Tag: Virškinimo sistema

  • Skaidulų trūkumas gali priversti žarnyno bakterijas ardyti apsauginį gleivių sluoksnį

    Žarnyne gyvenančios bakterijos paprastai padeda skaidyti maisto medžiagas ir palaikyti imuninės sistemos darbą, tačiau jų elgesys priklauso nuo to, ką valgome. Nauji tyrimai rodo, kad kai mityboje trūksta skaidulų, dalis mikroorganizmų gali imti „maitintis“ nebe maistu, o žarnyno sieneles dengiančiu gleivių sluoksniu.

    Šis sluoksnis nėra atsitiktinis: jis veikia kaip apsauginė barjera tarp žarnyno turinio ir epitelio ląstelių. Gleivėse yra mucinų – baltymų, suteikiančių jai būdingą struktūrą ir padedančių atskirti audinius nuo mikroorganizmų bei įvairių medžiagų virškinamajame trakte.

    Jei bakterijos pradeda intensyviau naudoti šio sluoksnio sudedamąsias dalis kaip energijos šaltinį, apsauga gali susilpnėti. Toks pokytis teoriškai didina nepageidaujamų sąveikų tarp mikroorganizmų ir žarnyno ląstelių riziką.

    Į šį mechanizmą mokslininkai atkreipė dėmesį eksperimentuose su pelėmis: kai racione pritrūko skaidulų, buvo stebėta, kad bakterijos ima naudoti gleives kaip alternatyvų „kurą“. Kartu fiksuotas ir junginių, galinčių būti nepalankių organizmui, susidarymas.

    Kuo skaidulos svarbios ne tik virškinimui

    Skaidulos dažniausiai siejamos su reguliariu tuštinimusi ir vidurių užkietėjimo prevencija. Vis dėlto Prinstono universiteto mokslininkų darbai leidžia manyti, kad augalinės kilmės mitybos komponentai gali keisti ir tai, kokius cheminius junginius gamina žarnyno mikrobiota.

    Tyrėjai nagrinėjo fenolinius metabolitus – junginius, susidarančius iš kai kurių aminorūgščių, pavyzdžiui, tirozino ir fenilalanino. Dalis tokių metabolitų siejama su palankesniais procesais organizme, o kiti – su nepageidaujamais metaboliniais pokyčiais.

    Nustatyta, kad skaidulos ir tam tikri augaliniai baltymai gali paveikti, kaip žarnyno bakterijos panaudoja turimas maistines medžiagas. Dėl to gali kisti skirtingų metabolitų proporcijos.

    Taip pat pastebėta, kad mityba su pakankamu skaidulų kiekiu gali padėti riboti kai kurių potencialiai nepalankių junginių, tokių kaip p-krezolio sulfatas ir fenilo sulfatas, gamybą. Tyrimų rezultatai publikuoti moksliniuose žurnaluose „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir „Nature Metabolism“.

    „Skaidulas imituojantys“ baltymai ir jų vaidmuo

    Tyrimuose išskirtas dar vienas įdomus mitybos komponentas – augaliniai baltymai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina iki galo. Mokslininkai juos pavadino Prif (angl. proteins imitating fiber), tai yra „skaidulas imituojančiais“ baltymais.

    Kaip ir skaidulos, šie baltymai gali praeiti plonąją žarną ir pasiekti storąją, kur tampa maistu mikroorganizmams. Tyrėjų teigimu, skaidulos ir tokie baltymai gali veikti kartu – daryti įtaką mikrobiotos sudėčiai bei jos gaminamiems metabolitams.

    Akcentuojama ir jų derinio svarba: skaidulos, kaip manoma, riboja bakterijų polinkį naudoti paties organizmo audinių baltymus, o augaliniai baltymai suteikia papildomos „žaliavos“ bakterijų medžiagų apykaitai.

    Kiek skaidulų reikia ir kaip jas didinti saugiai

    Nors apie skaidulas kalbama vis dažniau, jų vis dar valgoma per mažai. Remiantis Lenkijos mitybos normomis, suaugusiajam rekomenduojama gauti apie 25 g skaidulų per dieną, o vidutinis suvartojimas šalyje nurodomas mažesnis.

    Skaidulų daugiausia suteikia įvairūs augaliniai produktai. Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad reikšmingą dalį normos gali sudaryti ir kasdieniai pasirinkimai: avietės, grikiai ar avižiniai dribsniai.

    Svarbu atsiminti, kad skaidulos būna skirtingos – tirpios ir netirpios vandenyje. Tirpios žarnyne gali sudaryti gelį ir, pavyzdžiui, sulėtinti kai kurių medžiagų pasisavinimą, o netirpios didina išmatų tūrį ir palaiko jų slinktį. Dėl to mityboje naudinga įvairovė, o ne vienas „skaidulų šaltinis“.

    Dar vienas praktinis momentas – skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui, ypač jei iki tol jų buvo mažai. Staigus didelis daržovių, sėklų ar ankštinių įtraukimas gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, pilnumo jausmą ar skausmus, nes skaidulas aktyviau fermentuoja bakterijos.

    Didinant skaidulų kiekį mityboje svarbus ir vanduo: skaidulos gali surišti skysčius virškinamajame trakte, todėl nepakankamas skysčių vartojimas gali pabloginti tuštinimosi problemas. Mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi tolesni tyrimai, kurie tiksliau atsakytų, kaip mitybos pokyčiai veikia ilgalaikę žmogaus sveikatą.

  • Tyrimas: reguliarus kavos gėrimas siejamas su žarnyno veiklos ir mikrobiomos pokyčiais

    Tyrimas: reguliarus kavos gėrimas siejamas su žarnyno veiklos ir mikrobiomos pokyčiais

    Reguliarus kavos gėrimas gali būti susijęs su pastebimais virškinimo sistemos pokyčiais – nuo žarnyno judrumo iki bakterijų įvairovės. Tokias sąsajas nustatė Kopenhagos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.

    Jame teigiama, kad kavą dažniau geriantiems žmonėms būdinga didesnė žarnyno mikroorganizmų įvairovė, taip pat fiksuota daugiau storosios žarnos susitraukimų, kurie padeda stumti žarnyno turinį. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Gut Microbiology“.

    Mokslininkai siekė geriau suprasti, kaip įprastas kavos vartojimas siejasi su fiziologinėmis sąlygomis virškinamajame trakte. Tyrimas orientavosi ne į savijautos apklausas, o į konkrečius rodiklius, matuojamus virškinimo sistemoje.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai – stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo, jog būtent kava tiesiogiai sukelia nustatytus pokyčius. Kitaip tariant, užfiksuotos sąsajos dar nereiškia priežastinio ryšio.

    Kaip buvo matuojami pokyčiai

    Tyrimo komanda pasitelkė nedidelę elektroninę kapsulę, kurią dalyviai prarijo – ji keliaudama per virškinamąjį traktą leido sekti pokyčius organizmo viduje. Tokiu būdu buvo matuojami keli rodikliai.

    Kapsulė fiksavo, kiek laiko turiniui reikia pereiti per virškinamąjį traktą, taip pat temperatūrą, rūgštingumą ir žarnyno susitraukimus. Šie duomenys leido palyginti skirtumus tarp skirtingai kavą vartojančių žmonių.

    Tyrime dalyvavo 61 sveikas suaugęs žmogus Danijoje. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal kavos vartojimo dažnį.

    Vienoje grupėje buvo žmonės, kurie per dieną išgerdavo nuo vieno iki penkių puodelių kavos daugiau nei tris iš aštuonių tyrimo dienų, kitoje – kavą vartoję rečiau. Lyginant grupes, išryškėjo keli skirtumai.

    Ką parodė rezultatai

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriančių dalyvių žarnyne buvo didesnė mikroorganizmų įvairovė nei tų, kurie kavą vartojo rečiau. Tai atitinka ir ankstesnių darbų kryptį, kad kava gali būti susijusi su žarnyno mikrobiomos sudėtimi.

    Dar vienas ryškesnių pastebėjimų – reguliariai kavą geriantys dalyviai turėjo mažesnį rūgštingumą plonojoje žarnoje. Tuo pačiu tyrėjai sako kol kas negalintys atsakyti, ar toks pokytis yra palankus sveikatai, ar gali turėti ir neigiamų pasekmių.

    Taip pat nustatyta sąsaja tarp didesnio kavos vartojimo ir didesnio storosios žarnos susitraukimų skaičiaus. Šie raumenų judesiai padeda palaikyti žarnyno turinio slinkimą ir siejami su reguliariu tuštinimusi.

    Pagrindinė tyrimo autorė Francesca Bucci, Kopenhagos universiteto Mitybos, fizinio aktyvumo ir sporto departamento doktorantė, teigė, kad reguliarus kavos vartojimas, panašu, veikia žarnyno fiziologiją. Jos vertinimu, susitraukimai gali padėti virškinimui, mažinti vidurių užkietėjimo riziką ir palaikyti žarnyno raumenų funkciją.

    Kodėl vis dar negalima kalbėti apie priežastį

    Tyrėjai pabrėžia, kad iš šio darbo negalima daryti išvados, jog kava yra tiesioginė pokyčių priežastis. Stebint žmonių įpročius, visada išlieka tikimybė, kad skirtumus lemia ir kiti veiksniai.

    Vis dėlto Kopenhagos universiteto docentas Henrik Munch Roager, vadovaujantis tai pačiai tyrėjų grupei, mano, kad egzistuoja argumentų, leidžiančių įtarti kavos vaidmenį. Jis primena, kad ankstesni tyrimai yra rodę kavos poveikį įvairiems virškinimo procesams, įskaitant rūgščių išsiskyrimą skrandyje.

    Kitas žingsnis, anot komandos, būtų tyrimas, kuriame būtų galima kontroliuoti, kiek kavos dalyviai išgeria, o ne tik stebėti jų įpročius. Tai padėtų tiksliau įvertinti, ar kava iš tiesų sukelia pastebėtus pokyčius ir kokie mechanizmai už tai atsakingi.

  • 6 tuštinimosi pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti – kada verta kreiptis į gastroenterologą

    Išmatos gali pasakyti daugiau apie virškinimo sistemos būklę, nei daugelis įsivaizduoja. Gydytojai primena: jei pastebite nuolatinius tuštinimosi dažnio ar išmatų išvaizdos pokyčius, tai gali būti signalas pasitikrinti.

    Kaip rašoma „EatingWell“, vienkartiniai pokyčiai dažnai būna normalūs – juos gali lemti mityba, stresas ar kelionės. Vis dėlto aiškūs ir pasikartojantys pasikeitimai gali rodyti problemą, kurią turėtų įvertinti medikai.

    Pasak gastroenterologų, svarbiausia – stebėti ne pavienį epizodą, o tai, kas kartojasi. Kai kurie požymiai gali būti susiję su infekcija, uždegimu, vaistų poveikiu ar kitais virškinamojo trakto sutrikimais.

    Ypač skubiai į medikus verta kreiptis, jei tuštinimosi pokyčiai pasireiškia kartu su silpnumu, galvos svaigimu, stipriu pilvo skausmu, karščiavimu ar nepaaiškinamu svorio kritimu.

    Kraujas ar juodos, deguto spalvos išmatos

    Labai tamsios, juodos, deguto konsistenciją primenančios išmatos gali būti viršutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo požymis. Gydytojai pabrėžia, kad toks vaizdas ypač neramina, jei žmogus jaučia silpnumą, svaigsta galva, alpsta, skauda pilvą ar vemia krauju.

    Kitas įspėjamasis ženklas – ryškiai raudonas kraujas išmatose. Priežastys gali būti įvairios – nuo hemorojaus iki rimtesnių būklių, tačiau tokio simptomo ignoruoti nereikėtų ir vertėtų planuoti išsamesnį ištyrimą.

    Užsitęsęs viduriavimas, naktinis tuštinimasis ir vidurių užkietėjimas

    Jei vandeningas viduriavimas kartojasi, tai gali būti ne vien „netinkamo maisto“ pasekmė. Gastroenterologai nurodo, kad nuolatinį viduriavimą gali lemti infekcija, vaistų poveikis, uždegimas ar maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimai.

    Dar vienas signalas – tuštinimasis naktį, kai dėl jo tenka keltis iš miego. Tai gali būti susiję su uždegiminėmis žarnyno ligomis, kurioms įvertinti gali prireikti tyrimų, įskaitant išmatų tyrimus ar kolonoskopiją.

    Vidurių užkietėjimas paprastai apibūdinamas kaip retesnis nei trijų kartų tuštinimasis per savaitę. Jei tai tampa lėtine problema, atsiranda kietos, „gumulėtos“ išmatos, tenka stipriai stangintis arba lieka nepilno pasišalinimo jausmas, gydytojai ragina pasitikrinti – užsitęsęs sutrikimas gali sukelti komplikacijų.

    Nuolatinis įpročių pasikeitimas – ypač su skausmu ar svorio kritimu

    Medikai pabrėžia: bet koks ryškus ir ilgiau trunkantis tuštinimosi įpročių pokytis, kuriam nėra aiškios priežasties (pavyzdžiui, naujų vaistų), yra pagrindas kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą.

    Pavyzdžiui, jei žmogus įprastai tuštinosi kasdien, o staiga pradeda praleisti kelias dienas, tai gali rodyti besiformuojančią žarnyno obstrukciją, kuri kartais susijusi su susiaurėjimu ar dariniu storojoje žarnoje.

    Taip pat reikėtų įvertinti ir kitus kartu atsirandančius simptomus – naujai prasidėjusį pilvo skausmą, skubos jausmą ar nepaaiškinamą svorio kritimą. Tik apžiūra ir reikalingi tyrimai leidžia tiksliai nustatyti priežastį arba atmesti rimtesnes ligas.

  • Dauguma taip sėdi tualete, bet gydytojai įspėja: viena padėtis gali palengvinti tuštinimąsi

    Dauguma taip sėdi tualete, bet gydytojai įspėja: viena padėtis gali palengvinti tuštinimąsi

    Kas vyksta kūne tuštinantis

    Žmogaus organizmas turi natūralų mechanizmą, padedantį sulaikyti išmatas iki tuštinimosi. Vienas svarbiausių vaidmenų tenka gaktiniam tiesiosios žarnos raumeniui, kuris ramybės būsenoje suformuoja kampą tarp tiesiosios žarnos ir išangės kanalo.

    Šis kampas veikia tarsi užraktas: turinys neišteka nevalingai. Tuštinantis raumuo turėtų atsipalaiduoti, o kampas išsitiesinti, kad išmatos lengviau pasišalintų.

    Kodėl įprasta sėdėsena ne visada patogi

    Sėdint ant standartinio unitazo, anatominiu požiūriu kampas dažnai neišsitiesina tiek, kiek pritūpus. Dėl to daliai žmonių tenka labiau stangintis ir didinti spaudimą pilvo ertmėje, kad procesas vyktų sklandžiai.

    Toks nuolatinis, stiprus stanginimasis nėra neutralus: didesnis spaudimas gali labiau apkrauti dubens dugno raumenis ir išangės srities kraujagysles. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hemorojaus simptomų paaštrėjimo ar kitų problemų, ypač jei vargina lėtiniai vidurių užkietėjimai.

    Ką rodo tyrimai apie pritūpimą primenančią padėtį

    Mokslinėje literatūroje ne kartą analizuota, ar pritūpimą imituojanti padėtis gali palengvinti tuštinimąsi. Tyrimuose dažniausiai vertinama paprasta priemonė: nedidelė atrama kojoms, kuri pakelia kelius aukščiau klubų.

    Publikacijose aprašoma, kad žmonės, naudoję kojų atramą, dažniau nurodė lengvesnį tuštinimąsi, trumpesnį laiką tualete ir mažesnį poreikį stangintis. Kituose darbuose, lyginus pritūpimą, sėdėjimą ant žemesnio ir standartinio unitazo, pritūpimo padėtis siejosi su greitesniu procesu ir mažesnėmis pastangomis.

    Svarbu pabrėžti, kad kojų atrama nevisiškai atkuria pilną pritūpimą. Vis dėlto net dalinis kūno padėties pakeitimas kai kuriems žmonėms gali būti pakankamas, kad sumažėtų diskomfortas.

    Kaip tai pritaikyti kasdien

    Kojų atrama paprastai yra nedidelis paaukštinimas, pastatomas prieš unitazą. Užkėlus pėdas, keliai pakyla aukščiau klubų, dubuo šiek tiek pasvyra į priekį, o tiesiosios žarnos ir išangės kanalo kampas gali tapti palankesnis tuštinimuisi.

    Gydytojai taip pat ragina nepaversti tualeto vieta ilgam sėdėjimui su telefonu rankoje. Ilgas sėdėjimas didina spaudimą išangės sričiai ir gali prisidėti prie hemorojaus rizikos, ypač jei tai tampa kasdieniu įpročiu.

    Padėtis gali padėti, tačiau ji nepakeičia vidurių užkietėjimo priežasčių korekcijos. Tuštinimosi kokybei didelę įtaką daro pakankamas skaidulų kiekis maiste, skysčių vartojimas ir fizinis aktyvumas, taip pat įprotis neatidėlioti natūralaus noro tuštintis.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją

    Nors vidurių užkietėjimas ir tuštinimosi sunkumai yra dažni, jų nereikėtų ignoruoti, jei problema užsitęsia. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites, kartojasi stiprus skausmas, pastebimas kraujas išmatose ar vargina nuolatinis nepilno pasišalinimo jausmas, reikalinga gydytojo konsultacija.

    Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas ar didėjantis silpnumas. Tokie požymiai gali būti susiję ne tik su funkciniu sutrikimu, bet ir su rimtesnėmis virškinamojo trakto ligomis.

    Specialistai primena, kad paprasti įpročių pokyčiai kartais duoda apčiuopiamą naudą. Jei dažnai tenka stangintis, verta saugiai išbandyti pritūpimą primenančią padėtį, tačiau nuolatiniai simptomai turėtų būti įvertinti mediciniškai.

  • Aštrus maistas: 4 mokslo argumentai, kodėl verta valgyti, ir kada geriau susilaikyti

    Aštrūs patiekalai daugeliui siejasi su diskomfortu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad saikingai vartojami čili ir kiti prieskoniai gali turėti apčiuopiamos naudos sveikatai. Pagrindinis „kaltininkas“ yra kapsaicinas, suteikiantis aitrumą ir aktyvinantis tam tikrus skausmo bei šilumos receptorius.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra stebuklingas ir labai priklauso nuo žmogaus būklės, mitybos bei bendro gyvenimo būdo. Aštrus maistas gali papildyti sveikus įpročius, bet jų nepakeičia.

    Kas vyksta organizme suvalgius aštraus?

    Kapsaicinas laikinai padidina šilumos pojūtį, gali skatinti prakaitavimą ir trumpam paveikti energijos apykaitą. Tyrimuose aptariamas termogenezės efektas, kai organizmas trumpam sunaudoja daugiau energijos.

    Praktikoje tai dažniau reiškia nedidelį, trumpalaikį poveikį, o ne ryškų svorio kritimą. Jei žmogus tikisi sulieknėti vien tik prieskoniais, rezultatas greičiausiai nuvils, tačiau aštrumas gali padėti mažinti potraukį persivalgyti dėl stipresnio sotumo pojūčio.

    Galimas priešuždegiminis poveikis

    Mokslinėje literatūroje kapsaicinas dažnai minimas kaip medžiaga, galinti veikti uždegiminius procesus. Tai ypač aktualu kalbant apie ilgalaikį, žemo laipsnio uždegimą, kuris siejamas su antsvoriu ir antro tipo cukriniu diabetu.

    Taip pat dėmesio sulaukia ir kiti prieskoniai, pavyzdžiui, ciberžolė bei cinamonas, kurie mityboje dažnai aptariami dėl antioksidacinių savybių. Vis dėlto gydymo jie nepakeičia, o sergant lėtinėmis ligomis svarbiausia išlieka gydytojo paskirtas planas.

    Kodėl po aštraus maisto pagerėja nuotaika?

    Dalis žmonių pastebi energijos antplūdį ar geresnę nuotaiką po aštraus valgio. Tai aiškinama tuo, kad dirginami receptoriai siunčia signalus, kuriuos organizmas „kompensuoja“ išskirdamas daugiau endorfinų.

    Dėl to trumpam gali sumažėti įtampa, atsirasti lengvas pakilumas. Vis dėlto jautresniems žmonėms stiprus aštrumas gali sukelti priešingą efektą, pavyzdžiui, stresą ar nemalonų deginimą.

    Peršalimo simptomai: kodėl trumpam palengvėja?

    Aštrus maistas gali laikinai atkimšti nosį, nes skatina sekreciją ir sustiprina gleivių pasišalinimą. Dėl to trumpam palengvėja kvėpavimas, ypač per sezonines virusines infekcijas ar alergijas.

    Vis dėlto tai nėra gydymas ir nepakeičia medicininių priemonių, jei simptomai stiprūs ar užsitęsę. Jei karščiavimas aukštas, vargina dusulys ar simptomai nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.

    Kaip valgyti saugiai ir kam aštrumo vengti?

    Prie aštraus maisto rekomenduojama pratintis palaipsniui, pradedant nuo nedidelio prieskonių kiekio. Jei persistengėte, deginimą dažniausiai geriau malšina pienas, kefyras ar jogurtas, nes pieno baltymai padeda suskaidyti kapsaiciną.

    Žmonėms, turintiems skrandžio opą, ryškų gastritą, refliuksą ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų, aštrūs patiekalai gali paaštrinti simptomus. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ir neeksperimentuoti su itin aštriais produktais.

    „Aštrus maistas gali būti naudingas, tačiau svarbiausia yra saikas ir individualus toleravimas“, – sako gydytojai mitybos rekomendacijose dažnai akcentuojantys principą, kad tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam.

  • Vaistininkė atskleidė, kaip nikotino maišeliai gali padėti mesti rūkyti ir kam jie griežtai draudžiami

    Kodėl mesti rūkyti staiga taip sunku

    Ilgai rūkius staigus nikotino atsisakymas dažnai sukelia ryškius abstinencijos simptomus, todėl daugeliui žmonių vien valios pastangų nepakanka. Pasak vaistininkės, dažniausiai pasireiškia nerimas, gausus prakaitavimas, padidėjęs apetitas ir suprastėjusi koncentracija.

    Tokiais atvejais dalis rūkalių, ieškodami mažesnės žalos alternatyvų, pasirenka bedūmius nikotino produktus, tarp jų ir nikotino maišelius. Svarbu suprasti, kad tai nėra „sveikas“ įprotis, o greičiau pereinamasis sprendimas, kurį verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Jei žmogus rūkė 10–20 metų ir staiga meta, gali prasidėti labai nemalonūs simptomai. Tuomet jis dažnai rūko ne dėl malonumo, o tam, kad numalšintų nikotino poreikį“, – sakė vaistininkė Jana Ukrainė.

    Kas yra nikotino maišeliai ir kuo jie skiriasi

    Nikotino maišeliai yra nedideli paketėliai, dedami po viršutine lūpa, kad nikotinas būtų įsisavinamas per burnos gleivinę. Skirtingai nei cigaretės, šiuo atveju nevyksta degimas, todėl neįkvepiama dūmų ir nesusidaro degimo produktai.

    Vaistininkė pabrėžia, kad būtent degimas ir dūmai yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio rūkymas siejamas su itin didelėmis sveikatos rizikomis, įskaitant onkologines ir lėtines kvėpavimo sistemos ligas. Tačiau nikotinas išlieka priklausomybę sukelianti medžiaga, todėl rizikos visiškai nedingsta.

    Pasak specialistės, maišelių sudėtis paprastai apima celiuliozės pagrindo „pagalvėlę“, skonio priedus ir nikotiną, o stiprumas gali skirtis. Ant pakuotės dažniausiai nurodoma nikotino dozė, todėl teoriškai galima palaipsniui mažinti vartojimą ir taip artėti prie visiško atsisakymo.

    „Nikotino kiekis maišeliuose skiriasi, o tai nurodoma ant pakuotės, kad žmogus galėtų rinktis ir palaipsniui mažinti dozę“, – sakė vaistininkė Jana Ukrainė.

    Poveikis organizmui: dūmų nėra, bet nikotinas lieka

    Nors nikotino maišeliai nekuria dūmų, nikotinas patenka į kraują ir veikia visą organizmą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl gali didinti kraujospūdį, spartinti pulsą ir provokuoti širdies ritmo sutrikimus, ypač jautresniems žmonėms.

    Taip pat pabrėžiama, kad nikotinas gali dirginti virškinamąjį traktą ir didinti skrandžio rūgštingumą. Dėl to žmonėms, turintiems gastritą, opaligę ar kitų virškinimo sistemos problemų, toks pasirinkimas gali būti netinkamas.

    Specialistė primena, kad priklausomybė susiformuoja todėl, kad nikotinas pasiekia smegenis ir sustiprina poreikį kartoti vartojimą. Nėštumo metu nikotinas gali paveikti ir vaisių, nes geba įveikti placentos barjerą.

    Kam nikotino maišeliai griežtai draudžiami

    Vaistininkė pabrėžia, kad nikotino maišeliai neturi būti vertinami kaip pramoga ar „madingas“ produktas, ypač nerūkantiems. Didžiausią riziką jie kelia vaikams ir paaugliams, kuriems priklausomybė gali formuotis greičiau.

    Taip pat šie produktai netinka nėščiosioms ir žindančioms, o nerūkantiems žmonėms jie apskritai nerekomenduojami. Atsargumo reikia ir turintiems širdies bei kraujagyslių ligų, burnos ertmės pažeidimų ar virškinamojo trakto sutrikimų.

    „Tai tikrai netinka paaugliams, nėščiosioms, žindančioms ir nerūkantiems. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ar virškinamojo trakto ligų, būtina tartis su gydytoju“, – sakė vaistininkė Jana Ukrainė.

    Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas metant rūkyti turėtų būti visiškas nikotino atsisakymas. Jei pasirenkamas laipsniškas kelias, svarbiausia turėti aiškų planą, sekti vartojimą ir, esant galimybei, pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl saugiausios strategijos.

  • Gazuoti gėrimai kasdien: gydytoja aiškina, kaip tai veikia skrandį ir refliukso riziką

    Gazuoti gėrimai daugeliui tapo kasdieniu įpročiu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas gali turėti pasekmių ne tik dantims, bet ir virškinimo sistemai. Specialistų vertinimu, didžiausia problema dažniausiai nėra retkarčiais išgerta stiklinė, o nuolatinis gurkšnojimas diena iš dienos.

    Plaučių ligų ir intensyviosios terapijos gydytoja Neena Chandrasekaran viešai atkreipė dėmesį, kad reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti skrandžio negalavimus. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau turi polinkį į rėmenį ar gastroezofaginio refliukso simptomus.

    Kaip gazuoti gėrimai veikia skrandį?

    Gazuotuose gėrimuose esantis anglies dioksidas didina dujų kiekį skrandyje, todėl dažnėja atsirūgimas, pilnumo jausmas, gali varginti pūtimas. Žmonėms, linkusiems į refliuksą, padidėjęs spaudimas skrandyje gali paskatinti rūgštaus turinio kilimą į stemplę.

    Refliukso atveju svarbi ir stemplę bei skrandį skirianti rauko funkcija: jei ji silpsta, rūgštis lengviau patenka aukštyn. Medikai pabrėžia, kad daliai žmonių simptomus gali sustiprinti ne vien burbuliukai, bet ir gėrimo rūgštingumas, saldikliai, cukrus ar kofeinas.

    Nemalonūs pojūčiai dažniau pasireiškia, kai gazuoti gėrimai vartojami su dideliais valgiais arba vėlai vakare. Pilnas skrandis ir gulima padėtis sudaro palankesnes sąlygas refliuksui, todėl rėmuo, deginimas už krūtinkaulio ar rūgštus skonis burnoje gali tapti dažnesni.

    Ne tik skrandis: ką patiria dantys?

    Gazuoti gėrimai, ypač rūgštūs ir saldinti, siejami su dantų emalio erozija, o tai gali didinti dantų jautrumą ir ėduonies riziką. Svarbu tai, kad riziką kelia ne vien cukrus: net ir gėrimai be cukraus gali būti rūgštūs.

    Didžiausia žala dažnai siejama su įpročiu gėrimą gurkšnoti mažais kiekiais visą dieną, nes taip dantys ilgiau kontaktuoja su rūgščia terpe. Specialistai primena, kad dažnas užkandžiavimas ir saldžių gėrimų vartojimas gali apsunkinti ir svorio kontrolę.

    Ar gėrimai be cukraus yra saugesni?

    Gėrimai be cukraus paprastai turi mažiau kalorijų nei saldintos versijos, tačiau tai nereiškia, kad jie neutralūs virškinimui. Jie išlieka gazuoti, dažnai rūgštūs, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti atsirūgimą, pilvo pūtimą ar rėmenį.

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tokius gėrimus vertinti kaip retą priedą, o ne kasdienį skysčių šaltinį. Jei rėmuo kartojasi, verta stebėti, ar simptomai stiprėja išgėrus gazuotų gėrimų, ir prireikus pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.

    „Problema dažniausiai yra ne vienkartinė stiklinė, o kasdienis įprotis gurkšnoti gazuotus gėrimus per visą dieną“, – sakė Neena Chandrasekaran.

  • Lenkai jos beveik nežino: arbūzinis ridikas laikomas skrandžio ir kepenų draugu

    Arbūzinis ridikas, dar vadinamas arbūziniu daikonu, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai kuklus, tačiau perpjautas stebina ryškiai rožiniu ar raudonu minkštimu. Ši ridikų atmaina kilusi iš Rytų Azijos, o pastaraisiais metais išpopuliarėjo Vakarų Europoje ir JAV dėl skonio bei įspūdingos išvaizdos.

    Daržovė geriausiai auga vėsesniu oru, todėl dažniausiai sėjama anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje rudeniniam derliui. Per didelė kaitra skatina augalą greitai leisti žiedynstiebį, o šakniavaisiai tampa kietesni ir praranda sultingumą, todėl auginant svarbu parinkti tinkamą laiką ir palaikyti tolygią drėgmę.

    Skoniu arbūzinis ridikas švelnesnis nei juodasis ridikas ar įprasti aštresni ridikėliai: jame dažnai jaučiamas lengvas salstelėjimas ir švelni pipirinė nata. Daugiausia aštrumo susitelkia po odele, tad norint ypač švelnaus skonio, ją galima plonai nulupti.

    Ši daržovė vertinama dėl skaidulų ir vandens gausos, todėl dažnai įtraukiama į lengvesnę mitybą. Kaip ir kiti kryžmažiedžiai, arbūzinis ridikas turi sieros junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su normalia virškinimo sistemos veikla ir natūraliais organizmo detoksikacijos procesais.

    Vis dėlto svarbu aiškiai atskirti mitybą nuo gydymo: arbūzinis ridikas nėra vaistas kepenims, o pažadai apie greitą kepenų išvalymą dažnai būna perdėti. Jei vargina nuolatinis pykinimas, skausmas dešinėje pašonėje, pageltusi oda ar akys, tamsus šlapimas ar nepaaiškinamas silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne pasikliauti vien tik maisto produktais.

    Kepimo ir šviežio vartojimo būdai priklauso nuo to, ko siekiate: termiškai apdorotas ridikas tampa minkštesnis ir švelnesnis, o žalias išlaiko daugiau traškumo. Plonai pjaustytas jis tinka salotoms, dubenėliams su grūdais ir daržovėmis ar sumuštiniams, taip pat puikiai pasimarinuoja acte ar lengvame sūryme, išlaikydamas ryškią spalvą.

    Kasdienėje mityboje labiausiai pasiteisina paprasta taisyklė: daugiau įvairių daržovių, pakankamai skaidulų ir mažiau itin riebių, stipriai perdirbtų produktų bei alkoholio. Toks derinys labiau susijęs su gera savijauta ir kepenų sveikata nei bet kuris vienas, kad ir labai gražiai atrodantis šakniavaisis.

  • Gydytojai atskleidė ryto gėrimą kepenims: ne detoksas ir ne citrina – paprasta kava

    Gydytojai atskleidė ryto gėrimą kepenims: ne detoksas ir ne citrina – paprasta kava

    Kai kalba pasisuka apie kepenų detoksikaciją, dažnas pirmiausia pagalvoja apie žaliuosius kokteilius, vandenį su citrina ar margainio arbatą. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau rodo paprastesnę kryptį: reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika ir geresniais kepenų fermentų rodikliais.

    Kava vertinama ne vien kaip kofeino šaltinis. Joje gausu biologiškai aktyvių junginių, įskaitant antioksidantus, tokius kaip chlorogeno rūgštis, taip pat diterpenus kafestolį ir kahveolį, kurių poveikis priklauso ir nuo paruošimo būdo. Mokslinėje literatūroje kava aptariama kaip galintis prisidėti prie kepenų ląstelių apsaugos veiksnys, ypač kai vartojama saikingai.

    Viena iš dažniausiai minimų grandžių susijusi su tuo, kad organizmas kofeiną skaido į paraksantiną. Šis metabolitas siejamas su procesais, kurie gali lėtinti kepenų randėjimą, dar vadinamą fibrozės vystymusi. Fibrozė dažniausiai yra ilgalaikio uždegimo pasekmė, o jai progresuojant gali formuotis cirozė, kuri jau negrįžtamai blogina kepenų funkciją.

    Tyrimai taip pat rodo, kad kavos vartojimas siejamas su mažesne nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos rizika. Ši būklė glaudžiai susijusi su antsvoriu, 2 tipo cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sėsliu gyvenimo būdu, todėl pastaraisiais metais ji tapo viena dažniausių lėtinių kepenų problemų daugelyje šalių.

    Be to, dalis tyrimų apžvalgų aptaria ryšį tarp kavos vartojimo ir mažesnės hepatoceliulinės karcinomos rizikos. Specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog kava „gydo“ ar pakeičia medicininę priežiūrą, tačiau populiacijos lygmens duomenys rodo nuoseklias sąsajas, kurios ir toliau aktyviai tiriamos.

    Kaip gerti, kad nepakenktų?

    Didžiausią naudą dažniausiai siejama su juoda kava be cukraus ir kaloringų priedų. Cukrus, saldinti sirupai, riebi grietinėlė ar saldinti pieno gėrimai gali padidinti bendrą kalorijų kiekį ir apsunkinti metabolinę sveikatą, o tai kepenims nėra palanku.

    Svarbi ir tolerancija: jautresnį virškinimo traktą turintiems žmonėms kava tuščiu skrandžiu gali sustiprinti diskomfortą ar refliukso simptomus. Tokiais atvejais dažniau rekomenduojama pirmiausia išgerti vandens, lengvai pavalgyti ir tik tada gerti kavą.

    Saikingumas išlieka pagrindinė taisyklė. Daugelyje rekomendacijų sveikiems suaugusiesiems dažnai minimas intervalas iki maždaug 3–4 puodelių kavos per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo individualaus jautrumo kofeinui, gretutinių ligų ir vartojamų vaistų.

    Alternatyvos netoleruojantiems kavos

    Jei kava rytais netinka, kaip alternatyva dažnai minima žalioji arbata. Joje esantys katechinai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir metabolinės sveikatos rodikliais, o dalis tyrimų aptaria galimą naudą suriebėjusių kepenų ligos kontekste.

    Vis dėlto svarbu rinktis įprastą arbatą, o ne didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktus kapsulėse. Medicininėje praktikoje aprašyti atvejai, kai labai didelės ekstraktų dozės siejamos su nepageidaujamu poveikiu kepenims, todėl papildus verta vartoti tik pasitarus su gydytoju.

    Ryto įpročiai, kurie kenkia kepenims

    Kepenims labiausiai kenkia ne vienas „blogas“ produktas, o kasdieniai įpročiai. Ypač dažnai akcentuojami saldinti gėrimai ir dideli greitai pasisavinamo cukraus kiekiai ryte, kai suvartojama daug energijos, kuri vėliau gali būti paverčiama trigliceridais.

    Jei kyla įtarimų dėl kepenų problemų, verta atkreipti dėmesį į nuovargį, spaudimą ar diskomfortą dešiniajame šone, taip pat atlikti kepenų fermentų tyrimus. Tiksliausią situaciją padeda įvertinti šeimos gydytojas ar gastroenterologas, o gyvenimo būdo korekcijos dažnai tampa svarbiausia ilgalaike priemone.

  • Kava ir magnio papildai: kodėl ekspertai pataria jų nevartoti kartu ir kaip daryti saugiau

    Kava ir magnio papildai daugeliui atrodo įprastas derinys: vieni geria kavą kasdien, kiti magnį vartoja dėl mėšlungio, nuovargio ar miego. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vartojant juos kartu galima sumažinti papildo naudą ir padidinti nemalonių pojūčių riziką.

    Esminė problema ta, kad kofeinas veikia kaip lengvas diuretikas ir gali didinti kai kurių mineralų pasišalinimą su šlapimu. Dėl to, ypač jei kavos išgeriama daug, palaikyti pakankamą magnio kiekį gali būti sunkiau, o papildų efektas gali būti mažiau juntamas.

    Skrandis ir žarnynas gali sureaguoti

    Dar viena priežastis, kodėl magnio papildų nerekomenduojama užsigerti kava, yra virškinamojo trakto jautrumas. Ir kava, ir magnis gali skatinti žarnyno judrumą, todėl kai kuriems žmonėms derinys baigiasi pilvo spazmais, pykinimu ar viduriavimu.

    Dažniau nepageidaujamas poveikis siejamas su kai kuriomis magnio formomis, kurios virškinamajame trakte veikia stipriau. Jei žmogus jau turi jautrų skrandį ar polinkį į refliuksą, kava gali papildomai dirginti, o kartu išgertas magnis sustiprinti diskomfortą.

    Kada kyla rizika širdžiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dideliais kiekiais vartojamas kofeinas gali sukelti širdies permušimus, padažnėjusį pulsą ar ritmo sutrikimų pojūtį. Tuo pačiu metu per didelės magnio papildų dozės, ypač jei yra inkstų funkcijos sutrikimų, taip pat gali būti pavojingos, nes organizmas gali nepajėgti jo pašalinti.

    Svarbu pabrėžti, kad maisto produktuose esantis magnis paprastai tokių problemų nesukelia, o didesnė rizika siejama būtent su papildais. Jei vargina širdies ritmo sutrikimai, vartojate vaistus ar turite inkstų ligų, dėl magnio papildų ir kofeino kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kiek ir kaip vartoti saugiau

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 350 miligramų magnio per dieną iš papildų, o kofeino kiekį riboti iki 400 miligramų per dieną. Tai apytikriai atitinka iki 4 puodelių kavos po 240 mililitrų, tačiau jautriems žmonėms riba gali būti gerokai mažesnė.

    Praktiškiausias sprendimas yra atskirti kavą ir magnio papildą laike, kad jie nekonkuruotų dėl poveikio organizmui. Jei magnis vartojamas miegui, jis dažniau geriamas vakare, o kavą vertėtų palikti pirmai dienos pusei, kad kofeinas netrukdytų užmigti.

    Jei magnio tikslas yra bendra savijauta, daliai žmonių padeda ir alternatyva papildams: daugiau magnio turinčių produktų racione. Žalialapės daržovės, riešutai, sėklos ir viso grūdo produktai leidžia palaikyti magnio kiekį be papildų sukeliamų virškinimo nepatogumų.

    Jei vis dėlto renkatės papildus, verta stebėti, kaip reaguoja organizmas, ir nevartoti kelių stimuliuojančių produktų iš karto. Esant nuolatiniams skrandžio simptomams, nemigai ar širdies permušimams, geriausia ieškoti priežasties ir sprendimo su specialistu, o ne didinti dozes.