Tag: Vitamino B12 trūkumas

  • Nuolat jaučiatės išsekę? Tai gali būti anemija: gydytojai paaiškina, ką rodo tyrimai

    Nuolat jaučiatės išsekę? Tai gali būti anemija: gydytojai paaiškina, ką rodo tyrimai

    Anemija dažnai supaprastinama iki geležies trūkumo, tačiau mediciniškai tai yra būklė, kai kraujyje per mažai hemoglobino, eritrocitų arba per mažas hematokritas. Kadangi hemoglobinas perneša deguonį į audinius, jam sumažėjus organizmas pradeda „taupyti“ ir atsiranda įvairių, ne visuomet aiškiai atpažįstamų simptomų.

    Svarbu suprasti, kad anemija dažniausiai yra ne atskira liga, o signalas, kad organizme vyksta kitas procesas. Ji gali išsivystyti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, bet taip pat dėl lėtinių uždegimų, inkstų ligų, kaulų čiulpų sutrikimų, ilgalaikių kraujavimų ar pagreitėjusio eritrocitų irimo.

    Pagal eigą anemija skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūminė dažniausiai pasireiškia staiga, pavyzdžiui, netekus daug kraujo ar staigiai suirus eritrocitams, todėl simptomai gali būti ryškūs net ir esant vidutiniam hemoglobino kritimui.

    Lėtinė anemija vystosi pamažu, kartais per kelis mėnesius, todėl pradžioje žmogus gali tik jausti sumažėjusią ištvermę ar didesnį nuovargį. Tokiais atvejais organizmas iš dalies prisitaiko, o negalavimai ilgai priskiriami įtampai, miego trūkumui ar intensyviam gyvenimo ritmui.

    Kokie simptomai turėtų įspėti?

    Dažniausi požymiai yra nuolatinis nuovargis, mieguistumas, silpnumas, sumažėjusi fizinė ištvermė ir dusulys atliekant įprastas veiklas. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, galvos skausmai, šalčio jausmas, prastesnė koncentracija ir dirglumas.

    Kai organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą, širdis gali pradėti plakti greičiau, atsiranda permušimų ar neritmiško plakimo pojūtis. Jei kartu vargina krūtinės skausmas, apalpimas ar ryškus dusulys, tai jau gali būti pavojingas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo konsultacijos.

    Kai kurios apraiškos labiau būdingos konkrečioms priežastims. Geležies trūkumo atveju neretai pastebimas nagų trapumas, plaukų slinkimas, sausa oda, įtrūkimai lūpų kampučiuose, o vitamino B12 stoką gali išduoti liežuvio perštėjimas, galūnių tirpimas, jutimų ar pusiausvyros sutrikimai.

    Vaikams anemija ne visada pasireiškia aiškiu silpnumu: kartais pirmieji ženklai būna suprastėjusi dėmesio koncentracija, dirglumas, sumažėjęs apetitas ar lėtesnis vystymosi tempas. Nėštumo metu anemijos rizika didėja, todėl tyrimų planą paprastai sudaro sveikatos priežiūros specialistas.

    Kokie tyrimai padeda nustatyti priežastį?

    Pirmasis žingsnis dažniausiai yra bendras kraujo tyrimas, kuriame vertinama hemoglobino koncentracija ir eritrocitų rodikliai. Ypač svarbūs MCV, MCH ir RDW, nes jie padeda suprasti, ar eritrocitai mažesni, didesni ar labai nevienodi, o tai nukreipia į galimas anemijos priežastis.

    Jei įtariamas geležies trūkumas, gydytojai dažniausiai vertina feritiną, geležies kiekį, transferiną ir transferino įsotinimą. Feritinas laikomas vienu jautriausių geležies atsargų rodiklių, tačiau esant uždegimui jis gali būti padidėjęs, todėl rezultatus būtina aiškintis kartu su kitais tyrimais.

    Esant padidėjusiam MCV, dažnai tiriamas vitaminas B12 ir folio rūgštis. Kartais papildomai atliekamas CRP tyrimas, padedantis įvertinti lėtinio uždegimo įtaką, o retikulocitų skaičius parodo, kaip aktyviai kaulų čiulpai gamina naujus eritrocitus.

    „Anemija yra simptomas, o ne galutinė diagnozė: svarbiausia rasti priežastį, o ne aklai gerti papildus“, – pabrėžia gydytojai.

    Gydymas: kodėl ne visada kalta geležis?

    Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei patvirtinamas geležies trūkumas, taikomi geležies preparatai, dažniausiai geriami, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant įsisavinimo sutrikimams ar netoleravimui, geležis gali būti skiriama į veną.

    Vitamino B12 ar folio rūgšties stoka koreguojama atitinkama terapija, o anemija, susijusi su lėtinėmis ligomis, inkstų veiklos nepakankamumu ar kaulų čiulpų sutrikimais, reikalauja pirmiausia gydyti pagrindinę būklę. Dėl to savarankiška geležies suplementacija be tyrimų gali būti neveiksminga ir uždelsti tikrąją diagnozę.

    Kasdienėje prevencijoje svarbi subalansuota mityba, pakankamas geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino C kiekis, tačiau net ir gera dieta ne visada išsprendžia problemą, jei priežastis yra kraujavimas ar lėtinė liga. Jei nuovargis tęsiasi kelias savaites ir trukdo įprastam gyvenimui, dažniausiai racionaliausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija ir kryptingi tyrimai.

  • 5 dažniausios klaidos vartojant maisto papildus: specialistai įspėja, kada tik išmesite pinigus

    Maisto papildų rinka sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir nusivylimo, kai žadėtas poveikis taip ir nepasireiškia. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne pačiuose papilduose, o neteisinguose lūkesčiuose ir vartojimo įpročiuose.

    Viena didžiausių klaidų – papildus pirkti „dėl visa ko“, neįsitikinus, ar organizmui iš tiesų trūksta konkrečios medžiagos. Pavyzdžiui, žmogus, turintis mažą vitamino B12 kiekį, gali greitai pajusti pagerėjimą, o kitam, kurio rodikliai normalūs, naudos gali ir nebūti.

    Kai papildai parenkami aklai

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad poreikį dažniausiai patikimiausiai parodo tyrimai ir sveikatos būklės įvertinimas. Savarankiškai „pasiskirti“ papildus rizikinga, nes dalis simptomų, pavyzdžiui, nuovargis ar prastesnė nuotaika, gali būti susiję visai ne su vitaminų stygiumi.

    Ne mažiau svarbu suprasti, kaip papildai pasisavinami. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimą gali sumažinti kava, arbata ar kartu vartojamas kalcis, o vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl dažniausiai geriau įsisavinamas vartojant su maistu, kuriame yra riebalų.

    Netinkamas vartojimo režimas

    Kita dažna klaida – nereguliarus vartojimas ir tikėjimasis greito rezultato. Daliai papildų reikia laiko ir nuoseklumo, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ar jie padeda, todėl vienkartinis ar epizodinis vartojimas dažnai tampa tiesiog pinigų švaistymu.

    Taip pat nereikėtų aklai tikėti reklaminiais pažadais. Maisto papildai nėra vaistai, todėl jų poveikis gali būti ribotas, o teiginiai apie „stebuklingą“ rezultatą ne visada turi tvirtą mokslinį pagrindą.

    Kai papildais bandoma uždengti gyvenimo būdą

    Dar viena klaida – tikėtis, kad papildai kompensuos nesubalansuotą mitybą, miego trūkumą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą ar nuolatinį stresą. Papildai gali būti prasmingi, kai yra patvirtintas trūkumas, padidėjęs poreikis ar gydytojo rekomendacija, tačiau jie nepakeičia pagrindinių sveikatos įpročių.

    Specialistai primena, kad dalis medžiagų pertekliuje gali būti žalingos, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais. Dėl to, ypač sergant lėtinėmis ligomis, nėštumo metu ar vartojant receptinius vaistus, saugiausia sprendimą priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.