Vienas garsiausių Vincento van Gogho paveikslų Žvaigždėta naktis vėl atsidūrė mokslininkų dėmesio centre. Pietų Korėjos tyrėjai, pasitelkę astronominius duomenis ir kompiuterines dangaus rekonstrukcijas, teigia radę įtikinamų užuominų, ką dailininkas realiai matė prieš aušrą 1889 metais.
Van Goghas paveikslą kūrė būdamas Saint-Rémy-de-Provence psichiatrijos ligoninėje Prancūzijos pietuose. Laiške broliui Theo jis minėjo ryškią ryto žvaigždę virš dar miegančio kraštovaizdžio, o šią detalę meno istorikai ilgai siejo su Venera.
Tyrėjų komanda analizavo Mėnulio, Veneros ir centrinėje drobės dalyje pavaizduotos žvaigždžių grupės išsidėstymą. Jų išvada tokia: labiausiai tikėtina, kad danguje matytas vaizdas atitinka laikotarpį apie 1889 metų liepos 22 dieną prieš aušrą, o ne anksčiau dažnai minėtą birželio datą.
Žvaigždės paveiksle gali būti Hiados
Esminiu argumentu tapo V formos žvaigždžių figūra netoli paveikslo centro. Anksčiau kai kurie aiškinimai ją siejo su Avino žvaigždyno sritimi, tačiau naujasis tyrimas teigia, kad geriausiai sutampa Hiadų spiečius Jaučio žvaigždyne.
Mokslininkai lygino pasirinktų žvaigždžių taškų tarpusavio padėtį su realiomis dangaus koordinatėmis, taikydami metodą, leidžiantį geometrines figūras pasukti, perkelti ir vienodai pakeisti mastelį. Skaičiavimai parodė, kad būtent Hiadų variantas daugeliu bandymų davė tiksliausią atitikimą.
Mėnulio fazė kėlė klausimų
Iki šiol Žvaigždėta naktis dažnai datuota 1889 metų birželiu, tačiau tyrėjams kliuvo Mėnulis. Paveiksle matomas plonas pjautuvas prastai dera su birželio viduriui būdinga labiau apšviesta Mėnulio faze, todėl buvo ieškoma alternatyvaus laiko lango.
Komanda atrinko birželio ir liepos rytus, kai Mėnulis danguje būtų virš Veneros, kaip ir drobėje. Rekonstrukcijose geriausiai susidėliojo būtent liepos 22–23 dienų scenarijus, kai Hiadų spiečius atsidurtų tinkamoje vietoje pasirinktoje dangaus „kadro“ srityje.
Ką tai keičia meno istorijai
Tyrėjai pabrėžia, kad jų darbas neįrodo, jog paveikslas baigtas tiksliai tą vieną dieną. Greičiau tai sustiprina idėją, kad Van Goghas į ekspresyvią kompoziciją įtraukė realiai stebėto dangaus elementus ir galėjo drobę koreguoti per ilgesnį laiką, apjungdamas kelių rytų įspūdžius.
Pasak komandos vadovo Elijah Jeong-hyun Kim, svarbiausias įrodymas yra ne viena detalė, o kelių požymių visuma: Mėnulio ir Veneros santykis, žvaigždžių padėtys ir jų tarpusavio kampai. Toks metodas, tyrėjų teigimu, ateityje gali padėti tiksliau vertinti ir kitų istorinių nakties peizažų danguje pavaizduotus objektus.
„Mūsų tyrimas rodo, kad paveikslo dangus sutampa su realiu priešaušrio dangumi apie liepos 22 dieną, tačiau tai dar nereiškia, kad kūrinys užbaigtas per vieną naktį“, – sakė Elijah Jeong-hyun Kim.