CP v2

Tag: Vincent Bolloré

  • „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    Prancūzijos žmogaus teisių lyga (LDH) ir profesinė sąjunga CGT inicijavo civilinę bylą prieš bendrovę „Canal+“. Organizacijos teigia, kad įmonės vadovo Maxime’o Saada reakcija į viešą kino industrijos laišką peržengė teisines ribas ir galėjo tapti diskriminacijos forma.

    Ginčas kilo po atviro „Zapper Bolloré“ kolektyvo laiško, publikuoto leidinyje „Libération“. Jame kritikuota verslininko Vincento Bolloré įtaka Prancūzijos kino sektoriui, akcentuojant, kad ši įtaka, autorių teigimu, tampa vis labiau išsikerojusi ir ideologiškai kryptinga.

    Po laiško pasirodymo „Canal+“ vadovas pareiškė neketinantis dirbti su jį pasirašiusiais asmenimis. CGT ir LDH aiškina, kad tokia pozicija faktiškai prilygsta bandymui bausti už politinę ar profesinę saviraišką ir gali turėti atgrasantį poveikį visai industrijai.

    „„Canal+“ turės stoti prieš teismą dėl įstatymo pažeidimo“, – teigiama CGT ir LDH pranešime.

    Teisinį procesą koordinuoja advokatas Arié Alimi. Ieškinyje prašoma panaikinti sprendimą atsisakyti dirbti su laišką pasirašiusiais kūrėjais, o sprendimo nevykdymo atveju taikyti finansines sankcijas, taip pat paskirti atstovą, kuris fiksuotų galimus diskriminacijos atvejus „Canal+“ grupėje.

    LDH prezidentė Nathalie Tehio pabrėžė, kad toks mechanizmas būtų prevencinis ir skirtas budrumui užtikrinti. Pasak jos, teismas spręs, ar šią funkciją galėtų atlikti grupės darbuotojas, ar nepriklausomas išorės asmuo.

    „Tai turi nuspręsti teismas“, – sakė Nathalie Tehio.

    Be civilinės bylos, svarstoma ir galimybė kreiptis į Europos Komisiją, prašant įvertinti, ar konkrečioje situacijoje nebuvo piktnaudžiaujama ekonomine priklausomybe. Tokie argumentai dažniausiai siejami su rinkos dalyvių priklausomybe nuo dominuojančių finansuotojų, platintojų ar transliuotojų sprendimų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą apie didžiųjų žiniasklaidos ir turinio finansavimo grupių vaidmenį Prancūzijos kultūros rinkoje. „Canal+“ yra vienas svarbiausių kino finansavimo ir transliavimo žaidėjų šalyje, todėl bet kokie signalai apie galimą ribojimą ar „juoduosius sąrašus“ kūrėjų bendruomenėje vertinami itin jautriai.

    Atvirą laišką pasirašė ir tarptautiniu mastu žinomi kino kūrėjai, tarp jų aktorius Javieras Bardemas ir režisierius Kenas Loachas. Ginčo baigtis gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek plačiai kultūros sektoriuje toleruojami darbdavių ar užsakovų sprendimai, susiję su vieša kūrėjų pozicija.

  • Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Protestas Kanų festivalio atidarymo fone

    Kanų kino festivalio atidarymo dieną Prancūzijos kino industrijoje įsiplieskė viešas ginčas dėl žiniasklaidos ir kultūros galios koncentracijos. Apie 600 režisierių, aktorių, technikų ir prodiuserių laikraštyje Libération paskelbė nuomonės tekstą, kuriame kritikuoja konservatyviojo milijardieriaus Vincento Bolloré įtakos augimą.

    Iniciatyva pavadinta Zapper Bolloré vardu, o tarp pasirašiusiųjų minimos ryškios Prancūzijos kino figūros. Pasak autorių, pasirinktas laikas nėra atsitiktinis: Kanai yra tarptautinė scena, kurioje kino kūrėjai tikisi būti išgirsti ne tik Prancūzijoje.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Tekste dėmesys sutelkiamas į „Canal+“ grupės vaidmenį kino finansavime ir į tai, kad Vincentas Bolloré laikomas pagrindiniu šios grupės akcininku. Pasirašiusieji pabrėžia, kad „Canal+“ yra vienas svarbiausių prancūziško kino investuotojų, todėl daugeliui projektų tokia parama tampa praktiškai neišvengiama.

    Taip pat akcentuojamas „Canal+“ sprendimas įsigyti 34 proc. UGC kapitalo, o iki 2028 metų pabaigos siekti perimti 100 proc. akcijų. UGC įvardijama kaip trečias pagal dydį kino teatrų tinklas Prancūzijoje, todėl sandoris, pasak kritikų, reikšmingai sustiprintų vieno žaidėjo pozicijas rinkoje.

    „Rizikuojame ne tik filmų suvienodėjimu, bet ir kolektyvinės vaizduotės užvaldymu“, – teigiama pasirašiusiųjų tekste.

    Kūrėjai perspėja, kad, jų vertinimu, tokia struktūra leistų vienam centrui daryti įtaką visai grandinei: nuo filmų finansavimo iki platinimo didžiuosiuose ir mažesniuose ekranuose. Jie taip pat sako matantys ideologinį aspektą, kurį sieja su milijardieriaus valdomais kanalais ir leidybos verslais.

    Konfliktas persimetė ir į leidybą

    Įtampa kultūros sektoriuje, pasak straipsnio autorių, nėra nauja: nuo balandžio Grasset leidykla patiria sukrėtimus po ilgamečio vadovo Olivier Nora atleidimo ir jo pakeitimo Jean-Christophe Thiery. Situacija virto platesniu pasipriešinimu, kai dalis autorių ėmė trauktis ir kelti klausimus dėl redakcinės nepriklausomybės.

    Tekste minima, kad po daugiau nei 200 Prancūzijos autorių pasitraukimo solidarumą ėmė reikšti ir tarptautiniai rašytojai. Jie viešai pareiškė, jog neketina teikti būsimų rankraščių leidyklai, kol išlieka abejonės dėl leidybos krypties ir nepriklausomumo.

    „Atsisakome leisti, kad mūsų kūryba būtų naudojama politiniams tikslams, kurių nepalaikome“, – rašoma tarptautinių autorių pareiškime.

    Toks žingsnis rodo, kad ginčas dėl įtakos neapsiriboja vien kino rinka ir tampa platesne diskusija apie kultūros institucijų autonomiją. Kanų festivalis šioje istorijoje tampa ne tik kino švente, bet ir platforma, kurioje viešai susiduria kūrybos laisvės, finansavimo priklausomybės ir galios koncentracijos klausimai.

    Pats Vincentas Bolloré kritiką anksčiau yra atmetęs, o jam priskiriamos žiniasklaidos priemonės yra kaltinusios kūrėjus elito uždarumu. Tačiau kino ir leidybos bendruomenių atsakas rodo, kad spaudimas gali virsti ilgalaike reputacine rizika, jei prestižinės kultūros institucijos liktų be dalies ryškiausių autorių ir kūrėjų.