CP v2

Tag: VILNIUS TECH

  • 400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH pradeda vertinti laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose. Iš viso planuojama sumontuoti apie 400 atšvaitų, o pirmieji jau įrengti krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

    Atšvaitai bus montuojami ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika. Parenkant vietas bus remiamasi eismo intensyvumu, kelio infrastruktūros ypatumais, priežiūros lygiu ir ankstesnių įvykių duomenimis.

    Kaip veikia atšvaitai?

    Tyrimui pasirinkti prie signalinių stulpelių ar apsauginių atitvarų tvirtinami atšvaitai, kurie atspindi automobilių žibintų šviesą į kelio prieigas. Idėja paprasta: staiga atsiradęs optinis dirgiklis turi sulaikyti gyvūną nuo išėjimo į važiuojamąją dalį, kai artėja transporto priemonė.

    Vis dėlto praktikoje rezultatą gali lemti daugybė veiksnių, pradedant reljefu ir augmenija, baigiant oru, šviesų kryptimi bei gyvūnų elgsena skirtingais metų laikais. Dėl to Lietuvoje ir imtasi papildomo vertinimo, nes tarptautinė mokslinė praktika šios priemonės naudą vertina nevienareikšmiškai.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizikos“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ką matuos ir kaip bus vertinama?

    Numatoma, kad stebėjimas apims vieną sezoną, o pagrindinis kriterijus bus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais pokytis atšvaitais aprūpintuose ruožuose. Vertinant bus atsižvelgiama ir į sezoniškumą, migracijos laikotarpius, oro sąlygas bei eismo srautus, nes šie veiksniai gali smarkiai pakeisti rizikos lygį.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir pritaikius papildomas priemones, vairuotojų budrumas išlieka esminis. Laukiniai gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o didesnio atsargumo reikia miškingose vietovėse bei ruožuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“.

    Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama nedelsiant sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam jo judesiui į kelią. Taip pat primenama, kad po pirmo gyvūno neretai gali pasirodyti ir kiti, todėl situacija gali pasikeisti per kelias sekundes.

  • Lietuvos keliuose montuos 400 atšvaitų nuo žvėrių: ar tai sumažins avarijų skaičių?

    Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose pradedamas bandymas, kuris turėtų atsakyti į dažną vairuotojų klausimą: ar laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitai realiai padeda išvengti susidūrimų. AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH planuoja sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų ir vieną sezoną vertinti jų poveikį eismo saugai.

    Pirmieji atšvaitai jau įrengti 2026 metų rugsėjo pradžioje krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Priemonė bus diegiama ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų rizika, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir ankstesnių įvykių statistiką.

    Atšvaitai tvirtinami prie signalinių stulpelių arba apsauginių atitvarų, o jų principas paremtas automobilių žibintų šviesos atspindžiu. Artėjant transporto priemonei, atspindėta šviesa nukreipiama į kelio prieigas ir turėtų sukurti papildomą optinį dirgiklį gyvūnams, kad šie nesiveržtų į važiuojamąją dalį.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti rizikos, todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė Europoje naudojama seniai, tačiau iki šiol skelbti tyrimai skirtingose šalyse pateikė nevienareikšmius rezultatus. Dalis analizių rodo galimą teigiamą efektą tam tikromis sąlygomis, tačiau kitur fiksuota, kad poveikis menkas arba priklausomas nuo sezoniškumo, kelio tipo, priežiūros ir net atšvaitų išdėstymo.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Vertinant efektyvumą bus stebima, kaip kinta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius ruožuose, kuriuose atšvaitai įrengti, ir palyginama su analogiškomis atkarpomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokį palyginimą gali stipriai veikti migracijos laikotarpiai, oro sąlygos, matomumas, eismo srautai ir kiti veiksniai, todėl svarbus ne pavienis įvykis, o bendra tendencija per sezoną.

    Vairuotojams primenama, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o rizika išauga miškingose vietovėse ir ten, kur pastatyti ženklai apie laukinius gyvūnus. Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama mažinti greitį, laikyti abi rankas ant vairo ir būti pasirengus staigiam jo šuoliui į važiuojamąją dalį.

  • Šiauliuose startuoja „Docomomo LT“: modernizmo paveldą gelbės 17 ekspertų ir nemokami renginiai

    Lietuvoje veiklą pradeda „Docomomo LT“ – nauja organizacija, vienijanti 17 modernizmo architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos paveldo ekspertų. Ji Lietuvoje atstovauja tarptautiniam tinklui „Docomomo International“ ir sieks stiprinti XX amžiaus paveldo pažinimą bei apsaugą.

    Asociacija įsteigta 2025 metais rugsėjo 30 dieną, o pagrindinės kryptys apima modernizmo objektų ekspertinį vertinimą, dokumentavimą ir tyrimų skatinimą. Taip pat numatomas konsultavimas, kaip šiuos pastatus ir erdves prižiūrėti, pritaikyti šiandienos poreikiams ir išsaugoti jų autentiškumą.

    Pirmasis renginys vyks Šiauliuose

    Pirmąjį viešą renginį „Docomomo LT“ surengs rugsėjo 25 dieną Šiauliuose, buvusioje Šiaulių televizorių gamyklos „Tauras“ sporto salėje, kur šiandien veikia Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Organizatoriai kvies pažvelgti į šį objektą kaip į retą sporto paskirties statinį, iškilusį pramoninėje teritorijoje.

    Pastatą suprojektavo architektas Raimundas Arnas Dineika, jis pastatytas 1976 metais, o į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2023 metais. Pastatas išskiriamas monumentaliomis, plastiškomis formomis, viršutiniu apšvietimu ir įsimintina vidaus erdve.

    Nuo ekskursijų iki paveldo tvarumo

    Renginio programa numato paskaitas, ekskursijas po pastatą ir buvusios televizorių gamyklos teritoriją, kūrybines dirbtuves gimnazistams ir architektūros studentams bei mini parodos atidarymą. Daug dėmesio žadama skirti klausimui, kaip modernizmo paveldą saugoti taip, kad jis išliktų gyvas ir naudojamas, o ne tik formaliai įtvirtintas dokumentuose.

    Diskusijose planuojama aptarti modernizmo architektūros kultūrinę vertę, skaitmeninių technologijų taikymą paveldo tyrimuose, sporto architektūros specifiką ir monumentalaus meno išsaugojimo praktikas. Tokie akcentai atliepia visoje Europoje ryškėjančią kryptį modernizmo paveldą vertinti ne vien kaip estetiką, bet ir kaip tvaraus miesto išteklį.

    „Modernizmo paveldas Lietuvoje yra labai įvairus: nuo pavienių pastatų iki ištisų urbanistinių struktūrų. Tai paveldas, su kuriuo kasdien gyvename, todėl turime galvoti apie jį ir kaip apie ateities išteklių“, – sakė „Docomomo LT“ vadovas Liutauras Nekrošius.

    Renginį organizuoja „Docomomo LT“, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“. Skelbiama, kad visi renginiai bus nemokami.

  • Palangos vasaros skaityklai – lemtingas sprendimas: ekspertai siūlys, kaip išsaugoti medinį modernizmą

    Palangoje rugsėjo 10–11 dienomis vyks tarptautinis architektūros simpoziumas, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūrai pritaikyti Palangos vasaros skaityklą. Šis pastatas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių ir šiemet mini 60 metų sukaktį.

    Simpoziumą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, o diskusijose dalyvaus architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Renginio pabaigoje žadama pristatyti rekomendacijas, kaip sustiprinti objekto apsaugą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje.

    Medinis modernizmas ir jo rizikos

    Architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla duris atvėrė 1966 metais, o jos architektūrinį charakterį formuoja medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl sprendimai dėl jo atnaujinimo privalo derinti funkcinius poreikius su paveldo apsauga.

    Medinės modernizmo architektūros išsaugojimas dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais: drėgmės režimu, konstrukcijų senėjimu, gaisrine sauga ir energiniu efektyvumu, taip pat intensyviu sezonišku naudojimu pajūryje. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tvariam atnaujinimui, kai pirmenybė teikiama remontui ir pritaikymui, o ne nugriovimui, mažinant ir anglies dioksido pėdsaką.

    Ką svarstys tarptautinė komanda

    Programoje numatytos visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos, taip pat ekspertų sesijos, kuriose bus aptariamas istorinių vietų vaidmuo miestų tapatybei ir bendruomenės gyvenimui. Renginyje žadama nagrinėti, kaip suderinti paveldosaugos principus su šiandienos kultūros veiklų poreikiais, kad pastatas liktų aktyvia miesto erdve, o ne vien eksponatu.

    Simpoziume dalyvaus VILNIUS TECH, Karališkosios Danijos akademijos, Rygos technikos universiteto ir kitų institucijų atstovai, tarp jų doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, dr. arch. Antra Viļuma, dr. Indrė Užuotaitė ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Diskusijose taip pat bus aptariamas žiedinės statybos principų taikymas, kai renovacijoje ieškoma galimybių pakartotinai naudoti medžiagas ir kuo mažiau keisti autentiškas konstrukcijas.

    „Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Atvira programa Palangoje

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių bus atviri visuomenei ir suteiks progą geriau pažinti Palangos architektūros paveldą bei suprasti, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia viešųjų erdvių ateitį. Taip pat numatytos ekskursijos ir teminės sesijos, kuriose bus kalbama apie kultūrinio paveldo aplinką ir želdinius.

    Simpoziumas yra renginių ciklo „Metai su Danija“ dalis ir siejamas su Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiu. Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims, o tarp partnerių minimi VILNIUS TECH, „Docomomo Lietuva“, Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir „VELUX“.

  • VILNIUS TECH „Ateities inžinerija“ finale – mūsų mokinių II vietos ir nominacija už filmą

    VILNIUS TECH „Ateities inžinerija“ finale – mūsų mokinių II vietos ir nominacija už filmą

    Gegužės 21 dieną įvyko VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programos „Ateities inžinerija“ 9-ojo sezono finalinis renginys. Jame mūsų mokyklai atstovavo trys mokinių komandos, patekusios į finalą ir pelniusios aukštus įvertinimus skirtingose tematikose.

    Programos finalas tradiciškai suburia mokinius, kurie projektus rengia kelis mėnesius: nuo idėjos ir prototipo iki pristatymo komisijai. Tokia struktūra artina ugdymą prie realių inžinerijos ir kūrybinių industrijų procesų, kur svarbūs ne tik rezultatai, bet ir dokumentuotas kelias iki jų.

    Aviacijos tematika: aviamodelis

    Aviacijos tematikoje II vietą iškovojo 10a klasės mokiniai Beata Skukauskaitė, Matvejus Simonovas, Mantas Vaitekėnas ir Sergejus Gončarovas. Jie pristatė projektą Nuo Žemės iki dangaus ir sukūrė žvalgybinį aviamodelį LY-ŽIB.

    Komandos darbe akcentuotas praktinis kūrimo ciklas: konstrukcijos sprendimai, bandymai ir tobulinimas. Tokie projektai ugdo inžinerinį mąstymą, nes tenka derinti aerodinamikos, medžiagų parinkimo, saugaus eksploatavimo ir komandinio darbo principus.

    Metalo technologijos: skulptūra

    Liejimo ir suvirinimo technologijų tematikoje II vietą taip pat pelnė mūsų mokiniai: 9a klasės atstovai Anastasija Karlo, Oskaras Trukšaninas ir Gabija Bartkevičiūtė. Jie komisijai pristatė projektą Liejimo meno alchemija.

    Komanda sukūrė meninę metalinę skulptūrą – medį su šaknimis, ant kurio kabo žmogaus širdis, o šakas puošia drugeliai ir lotoso žiedai. Įgyvendinimo metu mokiniai gilinosi į medžiagų savybes, liejimo ir suvirinimo pagrindus, o taip pat saugaus darbo reikalavimus, kurie metalo apdirbimo praktikoje yra kritiškai svarbūs.

    Nominacija už dokumentiką

    Dar vienas mūsų mokyklos įvertinimas – speciali nominacija už dokumentinį filmą. Ją pelnė 8a klasės mokiniai Faustas Umbrasas, Lukas Korzikas ir Tomas Mickevičius, dalyvavę temoje Filmo kūrimas išmaniuoju įrenginiu.

    Mokiniai sukūrė dokumentinį filmą Niutono kambarys – ateities kūrėjų dirbtuvės, kuriame kūrybiškai pristatė Niutono kambario erdves, gamtamokslines veiklas ir jaunųjų kūrėjų idėjas. Ši tema atspindi ir platesnę ugdymo kryptį, kai technologijos naudojamos ne tik turiniui vartoti, bet ir kokybiškam turiniui kurti bei pristatyti auditorijai.

    Informaciją ir vizualinę medžiagą parengė Loreta Akopova.

  • Visagino progimnazistai išmatavo klasių apšvietimą ir laimėjo VILNIUS TECH „Ateities inžineriją“

    Visagino progimnazistai išmatavo klasių apšvietimą ir laimėjo VILNIUS TECH „Ateities inžineriją“

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos aštuntokų komanda pelnė pirmąją vietą VILNIUS TECH programoje „Ateities inžinerija“ tematikos „Darnus pastatas“ 5–8 klasių kategorijoje. Nugalėtojais tapo Nazar Skydanenko, Bogdan Smilyj, Dmitrij Melnik ir German Davidiuk.

    Apdovanojimai mokiniams įteikti gegužės 21 dieną VILNIUS TECH surengtame devintojo sezono uždarymo renginyje. Programa skirta 7–12 klasių mokiniams, joje ugdomos STEAM, kūrybiškumo, technologijų ir verslumo kompetencijos sprendžiant realias problemas.

    Projektas apie klasių šviesą

    Konkurse mokiniai pristatė projektą Progimnazijos patalpų apšvietos tyrimas. Jame vertintas mokyklos kabinetų apšvietimas, analizuota, kaip jis atitinka higienos reikalavimus, ir lyginti natūralaus bei dirbtinio apšvietimo skirtumai.

    Tyrimą komanda grindė praktiniais matavimais: apšvietimas fiksuotas skirtingomis oro sąlygomis ir metų laikais, o rezultatai sisteminti ir lyginti tarpusavyje. Taip pat įvertintos energijos sąnaudos ir parengtas chemijos kabineto 3D modelis, padėjęs tiksliau modeliuoti apšvietimo sprendinius.

    Ką parodė matavimai

    Mokinių analizė atskleidė, kad dalyje kabinetų pakankamas šviesos lygis užtikrinamas tik įjungus papildomą dirbtinį apšvietimą. Tokia situacija svarbi ne tik mokymosi kokybei, bet ir energijos vartojimui, ypač tamsesniais metų laikotarpiais.

    Atsižvelgdama į rezultatus, komanda pasiūlė liuminescencines lempas keisti į LED apšvietimą, kuris paprastai yra efektyvesnis ir leidžia lanksčiau valdyti šviesos srautą. Mokiniai pabrėžė, kad sprendiniai turi būti derinami su konkrečių kabinetų paskirtimi ir natūralios šviesos galimybėmis.

    Kas padėjo pasiruošti

    Mokinius konkursui rengė gamtos mokslų mokytoja Alevtina Minasian, o konsultavo dr. Vilūnė Lapinskienė. Projekto autoriai teigia, kad praktinis darbas mokykloje leido sujungti tiksliuosius matavimus, duomenų analizę ir realių patalpų tobulinimo idėjas.

    VILNIUS TECH iniciatyva „Ateities inžinerija“ kasmet skatina mokinius spręsti kasdienes aplinkos, energetikos ir infrastruktūros problemas, o geriausi darbai tampa pavyzdžiu, kaip inžinerinis mąstymas gali būti taikomas dar mokyklos suole.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje atidaryta VILNIUS TECH studenčių paroda: Kasmiškių centro vizijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną atidaryta paroda Bendruomenės centras Kasmiškių kaime: VILNIUS TECH Architektūros studenčių idėjos. Joje pristatomi VILNIUS TECH antrojo kurso studenčių kursiniai darbai, skirti augančios bendruomenės poreikiams ir viešųjų erdvių kokybei.

    Atidaryme dalyvavo universiteto atstovai, darbų autorės ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Renginyje akcentuota, kad savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimas leidžia akademines idėjas nukreipti į realių vietovių ateities scenarijus.

    „Pirmiausia noriu pasidžiaugti mūsų savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimu. 2023 metais pasirašyta sutartis tapo realių iniciatyvų pradžia. Šiandien matome vieną iš rezultatų, kai jauni būsimi architektai savo žinias skiria Vilniaus rajono erdvių vizijoms“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Kodėl bendruomenės centras svarbus?

    Bendruomenės centras dažnai tampa vieta, kur telkiasi vietos gyvenimas: nuo susitikimų ir edukacijų iki sporto, kultūros ar socialinių paslaugų. Savivaldybėms tai taip pat priemonė stiprinti vietos tapatumą ir mažinti atotrūkį tarp sparčiai augančių gyvenviečių infrastruktūros ir gyventojų lūkesčių.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kai bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į viešųjų erdvių planavimą, o savivaldybės dažniau ieško partnerystės su universitetais. Tokie projektai leidžia išbandyti skirtingus scenarijus dar ankstyvoje stadijoje: vertinti sklypo potencialą, judėjimo srautus, viešųjų funkcijų poreikį ir pastato ryšį su aplinka.

    Kas pristatoma parodoje?

    Ekspozicijoje rodomos Kasmiškių kaimo bendruomenės centro vizijos, kurias parengė Martyna Jazgevičiūtė, Rugilė Karaliūtė, Gerda Kumpaitytė, Urtė Mikalauskaitė, Aistė Marozaitė ir Morta Gintarė Vasiulytė. Darbams vadovavo VILNIUS TECH Urbanistikos katedros dėstytojai, tarp jų docentas Raimund Stupak ir docentė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.

    Tokio formato parodos gyventojams ir sprendimų priėmėjams suteikia progą palyginti skirtingas architektūrines kryptis bei aptarti, kokių funkcijų bendruomenė tikisi labiausiai. Nors tai studijų darbai, juose dažnai gimsta idėjos, kurios vėliau persikelia į planavimo užduotis ar tampa įkvėpimu realiems projektams.

    Kada galima aplankyti?

    Paroda eksponuojama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pirmame aukšte iki birželio 23 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su studenčių siūlomomis Kasmiškių kaimo bendruomenės centro kryptimis ir jų urbanistiniais argumentais.