Tag: Virusologija

  • Hantaviruso simptomai: virusologė paaiškino, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pirmosiomis dienomis

    Hantavirusas yra retas, bet potencialiai pavojingas virusas, kurį dažniausiai platina graužikai. Specifinio gydymo, nukreipto būtent prieš hantavirusą, ir plačiai prieinamos vakcinos daugumai atvejų nėra, todėl labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius požymius ir greitai kreiptis į medikus.

    Virusologė medicinos mokslų daktarė Ala Mironenko interviu pabrėžė, kad sveikimo sėkmė dažnai priklauso nuo operatyvios gydytojų reakcijos ir ankstyvos hospitalizacijos, jei liga progresuoja. Hantavirusinės infekcijos eiga gali skirtis, tačiau pradžioje simptomai neretai būna panašūs į gripą.

    Pasak specialistės, vienas dažniausių ankstyvų signalų yra staiga pakilusi temperatūra ir bendras silpnumas. Taip pat dažnai pasireiškia raumenų skausmai, o kai kuriais atvejais ypač išryškėja nugaros, juosmens srities skausmas.

    „Jeigu liga vystosi su vadinamuoju inkstų sindromu, kai pažeidžiami inkstai, papildomai atsiranda ryškūs intoksikacijos simptomai“, – sakė A. Mironenko.

    Ji atkreipė dėmesį, kad daliai žmonių gali pasireikšti ir bėrimas, tačiau svarbiausia vertinti bendrą būklės blogėjimo dinamiką. Jei aukšta temperatūra laikosi, stiprėja skausmai, atsiranda neįprastas silpnumas ar kitų nerimą keliančių požymių, delsimas gali kainuoti brangiai.

    Pastaruoju metu hantavirusas vėl pateko į tarptautines naujienas po pranešimų apie susirgimus kruiziniame laive „MV Hondius“, kai daliai keleivių pasireiškė simptomai, o keli atvejai baigėsi mirtimi. Tokie pranešimai primena, kad nors perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai yra retas, kai kurios atmainos gali plisti lengviau.

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su graužikų išskyromis ir užterštomis dulkėmis uždarose patalpose, todėl rizika didėja tvarkant sandėliukus, palėpes ar apleistas patalpas. Profilaktiškai rekomenduojama vėdinti, drėkinti paviršius prieš valymą ir vengti sausų dulkių šlavimo, jei yra tikimybė, kad patalpose buvo graužikų.

  • Tyrimas: andinis hantavirusas spermoje aptiktas net po beveik 6 metų – ką tai gali reikšti

    Šveicarijos tyrėjai paskelbė duomenis, rodančius, kad andinis hantavirusas kai kuriais atvejais gali išlikti vyro spermoje neįprastai ilgai. Mokslininkai aprašė atvejį, kai viruso genetinė medžiaga spermoje aptikta praėjus 71 mėnesiui nuo užsikrėtimo.

    Tyrimą atliko Šveicarijos vyriausybinis institutas Spiez laboratorija, dirbantis su biologinių, cheminių ir branduolinių grėsmių analize. Publikacijoje akcentuojama, kad paciento kraujyje, šlapime ir kvėpavimo takuose tuo metu viruso pėdsakų nebuvo, tačiau spermos mėginiuose signalas išliko.

    Tyrėjai aiškina, kad sėklidės ir dalis vyriškos lytinės sistemos audinių gali veikti kaip vadinamoji imuninė privilegijuota zona. Tai reiškia, kad vietinis imuninės sistemos aktyvumas gali būti silpnesnis, nes organizmas vengia reakcijų, galinčių pakenkti spermatozoidams.

    Dėl šios priežasties kai kurie virusai gali užsilaikyti ilgiau nei kituose organizmo audiniuose, net kai klinikiniai simptomai jau seniai išnykę. Panašus reiškinys anksčiau buvo aprašytas ir kitų infekcijų kontekste, įskaitant Ebolos ir Zikos virusus, kai viruso pėdsakai spermoje aptikti praėjus mėnesiams ar metams.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad andinis hantavirusas teoriškai gali turėti potencialą plisti lytiniu keliu, tačiau patvirtintų tokių perdavimo atvejų iki šiol nėra. Kitaip tariant, vien viruso genetinės medžiagos aptikimas spermoje dar neįrodo, kad spermoje ilgai išlieka gyvybingas ir užkrečiamas virusas.

    Vis dėlto autoriai ragina šią riziką vertinti rimtai ir siūlo diskutuoti apie atsargumo priemones vyrams, persirgusiems šia infekcija, ypač jei ateityje būtų patvirtinta, kad spermoje iš tiesų gali išlikti infekciškas virusas.

    Po tyrimo paskelbimo dalis visuomenės sveikatos rizikas vertinančių analitikų paragino svarstyti aiškesnes rekomendacijas vyrams po persirgtos infekcijos. Kaip galimas modelis minimos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Ebolą persirgusiems vyrams, kai siūloma periodiškai tirti spermą ir laikytis saugesnio sekso priemonių, kol gaunami pakartotinai neigiami rezultatai.

    Toks požiūris būtų orientuotas į prevenciją, tačiau sprendimai priklausytų nuo papildomų tyrimų ir oficialių institucijų vertinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra pavienio atvejo duomenys, todėl reikalingi didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima įvertinti reiškinio dažnį ir realią riziką.

    Hantavirusai plinta įvairiuose pasaulio regionuose, dažniausiai siejami su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimo rizika dažniausiai siejama su įkvepiamomis dalelėmis uždarose ar prastai vėdinamose patalpose. Andinis hantaviruso variantas išsiskiria tuo, kad literatūroje aptariama ir žmogaus perduodamo užkrato galimybė artimo kontakto metu, nors tokie atvejai laikomi reti.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio hantavirusams skiriama ir dėl atskirų protrūkių bei su kelionėmis susijusių atvejų, kai stebimi kontaktiniai asmenys. Specialistai pabrėžia, kad nauji duomenys apie galimą ilgesnį viruso užsilaikymą organizme gali keisti pacientų stebėsenos ir konsultavimo praktiką, tačiau tam būtinas institucijų įvertinimas.