Tag: Visvaldas Matijošaitis

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Žalgirio arenoje – Kauno metų mokytojų žvaigždės: pirmą kartą apdovanoti ir vadovai

    Spalio 13 dieną Žalgirio arenoje surengta tradicinė Kauno švietimo bendruomenės šventė, kurioje pagerbti metų mokytojai ir pirmą kartą atskirai įvertinti švietimo įstaigų vadovai. Organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimai skiriami už profesinius pasiekimus, kūrybiškumą, lyderystę ir realų pokytį ugdymo įstaigose.

    Renginys subūrė miesto mokyklų, gimnazijų, lopšelių-darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendruomenes. Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai stiprina profesijos prestižą ir padeda matyti gerąsias praktikas, kurios vėliau pritaikomos platesniu mastu.

    „Noriu padėkoti kiekvienam mokytojui už žinias ir kantrybę. Jūsų dėka mūsų moksleivių rezultatai geriausi šalyje, o Kaunas – lyderis švietimo srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    2026 metų mokytojais pripažinti penki pedagogai: Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Paulina Jacynė, lopšelio-darželio „Pasaka“ logopedė metodininkė Laura Dirsė ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokio mokytoja ekspertė Aistė Kavolienė.

    Tarp laureačių taip pat – lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos doktorantė Eisvina Burbaitė bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Daiva Brukienė. Skirtingų sričių apdovanojimai, pasak renginio organizatorių, parodo, kad vienodai svarbūs ir akademiniai pasiekimai, ir emocinė vaikų gerovė, ir kūrybinis ugdymas.

    Šiemet apdovanojimų gretas papildė nauja kategorija – Metų vadovas, skirta tiems, kurie užtikrina kryptingą įstaigų raidą ir padeda komandoms įgyvendinti pokyčius. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadovų kompetencijoms: strateginiam planavimui, bendruomenės telkimui, darbuotojų motyvacijai, įtraukiajam ugdymui ir saugiai emocinei aplinkai.

    Metų vadovo apdovanojimai įteikti lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, 1-osios muzikos mokyklos direktoriui Mindaugui Labanauskui ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorei Rasai Bortkevičienei. Jų darbas įvertintas už gebėjimą telkti bendruomenes, stiprinti ugdymo kokybę ir kurti aplinką, kurioje atsiskleidžia tiek pedagogų, tiek mokinių potencialas.

    Kaip ir kasmet, laureatams įteikti simboliniai apdovanojimai – jų vardais pavadintos žvaigždės, o šįkart kiekvienam pagerbtajam priskirtas ir atskiras žvaigždynas. Šventinę atmosferą kūrė Kauno šokio teatras „Aura“, o vakarą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro operetė „Balius savojoje“.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.

  • Kaunas senjorams žada rekordą: spalį – per 150 nemokamų veiklų ir koncertas Sporto halėje

    Kaune spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, startuos tradicinis Senjorų mėnuo. Visą spalį vyresnio amžiaus miesto gyventojų lauks daugiau nei 150 įvairių veiklų, o didelė jų dalis bus nemokama.

    Programos renginiai išsiskleis po visą miestą: nuo muziejų, bibliotekų ir kultūros erdvių iki parkų, sporto bazių bei sveikatos įstaigų padalinių. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos pritaikytos skirtingiems pomėgiams ir fiziniam pasirengimui.

    Kas laukia kultūros mėgėjų?

    Senjorams numatytos ekskursijos muziejuose ir parodose, kino seansai, spektakliai, koncertai ir susitikimai su kūrėjais. Greta to siūlomos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima išbandyti įvairias technikas, pavyzdžiui, tekstilės marginimą ar piešimą.

    Į programą įtrauktos ir šiuolaikinės temos: dalyviai galės susipažinti su virtualios realybės sprendimais, o atskirose veiklose bus kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali praversti kasdienybėje, įskaitant buities ir maisto gamybos planavimą.

    Daug dėmesio judėjimui ir savijautai

    Renginių kalendoriuje numatytos funkcinės treniruotės, sveikatinimo užsiėmimai, mankštos, linijiniai šokiai, taip pat miško maudynės. Toks spektras atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms daugiau investuoti į prevenciją ir bendruomeninį aktyvumą, o ne vien į pavienius pramoginius renginius.

    Numatytos ir paskaitos bei praktiniai susitikimai apie sveiką mitybą, emocinę savijautą, saugumą ir sveiką senėjimą. Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla, socialinis ryšys ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vienišumą ir palaikyti gerą savijautą.

    „Senjorai yra svarbi Kauno bendruomenės dalis, todėl rūpestis jais nesibaigia vien spalio renginiais. Siekiame, kad mieste jie jaustųsi gerai, išliktų aktyvūs ir įsitraukę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atidarymas Sporto halėje ir sporto veiklos

    Senjorų mėnuo prasidės šventiniu atidarymo koncertu Kauno sporto halėje, kuriame bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai. Muzikinę programą numatyta patikėti Broliams Tautkams, grupei „Rondo“ ir Raigardo Tautkaus vadovaujamam „Šampaniniam Kauno chorui“.

    Pirmosiomis spalio dienomis senjorus kvies Lietuvos zoologijos sodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir kitos erdvės. Visą mėnesį taip pat planuojamos sporto veiklos, tarp jų galimybės nemokamai apsilankyti baseine ir lengvosios atletikos manieže.

    Norintieji aktyvesnių užsiėmimų galės išbandyti stalo tenisą, šachmatus, laisvąsias imtynes ar orientavimosi sportą. Futbolo gerbėjai bus kviečiami nemokamai stebėti Kauno Žalgirio namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione.

    Programą papildys ir kavos pertraukėlės: tam tikromis spalio dienomis dalis miesto kavinių senjorams siūlys kavą nemokamai arba už specialią kainą. Organizatoriai primena, kad nors daug renginių nemokami, į dalį jų dėl riboto vietų skaičiaus reikės registruotis iš anksto, o mokamuose renginiuose dažnai bus taikomos nuolaidos.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.