pernai, o labiausiai daugėja vyresnių vaikų, todėl nauja gimnazija mieste būtina“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Planuojama, kad gimnazijoje mokysis 480 9–12 klasių mokinių, iš viso bus suformuota 16 klasių. Numatyta įrengti stadioną, krepšinio ir žaidimų aikšteles, skaityklos terasą, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų ir dviračių takus, o dalis lauko erdvių bus pritaikyta ir vietos bendruomenės poreikiams po pamokų.

    Projektą įgyvendina sostinės viešojo intereso objektų plėtros bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, kuri po statybų taip pat planuoja rūpintis mokyklos ūkio administravimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis leidžia nuosekliau planuoti naujų ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir priežiūrą, kai mieste vienu metu vyksta keli dideli švietimo statybų projektai.

    Gimnazija kuriama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios Lietuvos ir Suomijos architektų studijos „Architektūros linija“ idėją. Projekto autoriai akcentuoja gamtinės aplinkos integravimą į ugdymą: numatomos lauko klasės, o greta esantis Jeruzalės parkas ir želdynai vertinami kaip kasdienio mokymosi ir poilsio dalis.

    Rangovas UAB „Naresta“ įsipareigojo objektą pastatyti iki 2027 metų pabaigos, sutarties vertė siekia 23,5 mln. eurų su PVM. Savivaldybė nurodo, kad ši gimnazija yra dalis platesnės ugdymo infrastruktūros plėtros programos, kai vienu metu sostinėje projektuojamos ir statomos naujos progimnazijos bei darželiai, siekiant mažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose.

  • Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su LTG grupe planuoja iš esmės pertvarkyti maždaug 55 hektarų teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio. Dabar čia vyrauja geležinkelio infrastruktūra, gamyba ir sandėliavimas, tačiau ateityje numatoma kurti atvirą, daugiafunkcę miesto dalį.

    Vienas svarbiausių artėjančių žingsnių – tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį ketinama skelbti 2026 metais pabaigoje. Konkursą organizuos savivaldybės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

    Ši teritorija šiandien menkai integruota į miesto audinį, o geležinkelio infrastruktūra veikia kaip fizinis barjeras tarp Naujamiesčio, Naujininkų ir centrinės miesto dalies. Dėl to susisiekimas ir kasdieniai ryšiai tarp rajonų išlieka fragmentuoti, o aplinka mažiau patraukli gyventojams.

    „Ši teritorija yra viena strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą ir atvertų naujas galimybes verslui bei bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad transformacija padės sukurti naujas viešąsias ir žaliąsias erdves, pagerins mobilumo sprendinius ir atvers patogesnius pėsčiųjų bei dviračių ryšius. Esminiu tikslu įvardijama geležinkelio kuriamų barjerų įveika, kad teritorija taptų jungtimi, o ne riba.

    „Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra ir viešosios erdvės“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Pietinėje Naujamiesčio dalyje pastaraisiais metais ryškėja technologijų ir kūrybinių industrijų koncentracija, todėl teritorijos planavime akcentuojamas mišrus miesto modelis. Tikimasi, kad greta verslo atsiras būsto, paslaugų, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra, kuri veiktų visą dieną, o ne tik darbo valandomis.

    Projektui svarbi ir strateginė lokacija: greta yra geležinkelio stotis, o susisiekimo ašys užtikrina ryšį su oro uostu. Tokios sąlygos leidžia teritoriją vertinti kaip potencialius miesto vartus, galinčius formuoti pirmą įspūdį atvykstantiems į sostinę.

    „Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų“, – sakė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

    Planuojant naują rajoną numatoma įprasminti ir vietos tapatybę: vertingi istoriniai geležinkelio bei pramonės pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Tokia praktika Europos miestuose laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti statybų poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti miesto istorijos sluoksnius.

    Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG bendradarbiavimą dėl geležinkelių teritorijų transformacijos yra įtvirtinusios nuo 2022 metų, o 2024 metais inicijuotas detaliojo plano rengimas. Tarptautinio konkurso tikslas – sukurti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo ir sprendimų etapams.

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.