Tag: Vision Zero

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.

  • Vašingtonas sumažino greitį Chuckanut Drive: 56 km per val. ribojimas keičia požiūrį į vaizdingus kelius

    Vašingtonas sumažino greitį Chuckanut Drive: 56 km per val. ribojimas keičia požiūrį į vaizdingus kelius

    Vašingtono valstijoje vaizdingasis Chuckanut Drive ruožas sulaukė reikšmingo pokyčio: nuo 2025 metų balandžio 17 dienos dalyje kelio įsigaliojo nuolatinis 56 km per val. greičio ribojimas. Nauji ženklai pastatyti beveik 14,5 km atkarpoje į pietus nuo Bellinghamo, kuri kasdien naudojama ir kaip susisiekimo arterija, ir kaip laisvalaikio maršrutas.

    Iš pirmo žvilgsnio tai tik dar vienas skaičius kelio ženkle, tačiau sprendimas signalizuoja platesnę kryptį. Valstija vis dažniau siekia, kad greitis atitiktų realų kelio pobūdį, o ne vien vairuotojų įprastą važiavimo tempą.

    Kur galioja naujas ribojimas

    Pagal Vašingtono transporto departamento informaciją, 56 km per val. ribojimas taikomas State Route 11 dalyje tarp maždaug 9,38 ir 17,99 mylios žymų. Ši zona sujungta su jau anksčiau buvusiu 56 km per val. ruožu arčiau Fairhaven Park įvažiavimo, todėl lėtesnė atkarpa tapo ilgesnė ir vientisesnė.

    Į pietus nuo naujosios zonos palikta pereinamoji atkarpa, kurioje galioja 64 km per val. greitis, padedantis sklandžiau pereiti į greitesnius kelio segmentus. Svarbi detalė vairuotojams ta, kad ribojimas nėra laikinas ir nėra susijęs su remonto darbais.

    Kodėl greitis sumažintas

    Sprendimas priimtas įvertinus eismo saugumo duomenis ir sulaukus gyventojų bei keliautojų užklausų dėl greičio bei rizikų šiame kelyje. Chuckanut Drive yra siauras, dviejų eismo juostų kelias, vingiuojantis palei Samish Bay, kur vairuotojų dėmesį blaško įspūdingi vaizdai, o matomumą riboja posūkiai ir reljefo ypatumai.

    Šis maršrutas tuo pačiu metu aptarnauja skirtingus eismo dalyvius: čia važiuoja į darbą skubantys vairuotojai, važiuoja dviratininkai, sustoja turistai, o pėsčiųjų srautai suaktyvėja ties apžvalgos vietomis ir privažiavimais prie takų. Tokiose mišraus naudojimo atkarpose greičio mažinimas paprastai siejamas su trumpesniu stabdymo keliu ir mažesnėmis pasekmėmis įvykus susidūrimui.

    Platesnė tendencija vaizdinguose keliuose

    Chuckanut Drive atvejis atitinka platesnę JAV transporto politikos kryptį, kai daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems Complete Streets ir Vision Zero principams. Praktikoje tai reiškia, kad greičio ribojimai vis dažniau vertinami ne tik pagal automobilių pralaidumą, bet ir pagal tai, kiek kelyje yra pažeidžiamų eismo dalyvių, kokios yra kelkraščių sąlygos ir kokia tikėtina avarijų rizika.

    Ilgą laiką daug kur greitis buvo nustatomas pagal vadinamąjį 85-ojo procentilio principą, kai ženkluose atsirasdavo riba, artima tam, kaip realiai važiuoja dauguma vairuotojų. Tačiau rekreaciniuose ir vaizdinguose maršrutuose toks metodas dažnai neatspindi tikrosios kelio paskirties, todėl vis dažniau renkamasi konservatyvesnis, saugumą akcentuojantis sprendimas.

    „Tai nėra laikinas ribojimas: 56 km per val. greitis šioje atkarpoje taikomas nuolat, o kontrolė pradedama iš karto įrengus ženklus“, – nurodo Vašingtono transporto departamentas.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą taisyklę: šiame kelyje greitis nuo šiol turi atitikti ne tik eismo srautą, bet ir vietovės charakterį. Keliaujantiems savaitgaliais ar vasaros sezono metu verta įsivertinti, kad lėtesnis važiavimas gali tapti norma, o skubėjimas tokio tipo maršrutuose valstybei vis mažiau priimtinas.