Dauguma šiuolaikinių orkaičių turi bent kelis kepimo režimus – klasikinį „viršus–apačia“ ir kepimą su termoapytaika (ventiliatoriumi). Nors dažnai manoma, kad ventiliatorius visada pagreitina procesą, praktikoje kartais nutinka priešingai – patiekalas kepa ilgiau.
Skirtumas pirmiausia slypi šilumos judėjime. Režime „viršus–apačia“ karštas oras kyla ir cirkuliuoja natūraliai, todėl šiluma pasiskirsto lėčiau. Tuo metu termoapytaikoje veikia ventiliatorius, kuris karštą orą aktyviai „varo“ po visą orkaitės kamerą.
Atrodytų, kad dėl to patiekalai turėtų iškepti greičiau, tačiau ne visada. Įjungtas ventiliatorius gali greičiau išgarinti drėgmę nuo patiekalo paviršiaus, o garavimas „atima“ dalį šilumos.
Dėl šios priežasties patiekalui gali prireikti daugiau laiko, kad jis gerai iškeptų viduje. Tai ypač pastebima gaminant drėgnesnius patiekalus – pavyzdžiui, daržoves ar marinuotą mėsą.
Kita dažna klaida – varstomos orkaitės durelės
Dar viena priežastis, kodėl kepant su termoapytaika procesas gali sulėtėti, – dažnas durelių atidarinėjimas. Kai tikriname patiekalą, ventiliatorius kartu su oro srautu greičiau „išpučia“ karštį į išorę.
Taip orkaitės kamera greiččiau atvėsta, o temperatūrai atsistatyti reikia laiko. Todėl kepimas, kuris teoriškai turėjo būti spartesnis, realybėje užtrunka.
Kaip perskaičiuoti temperatūrą
Kepant skirtingais režimais svarbu nepamiršti temperatūros. Termoapytaika dėl intensyvesnės šilumos cirkuliacijos gali greičiau apskrudinti ar net prideginti paviršių, todėl temperatūrą įprastai reikia sumažinti.
Pavyzdžiui, 200 laipsnių temperatūra režime „viršus–apačia“ dažnai atitinka maždaug 180 laipsnių su termoapytaika. Pereinant nuo „viršus–apačia“ prie termoapytaikos temperatūra mažinama apie 20 laipsnių, o keičiant atvirkščiai – didinama apie 20 laipsnių.
Visgi moderniose orkaitėse su stipresniu oro srautu šis skirtumas gali būti mažesnis – pavyzdžiui, apie 15 laipsnių. Tas pats galioja ir kepant nedideles porcijas.
Kokiems patiekalams tinka skirtingi režimai
Klasikinis „viršus–apačia“ režimas labiau tinka kepiniams, tokiems kaip sūrio pyragai, biskvitai, keksai, keksiukai ar mielinės tešlos gaminiai. Jis taip pat praverčia ruošiant patiekalus, kurie lengvai išsausėja.
Šis režimas dažnai pasirenkamas ir švelnesnei mėsai, pavyzdžiui, liesai paukštienai. Tuo metu termoapytaika geriau pasiteisina, kai norisi traškumo.
Su termoapytaika dažnai kepamos traškios užkandžių rūšys – bulvytės, keptos bulvės ar skrebučiai, taip pat makaronų apkepai. Šis režimas ypač patogus tuomet, kai norite kepti keliomis skardomis iš karto, nes judantis karštas oras geriau paskirsto šilumą.