CP v2

Tag: Visvaldas Matijošaitis

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.

  • Kaunas senjorams žada rekordą: spalį – per 150 nemokamų veiklų ir koncertas Sporto halėje

    Kaune spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, startuos tradicinis Senjorų mėnuo. Visą spalį vyresnio amžiaus miesto gyventojų lauks daugiau nei 150 įvairių veiklų, o didelė jų dalis bus nemokama.

    Programos renginiai išsiskleis po visą miestą: nuo muziejų, bibliotekų ir kultūros erdvių iki parkų, sporto bazių bei sveikatos įstaigų padalinių. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos pritaikytos skirtingiems pomėgiams ir fiziniam pasirengimui.

    Kas laukia kultūros mėgėjų?

    Senjorams numatytos ekskursijos muziejuose ir parodose, kino seansai, spektakliai, koncertai ir susitikimai su kūrėjais. Greta to siūlomos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima išbandyti įvairias technikas, pavyzdžiui, tekstilės marginimą ar piešimą.

    Į programą įtrauktos ir šiuolaikinės temos: dalyviai galės susipažinti su virtualios realybės sprendimais, o atskirose veiklose bus kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali praversti kasdienybėje, įskaitant buities ir maisto gamybos planavimą.

    Daug dėmesio judėjimui ir savijautai

    Renginių kalendoriuje numatytos funkcinės treniruotės, sveikatinimo užsiėmimai, mankštos, linijiniai šokiai, taip pat miško maudynės. Toks spektras atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms daugiau investuoti į prevenciją ir bendruomeninį aktyvumą, o ne vien į pavienius pramoginius renginius.

    Numatytos ir paskaitos bei praktiniai susitikimai apie sveiką mitybą, emocinę savijautą, saugumą ir sveiką senėjimą. Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla, socialinis ryšys ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vienišumą ir palaikyti gerą savijautą.

    „Senjorai yra svarbi Kauno bendruomenės dalis, todėl rūpestis jais nesibaigia vien spalio renginiais. Siekiame, kad mieste jie jaustųsi gerai, išliktų aktyvūs ir įsitraukę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atidarymas Sporto halėje ir sporto veiklos

    Senjorų mėnuo prasidės šventiniu atidarymo koncertu Kauno sporto halėje, kuriame bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai. Muzikinę programą numatyta patikėti Broliams Tautkams, grupei „Rondo“ ir Raigardo Tautkaus vadovaujamam „Šampaniniam Kauno chorui“.

    Pirmosiomis spalio dienomis senjorus kvies Lietuvos zoologijos sodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir kitos erdvės. Visą mėnesį taip pat planuojamos sporto veiklos, tarp jų galimybės nemokamai apsilankyti baseine ir lengvosios atletikos manieže.

    Norintieji aktyvesnių užsiėmimų galės išbandyti stalo tenisą, šachmatus, laisvąsias imtynes ar orientavimosi sportą. Futbolo gerbėjai bus kviečiami nemokamai stebėti Kauno Žalgirio namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione.

    Programą papildys ir kavos pertraukėlės: tam tikromis spalio dienomis dalis miesto kavinių senjorams siūlys kavą nemokamai arba už specialią kainą. Organizatoriai primena, kad nors daug renginių nemokami, į dalį jų dėl riboto vietų skaičiaus reikės registruotis iš anksto, o mokamuose renginiuose dažnai bus taikomos nuolaidos.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • Aleksote – šuolis vaikų ugdyme: po rekonstrukcijos „Medeina“ atvėrė dvi atnaujintas erdves

    Aleksote nauji mokslo metai prasidėjo su ryškiais pokyčiais – po rekonstrukcijos duris atvėrė du mokyklos-darželio „Medeina“ padaliniai M. Yčo ir Dvarų gatvėse. Viename padalinyje įsikūrė pradinė mokykla, kitame – gerokai išplėstas lopšelis-darželis, galintis priimti kelis kartus daugiau vaikų.

    Atnaujintos erdvės atvertos simboliškai – kartu su mokslo metų pradžia. Pirmąją dieną bendruomenę pasitiko šventinė programa, o vaikai su tėvais turėjo progą susipažinti su pasikeitusia aplinka ir naujomis ugdymo galimybėmis.

    Nauja aplinka pradinukams

    M. Yčo gatvės padalinyje mokslo metus pradėjo 12 pradinių klasių. Įrengtos šiuolaikiškos mokymosi erdvės, numatyti specialistų kabinetai, sporto ir poilsio zonos, taip pat sprendimai, skirti didesniam saugumui ir patogumui kasdienėje veikloje.

    Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, atnaujintos bendrosios erdvės, valgykla ir infrastruktūra. Ugdymo aplinka papildyta praktiškais sprendimais, padedančiais užtikrinti komfortą skirtingo amžiaus mokiniams.

    „Norime, kad vaikai kokybiškas sąlygas mokytis ir augti turėtų kuo arčiau namų. Todėl nuosekliai atnaujiname esamas įstaigas ir kuriame naujas ten, kur jų labiausiai reikia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželis išsiplėtė kelis kartus

    Dvarų gatvės padalinyje pokytis dar akivaizdesnis: anksčiau 365 kv. metrų ploto darželyje veikė trys grupės ir jį lankė apie 60 vaikų. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugo iki beveik 1 850 kv. metrų, o grupių skaičius padidėjo iki vienuolikos.

    Naujajame darželyje numatytos keturios lopšelio, šešios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Tai turėtų padėti mažinti vietų trūkumą augančiame rajone ir suteikti šeimoms daugiau galimybių rinktis ugdymo įstaigą arčiau namų.

    Viduje įrengtos erdvės veikloms, žaidimams ir poilsiui, sensorinis kambarys bei universali salė sportui ir renginiams. Atnaujintas ir kiemas: įrengtos žaidimų aikštelės, pavėsinės, atskiros zonos grupėms bei kupolas įvairioms veikloms.

    „Pradėdami naują mūsų įstaigos istorijos etapą, norime, kad kiekvienas čia atėjęs vaikas jaustųsi laukiamas, saugus, pastebėtas ir svarbus“, – sakė „Medeina“ mokyklos-darželio direktorė Larisa Bukinienė.

    Ką tai reiškia bendruomenei

    Švietimo infrastruktūros plėtra Kaune vis dažniau siejama ne tik su pastatų atnaujinimu, bet ir su ugdymo kokybe: patogesnėmis erdvėmis, specialistų paslaugų prieinamumu bei įtraukties sprendimais. Tokie projektai ypač svarbūs rajonams, kuriuose daugėja jaunų šeimų ir didėja vaikų skaičius.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į darželius ir pradines mokyklas padeda trumpinti kasdienes keliones, mažina grupių perpildymo riziką ir sudaro geresnes sąlygas ugdymo įstaigoms planuoti darbą. Atnaujinta „Medeina“ Aleksote tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai keičia šeimų kasdienybę.

  • Prieš Rugsėjo 1-ąją Kaune atveria eismą: kuri gatvė Vaišvydavoje pagaliau atsikvėps?

    Kaunas prieš mokslo metų pradžią skuba užbaigti svarbiausius vasaros remontus, kad mieste sumažėtų spūstys ir trikdžiai grįžtant gyventojams po atostogų. Savivaldybė skelbia, kad viena pagrindinių naujienų Vaišvydavos vairuotojams ir viešajam transportui – atnaujinta Didžioji gatvė, kurioje artimiausiu metu atveriamas eismas.

    Kaip įprasta, intensyviausi gatvių darbai Kaune koncentruojami vasarą, kai eismo srautai mažesni, o rangovams lengviau organizuoti darbus. Rudenėjant situacija keičiasi: į gatves grįžta studentai, padaugėja automobilių, o prastėjant orams sudėtingiau laikytis darbų grafikų.

    „Pagrindinis tikslas buvo atverti Pietrytinį aplinkkelį ir Kauno HE tiltą iki rugsėjo. Džiugu, kad planas pavyko“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybės teigimu, Didžiosios gatvės važiuojamoji dalis Vaišvydavoje jau baigiama tvarkyti, todėl eismas joje turi būti paleistas artimiausiu metu. Likę darbai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas bei smulkesni infrastruktūros sprendimai, planuojami užbaigti rudenį.

    Viešasis transportas šioje miesto dalyje taip pat turėtų grįžti prie įprastos tvarkos nuo rugpjūčio 31 dienos. Vairuotojams primenama, kad prieš Rugsėjo 1-ąją mieste tradiciškai išauga eismo intensyvumas, todėl kelionėms verta skirti daugiau laiko.

    Kauno savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis projektų rudenį vis dar tęsis, o dėl laikino eismo ribojimo kai kuriose vietose gali formuotis spūstys. Papildomų iššūkių, kaip kasmet, gali sukelti pirmakursių srautai ir tėvai, rytais vežantys vaikus į ugdymo įstaigas, todėl išauga ir smulkių eismo įvykių rizika.

    „Paprastai eismo situacija pagerėja per mėnesį – vairuotojai apsipranta prie maršrutų, randa greičiausią būdą nuvykti iš taško A į tašką B“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pasak savivaldybės, didesni darbai dar vyksta Užnemunės gatvėje, kur rangovai planuoja finišuoti iki rugsėjo pabaigos, o artimiausiu metu numatoma sutvarkyti ir M. K. Čiurlionio tiltą. Tuo pat metu darbai tęsiami ir kitose miesto atkarpose, todėl gyventojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti maršrutą, stebėti laikinus kelio ženklus ir išlikti kantriems piko metu.

  • Atidaroma anksčiau nei žadėta: nauja Kauno Pietrytinio aplinkkelio trasa ir pokyčiai per HE

    Kaune rugpjūčio 24 dieną planuojama atverti naują Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, vedančią T. Masiulio gatvės kryptimi. Tą pačią dieną vairuotojams bus atnaujintas ir pravažiavimas per Kauno hidroelektrinę, kur lauks pasikeitusi eismo tvarka.

    Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti greičiau nei numatyta, todėl eismas bus paleistas anksčiau. Iki šiol dėl baigiamųjų darbų pravažiavimas per Kauno HE buvo laikinai ribojamas, o vairuotojams teko rinktis apylankas.

    Nauji maršrutai ir tikslas

    Atidarius atkarpą, nuo Vilniaus pusės atvykstantys vairuotojai turės patogesnį maršrutą, leidžiantį greičiau pasiekti Marijampolės kryptį ir aplenkti intensyvesnes miesto centro gatves. Miesto gyventojams projektas turėtų palengvinti susisiekimą su Palemonu ir Petrašiūnais.

    „Šiuolaikinio miesto susisiekimas neatsiejamas nuo patogių ir greitų apvažiavimų, leidžiančių tranzitiniam transportui aplenkti centrą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, tuneliai ties Amaliais, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip neužbaigtos infrastruktūros grandis, pradės veikti visu pajėgumu ir taps vientisos jungties dalimi.

    Kur keičiasi eismo tvarka?

    Atvėrus aplinkkelio atkarpą ir pravažiavimą per Kauno HE, vairuotojai turės atidžiau sekti kelio ženklus, nes keisis prioritetai ir judėjimo kryptys. Važiuojantieji hidroelektrinės keliu Pažaislio vienuolyno link galės rinktis, ar važiuoti tiesiai nauju aplinkkeliu, ar leistis viaduku į T. Masiulio gatvę.

    „Įrengus Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, šioje vietoje keisis pirmumas ir įsivyraus vienpusis eismas. Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į kelio ženklus“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Taip pat primenama, kad pokyčiams buvo ruošiamasi iš anksto: Ateities plento transporto mazge jau pakoreguotas horizontalusis ženklinimas ir atnaujinti kelio ženklai. Savivaldybė ragina pirmosiomis dienomis planuoti keliones su laiko rezervu, nes nauja schema gali laikinai sulėtinti srautų pasiskirstymą.

    Kas jau padaryta ir kas dar laukia?

    Pirmąjį projekto etapą sudaro trys atkarpos. Prieš dvejus metus ties Amaliais atidarytas Ateities plento tęsinys su viadukais, žiedinėmis sankryžomis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei atnaujintais inžineriniais tinklais.

    Dabar baigiant jungtį iki Kauno HE, likusiose atkarpose įrengtos požeminės komunikacijos, šviesoforai, kelio pagrindai su asfalto danga, jungiamosios gatvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, viadukas bei atraminės konstrukcijos šlaitams sutvirtinti.

    Visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. Numatyta, kad apie 11 kilometrų ilgio trasa sujungs magistralę A1 su „Via Baltica“ kryptimi, stiprindama tranzito apvažiavimo galimybes ir mažindama dalies transporto srautus miesto gatvėse.

  • Kaunas vėl traukia menininkus: 20 granitinių skulptūrų papuoš erdves, investuoja 477 tūkst. eurų

    Kaune iki rugsėjo 13 dienos vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiam Kauno modernizmui. Antrus metus iš eilės menininkai kuria skulptūras, kurios vėliau papildys miesto viešąsias erdves.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet kūrybiniame procese dalyvauja 20 profesionalių skulptorių iš Lietuvos ir užsienio. Jų idėjos atrinktos iš daugiau kaip 150 paraiškų, vertinant originalumą, pritaikomumą viešosioms erdvėms ir technines įgyvendinimo galimybes.

    „Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

    Simpoziumo tema siejama su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda didinti UNESCO statusą turinčio paveldo matomumą ir kuria šiuolaikinės skulptūros dialogą su miesto urbanistika.

    Šių metų dalyvių geografija plati: atvyksta kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos. Lietuvai atstovauja keli gerai žinomi skulptoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose ir parodose.

    Skulptūros kuriamos UAB „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur menininkams suteikti maždaug 2 kubinių metrų granito blokai. Per keturias savaites jie turi parengti pilnai užbaigtus darbus, kurie vėliau bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną ar kitas Kauno vietas.

    Projektui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžiausią dalį, 458 tūkst. eurų, skiria Kauno miesto savivaldybė, o likusi suma tenka Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėliui.

    Lėšos skiriamos medžiagoms, technikai, kūrėjų darbo ir apgyvendinimo sąlygoms, taip pat renginiams visuomenei. Organizatorių teigimu, kiekvienam autoriui skiriamas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.

    „Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.

    Simpoziumą lydi ir viešos veiklos: parodos, pristatymai, edukacinės dirbtuvės bei diskusijos apie šiuolaikinę skulptūrą ir viešąjį meną. Organizatoriai planuoja, kad įvairiose veiklose iš viso dalyvaus apie 4 500 žmonių.

    Tarp įžanginių iniciatyvų minimos skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Taip pat rengiamos edukacijos suaugusiesiems, kuriose modernizmo architektūros pažinimas derinamas su praktiniais užsiėmimais.

    Viešųjų erdvių meno projektai pastaraisiais metais Europoje vis dažniau siejami ne tik su estetika, bet ir su miesto tapatybe bei kultūrine diplomatija. Kauno atvejis išsiskiria tuo, kad šiuolaikinė skulptūra čia tiesiogiai reaguoja į UNESCO saugomą architektūros paveldą, o sukurti kūriniai lieka miestui kaip ilgalaikė investicija.