Maisto papildų rinka sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir nusivylimo, kai žadėtas poveikis taip ir nepasireiškia. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne pačiuose papilduose, o neteisinguose lūkesčiuose ir vartojimo įpročiuose.
Viena didžiausių klaidų – papildus pirkti „dėl visa ko“, neįsitikinus, ar organizmui iš tiesų trūksta konkrečios medžiagos. Pavyzdžiui, žmogus, turintis mažą vitamino B12 kiekį, gali greitai pajusti pagerėjimą, o kitam, kurio rodikliai normalūs, naudos gali ir nebūti.
Kai papildai parenkami aklai
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad poreikį dažniausiai patikimiausiai parodo tyrimai ir sveikatos būklės įvertinimas. Savarankiškai „pasiskirti“ papildus rizikinga, nes dalis simptomų, pavyzdžiui, nuovargis ar prastesnė nuotaika, gali būti susiję visai ne su vitaminų stygiumi.
Ne mažiau svarbu suprasti, kaip papildai pasisavinami. Pavyzdžiui, geležies pasisavinimą gali sumažinti kava, arbata ar kartu vartojamas kalcis, o vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl dažniausiai geriau įsisavinamas vartojant su maistu, kuriame yra riebalų.
Netinkamas vartojimo režimas
Kita dažna klaida – nereguliarus vartojimas ir tikėjimasis greito rezultato. Daliai papildų reikia laiko ir nuoseklumo, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ar jie padeda, todėl vienkartinis ar epizodinis vartojimas dažnai tampa tiesiog pinigų švaistymu.
Taip pat nereikėtų aklai tikėti reklaminiais pažadais. Maisto papildai nėra vaistai, todėl jų poveikis gali būti ribotas, o teiginiai apie „stebuklingą“ rezultatą ne visada turi tvirtą mokslinį pagrindą.
Kai papildais bandoma uždengti gyvenimo būdą
Dar viena klaida – tikėtis, kad papildai kompensuos nesubalansuotą mitybą, miego trūkumą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą ar nuolatinį stresą. Papildai gali būti prasmingi, kai yra patvirtintas trūkumas, padidėjęs poreikis ar gydytojo rekomendacija, tačiau jie nepakeičia pagrindinių sveikatos įpročių.
Specialistai primena, kad dalis medžiagų pertekliuje gali būti žalingos, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais. Dėl to, ypač sergant lėtinėmis ligomis, nėštumo metu ar vartojant receptinius vaistus, saugiausia sprendimą priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.