Lenkų dainininkė ir dainų autorė Martyna Jakubowicz nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su didžiosiomis įrašų kompanijomis ir albumus leisti savarankiškai. Ji sako pavargusi nuo nepalankių finansinių sąlygų, o jos senesnių leidinių paklausa tik auga. Paradoksas tas, kad antrinėje rinkoje gerbėjai už senas plokšteles moka dideles sumas, tačiau pačiai atlikėjai iš to beveik nieko neatitenka.
Pasak atlikėjos, muzikos industrijoje vis dažniau laimi masinė gamyba, o ne kūrybos kokybė: albumai daromi greitai, standartizuotai, o kai kurie procesai, jos teigimu, gali būti automatizuojami pasitelkiant DI. Tokia kryptis ypač sunkiai suderinama su autorine muzika, kuri netelpa į vieną žanrą ir reikalauja ilgesnio darbo.
„Ilgai gyvenau pagal tradicinį muzikos rinkos modelį, bet dabar nusprendžiau keisti kryptį: naujus albumus kursiu ir leisiu nepriklausomai nuo didžiųjų fonografijos koncernų“, – sakė Martyna Jakubowicz.
Atlikėja atvirai kalba ir apie tai, ką vadina esmine problema: dideli leidėjai dažnai ieško lengvai parduodamo formato, o mišraus stiliaus kūrėjams pasiūlymų neturi. Ji teigia ne kartą girdėjusi argumentą, kad leidėjai esą nežino, kaip tokį atlikėją pozicionuoti rinkoje, todėl derybos tampa įtemptos ir mažai malonios.
Senų albumų kainos šokiruoja
Didžiausią emociją kelia senųjų įrašų situacija: nors klausytojų netrūksta, dalies albumų oficialiai įsigyti beveik neįmanoma. Dėl to antrinėje rinkoje kainos išauga iki sumų, kurios gerbėjus verčia varžytis tarpusavyje, o pačiai kūrėjai tai tampa dar vienu argumentu susigrąžinti kontrolę.
„Mano plokštelių praktiškai nėra prekyboje, o senų leidimų kainos internete siekia apie 115–145 eurus už vienetą“, – sakė Martyna Jakubowicz.
Ji primena, kad fizinių laikmenų aukso amžiuje pardavimai buvo visai kito masto, o šiandien sertifikatų kartelės gerokai pasikeitusios. Pokytį lėmė ir klausytojų įpročiai, ir perėjimas prie srautinių platformų, kurios vartotojui patogios, bet ne visada palankios nišiniams atlikėjams.
Vinilas grįžta, bet tai nėra masė
Jakubowicz pabrėžia, kad fiziniai leidimai jai išlieka svarbūs, ypač vinilas, kurį perka kolekcininkai ir ištikimiausi gerbėjai. Ji sako leidžianti mažais tiražais, nes didiesiems leidėjams tokie kiekiai dažnai atrodo ekonomiškai nepatrauklūs, o nepriklausomam atlikėjui tai tampa būdu išlaikyti tiesioginį ryšį su publika.
„Vinilo tiražas buvo nedidelis ir greitai išpirktas, o kompaktinius diskus dažniausiai parduosiu internetu ir koncertuose“, – aiškino Martyna Jakubowicz.
Bendros rinkos tendencijos rodo, kad vinilas Europoje ir pasaulyje jau kelerius metus išlaiko augimo kryptį, nors didžiausią pajamų dalį ir toliau generuoja srautinis klausymas. Vis dėlto vinilas daugeliui klausytojų tapo ne tik muzikos forma, bet ir kolekcionavimo objektu, o tai padeda menininkams, kurie remiasi ištikimų gerbėjų bendruomene.
Srautinis klausymas: patogu, bet ne visada pelninga
Kalbėdama apie srautines platformas, atlikėja pabrėžia, kad tai dažniau veikia kaip reklama, o ne stabilus pajamų šaltinis. Jos teigimu, mažesniems atlikėjams išmokos dažnai būna menkos ir labiau priklauso nuo milžiniškų perklausų apimčių, todėl realus uždarbis dažnai persikelia į koncertus ir tiesioginę prekybą.
„Skaitmeninė prekyba man dažniausiai yra labiau matomumas nei pelnas. Kartais autoriniai pinigai atkeliauja, bet tai nėra didelės sumos“, – teigė Martyna Jakubowicz.
Nepriklausomas leidimas, pasak jos, reiškia ir didesnę riziką: reikia pačiai finansuoti įrašus, miksą, masteringą, dizainą, gamybą ir platinimą. Tačiau mainais atlikėja tikisi svarbiausio dalyko: kad įrašų teisės ir sprendimai liks jos rankose, o klausytojai gaus būtent tokį leidinį, kokio ji nori, o ne tokį, kokį diktuoja masinės rinkos logika.
Ji taip pat neatmeta galimybės ateityje grįžti prie ankstesnių įrašų perleidimo, tačiau pabrėžia, kad tai gali stabdyti senos sutartys ir teisių klausimai. Tuo pat metu atlikėja jau dirba prie naujos plokštelės ir planuoja jubiliejinius projektus, žadėdama, kad prioritetu išliks kokybė, o ne kiekis.