Didėjant aviacijos sąnaudoms ir kylant diskusijoms dėl taršos mažinimo, Europa vėl atsigręžia į greituosius traukinius. Didžiosios Britanijos grupė „Virgin“, siejama su Richardu Bransonu, paskelbė planus nuo 2030 metų pradėti naujus tarptautinius reisus per Lamanšo tunelį.
Įmonė nori kasdien paleisti iki 20 greitųjų traukinių maršrutais Londonas–Paryžius, Londonas–Briuselis ir Londonas–Amsterdamas. Pagrindiniu išvykimo tašku numatoma St Pancras International stotis, o Paryžiuje – Gare du Nord.
„Planuojame nuo 2030 metų kasdien vykdyti 20 reisų tarp Londono ir Paryžiaus, Briuselio bei Amsterdamo, kartu sukuriant iki 1 000 naujų darbo vietų“, – teigiama „Virgin“ pranešime.
Vienas svarbiausių projekto žingsnių – prieiga prie Prancūzijos geležinkelių infrastruktūros ir susitarimai su tinklo valdytoju SNCF Reseau. Be tokių susitarimų naujam vežėjui praktiškai neįmanoma užsitikrinti patogių tvarkaraščių ir techninių „langų“ itin apkrautame koridoriuje.
„Virgin“ skaičiuoja, kad papildomi reisai leistų padidinti keleivių srautą per tunelį nuo maždaug 4,75 mln. iki apie 7,5 mln. per metus 2030 metais. Tai reikštų ryškesnę konkurenciją dabartiniam pagrindiniam operatoriui Eurostar, kuris šiuo metu dominuoja maršrutuose tarp Londono ir žemyninės Europos.
Pagal dabar viešai aptariamus planus, dalis reisų būtų nukreipta į Paryžių, o likusieji – į Briuselį ir Amsterdamą. Priklausomai nuo sezono ir savaitės dienų, Eurostar paprastai vykdo apie 12–18 reisų per dieną į Paryžių, 8–10 į Briuselį ir 5 į Amsterdamą, tad „Virgin“ ambicijos reikštų apčiuopiamą pasiūlos augimą.
Jei projektas pajudės, „Virgin“ svarsto užsakyti naujus traukinių sąstatus iš Prancūzijos gamintojo „Alstom“. Numatoma, kad jie galėtų pasiekti iki 300 km/h greitį, kuris yra įprastas Europos greitųjų geležinkelių standartas ir leidžia konkuruoti su trumpųjų nuotolių skrydžiais, ypač įvertinus kelionės į oro uostą laiką.
Kas stumia keleivius į traukinius?
Planuojamų investicijų kontekste dažnai minimos išaugusios aviacijos sąnaudos, ypač brangęs reaktyvinių variklių kuras. Kuo didesnė skrydžių savikaina, tuo patrauklesnės tampa alternatyvos, galinčios pasiūlyti panašų kelionės laiką miesto centre į miesto centrą.
Kitas veiksnys – ilgalaikė Europos kryptis mažinti transporto sektoriaus išmetimus ir skatinti keliones geležinkeliais. Dėl šios priežasties daugelyje šalių plečiami greitųjų linijų tinklai, o tarptautiniai maršrutai, ypač su tiesioginiais reisais, laikomi vienu efektyviausių būdų „pervilioti“ dalį keleivių iš oro transporto.
Kokie didžiausi iššūkiai?
Didžiausia rizika tokio masto projektams paprastai yra ne vien traukinių pirkimas, o prieigos prie infrastruktūros sąlygos, tvarkaraščių suderinimas ir riedmenų sertifikavimas skirtingose šalyse. Lamanšo tunelio koridorius yra ypač reguliuojamas, todėl naujam vežėjui reikėtų įrodyti techninę ir operacinę parengtį.
Jei „Virgin“ pavyktų įgyvendinti planus, keleiviai galėtų pajusti naudą per didesnį reisų pasirinkimą ir konkurenciją kainoms. Vis dėlto iki 2030 metų dar laukia ilgas derinimų, leidimų ir investicinių sprendimų kelias, kuris ir nulems, ar Eurostar pirmą kartą per ilgą laiką sulauks lygiaverčio varžovo pagrindiniuose maršrutuose per Lamanšo tunelį.