Virškinimo fermentai yra baltymai, kuriuos natūraliai gamina organizmas, kad maistas būtų suskaidytas į pasisavinamas maistines medžiagas. Nors papildai su fermentais plačiai reklamuojami kaip greitas sprendimas nuo pilvo pūtimo ar rėmens, daugeliu atvejų jų reali nauda yra ribota.
Virškinimas prasideda dar burnoje, nes seilėse esantys fermentai pradeda skaidyti angliavandenius. Vėliau fermentus išskiria skrandis, plonoji žarna ir kasa, o būtent kasa atlieka vieną svarbiausių vaidmenų efektyviai suvirškinant riebalus, baltymus ir angliavandenius.
Kokie fermentai svarbiausi?
Tarp pagrindinių fermentų dažniausiai minimi amilazė, lipazė ir proteazės. Amilazė padeda skaidyti sudėtinius angliavandenius, lipazė yra būtina riebalų virškinimui, o proteazės skaido baltymus į mažesnes dalis, kurias organizmas gali panaudoti.
Plonojoje žarnoje papildomai veikia tokie fermentai kaip laktazė, kuri skaido laktozę, ir sacharazė, atsakinga už sacharozės skaidymą. Kai kuriems žmonėms būtent konkretaus fermento, pavyzdžiui, laktazės, trūkumas sukelia aiškius simptomus po tam tikrų produktų.
Kada fermentų gali trūkti?
Fermentų stoka pasitaiko tada, kai organizmas nebegamina pakankamai fermentų ar jų veikla sutrinka. Tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, taip pat su kasos ligomis ir būklėmis, pavyzdžiui, lėtiniu pankreatitu, cistine fibroze, operacijomis virškinimo trakte ar kasos vėžiu.
Tokiais atvejais gali išsivystyti malabsorbcija, kai žarnynas prastai įsisavina maistines medžiagas. Dažniausiai įspėja pilvo skausmas ar spazmai, pilvo pūtimas, viduriavimas, padidėjęs dujų kaupimasis, riebios išmatos ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
Fermentai ir probiotikai nėra tas pats
Probiotikai ir virškinimo fermentai atlieka skirtingas funkcijas. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir gali prisidėti prie virškinimo komforto, tačiau jie tiesiogiai neskaido maisto komponentų.
Dėl mikrobiotos disbalanso taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas ar didesnis dujų kiekis, todėl žmonės neretai supainioja priežastį ir renkasi netinkamą priemonę. Dėl to, jei simptomai kartojasi, svarbiausia yra aiškiai įvertinti, ar problema kyla dėl fermentų stokos, ar dėl mitybos bei žarnyno mikrobiotos.
Kodėl nereceptiniai papildai ne visada padeda?
Nereceptiniai virškinimo fermentų papildai dažnai pristatomi kaip priemonės nuo rėmens, pūtimo, dujų ar viduriavimo. Jų sudėtyje gali būti amilazės, lipazės, proteazių, laktazės, taip pat alfa galaktozidazės, kurią žmonių organizmas pats negamina.
„Svarbu prisiminti, kad maisto papildai nėra vertinami taip pat griežtai kaip vaistai, todėl realus fermentų kiekis, jų koncentracija ir poveikis gali skirtis nuo to, kas deklaruojama etiketėje“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie papildų vartojimo ribotumus.
Be to, daliai žmonių kai kurie fermentai gali net sustiprinti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, padidinti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Dėl to savarankiškas vartojimas, ypač ilgą laiką, gali atitolinti tikrosios priežasties nustatymą.
Ką daryti vietoj papildų?
Dažniausiai virškinimui labiausiai padeda subalansuota, įvairi mityba, kurioje netrūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų šaltinių. Toks racionas palaiko tiek fermentų veiklą, tiek žarnyno mikrobiotos įvairovę, kuri siejama su geresniu virškinimo komfortu.
Gydytojai primena, kad virškinamojo trakto dirginimas dažnai kyla ne dėl fermentų trūkumo, o dėl per didelio itin perdirbtų, riebių ar keptų produktų kiekio. Dauguma sveikų žmonių turi pakankamai natūralių fermentų, todėl papildai paprastai nėra būtini, o užsitęsus simptomams geriausia pasitarti su gydytoju.