CP v2

Tag: VivaTech

  • Lauren Sánchez Bezos Paryžiuje nustebino: archyvinis „Dior“ ir satino elegancija „VivaTech“

    Lauren Sánchez Bezos Paryžiuje nustebino: archyvinis „Dior“ ir satino elegancija „VivaTech“

    Jeffo Bezoso žmona Lauren Sánchez Bezos Paryžiuje atsidūrė dėmesio centre dėl dviejų ryškiai skirtingų vasariškų įvaizdžių. Vieną dieną ji rinkosi subtilią satino eleganciją, kitą – kolekcinę, iš archyvo atkeliavusią suknelę, kuri ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių atrodo stebėtinai šiuolaikiškai.

    Pora į Prancūzijos sostinę atvyko dėl „VivaTech“ – vieno svarbiausių Europos inovacijų ir technologijų renginių, kasmet suburiančio didžiąsias bendroves, startuolius ir investuotojus. Tokiame kontekste vieši pasirodymai tampa ne tik socialinio gyvenimo, bet ir įvaizdžio komunikacijos dalimi.

    Oficialiam susitikimui Lauren Sánchez Bezos pasirinko itin švelnaus rožinio atspalvio satino suknelę, pabrėžusią figūrą ir išlaikiusią formalumui reikalingą santūrumą. Pieštuko siluetas suteikė solidumo, o kruopščiai apgalvotos detalės leido išvengti monotoniškos klasikos įspūdžio.

    Aprangą išskyrė dekoratyvūs akcentai ant rankovių ir viršutinės dalies, o rakto skylutės formos iškirptė suteikė subtilaus moteriškumo. Toks sprendimas atitinka šiuo metu ryškėjančią tendenciją, kai griežtesnės formos derinamos su lengvai provokuojančiomis detalėmis, išlaikant elegancijos ribas.

    Po kelių dienų Sánchez Bezos buvo nufotografuota prieš vakarinį renginį prie Grand Palais vilkinti įspūdingą archyvinį „Christian Dior“ pavasario ir vasaros 2001 metų kolekcijos modelį, kurį kūrė Johnas Galliano. Vintažiniai aukštosios mados kūriniai šiandien dažnai tampa garsenybių pasirinkimu, nes leidžia išsiskirti tuo, ko neįmanoma nusipirkti iš naujausių kolekcijų vitrinos.

    Melsva suknelė išsiskyrė lengva nėrinių ar nerto audinio struktūra ir drąsiais metalizuotais akcentais, primenančiais šarvų motyvus. Plonos petnešėlės, gilesnė iškirptė ir žaidimas skaidrumu kūrė kontrastą: po perregima, iki blauzdų krintančia dalimi matėsi trumpesnis apatinis sluoksnis.

    Nors modelis pristatytas prieš daugiau nei 20 metų, jo estetika dera su dabartine mados kryptimi, kai vertinamas išskirtinumas, amato kokybė ir istorija. Stilistų praktikoje archyviniai kūriniai dažnai naudojami kaip signalas apie skonį, kolekcionavimo kultūrą ir tvarumo idėją – dėvėti tai, kas jau sukurta, o ne nuolat skatinti naują gamybą.

    Prie archyvinės suknelės ji priderino ir aksesuarus su aiškia kilme: pasirinko „Chanel“ delninę „Ice Cube Minaudière“, siejamą su Karlo Lagerfeldo 2010 metų rudens ir žiemos kolekcija. Sidabriniai elementai vizualiai susišaukė su metaliniais suknelės akcentais ir sustiprino vientisą, prabangos įspūdį kuriantį derinį.

    Įvaizdį papildė ryškūs papuošalai, juodi saulės akiniai ir švelniai rožiniai aukštakulniai, o plaukai surišti į aukštą uodegą su lengvomis bangomis. Tokie pasirinkimai pabrėžė glamūro kryptį, kuri pastaraisiais sezonais vėl grįžta į raudonojo kilimo ir oficialių renginių aprangą.

    Du skirtingi Lauren Sánchez Bezos pasirodymai Paryžiuje atskleidžia, kaip viena asmenybė gali laviruoti tarp santūrios, verslo aplinkai tinkamos elegancijos ir drąsaus archyvinio mados pareiškimo. Tokia įvairovė šiandien tampa viena stipriausių viešo įvaizdžio strategijų, kai apranga kalba ne tik apie stilių, bet ir apie pasirinkimų prasmę.

  • DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos yra, bet rezultatai ne visada aiškūs

    Įmonės vis aktyviau diegia dirbtinį intelektą, tačiau realus poveikis verslui dažnai atsilieka nuo ambicijų. Tai pabrėžė „KPMG France“ klientų ir rinkų vadovas Mathieu Wallich-Petit, kalbėjęs technologijų renginyje VivaTech Paryžiuje.

    Jo teigimu, dalis organizacijų jau susikūrė aiškias DI kryptis, bet praktikoje vis dar sunkiai įrodo, kad investicijos atsiperka. Didžiausia problema tampa ne idėjų trūkumas, o gebėjimas jas paversti kasdieniais procesais ir pamatuojamais rodikliais.

    „Mūsų klientai tikrai į DI žiūri strategiškai, bet realybėje matome didelį atsilikimą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    „KPMG“ kovo mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 95 proc. klientų turi stiprią DI strategiją, o 64 proc. teigia jau matantys apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tik 8 proc. gali aiškiai išmatuoti investicijų grąžą, o DI mastu yra įdiegę tik apie 10 proc. respondentų.

    Šis skirtumas, anot „KPMG“ atstovo, atskleidžia tipinę brandos problemą: organizacijos geba sukurti bandomuosius projektus, tačiau jiems pritrūksta duomenų valdymo, atsakomybės modelių ir darbuotojų pasirengimo, kad DI taptų nuolatine praktika.

    Nuo pilotų prie realaus masto

    Mathieu Wallich-Petit akcentavo, kad DI technologijos tobulėja itin sparčiai, o įmonių prisitaikymas dažnai vyksta gerokai lėčiau. Tai sukuria situaciją, kai strateginiai planai pasensta greičiau, nei organizacijos spėja pertvarkyti procesus ir kompetencijas.

    Jo vertinimu, proveržį lemia ne vien pasirinktas modelis ar platforma, o tai, ar DI įsiuvamas į kasdienę veiklą. Tai reiškia aiškiai aprašytas darbo eigas, atsakingus vadovus, duomenų kokybės standartus ir nuoseklią rizikų kontrolę.

    „Receptas paprastas: pereiti nuo įrodymo, kad veikia, prie to, kad DI būtų įmontuotas į procesą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Pasak jo, DI sėkmė beveik visada atsiremia į žmones. Įmonėms reikia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir aiškias taisykles, kaip DI naudojamas priimant sprendimus, rengiant dokumentus ar aptarnaujant klientus.

    Kartu auga ir vadovybių spaudimas greitai pamatyti rezultatą. Nors valdybos DI dažnai mato kaip konkurencinį pranašumą ir priemonę pritraukti talentus, vis dažniau reikalaujama aiškių, trumpesnio laikotarpio rodiklių, kurie pagrįstų didėjančius biudžetus.

    Suverenumas ir priklausomybė nuo tiekėjų

    „KPMG France“ atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją: DI suverenitetą. Verslams tampa vis svarbiau neatsidurti situacijoje, kai kritiniai procesai priklauso nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio, ypač kai prieigą gali paveikti geopolitika ar reguliaciniai sprendimai.

    Jo teigimu, įmonėms rekomenduojama planuoti kelių modelių ir tiekėjų strategiją, kad būtų galima perskirstyti krūvį, valdyti kainas, sumažinti tiekimo riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą skirtingoms užduotims.

    „Svarbiausia nėra remtis vienu modeliu, o turėti skirtingų modelių įvairovę“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Ši tema tapo ypač apčiuopiama po to, kai „KPMG“ ir JAV DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasaulinę partnerystę, numatančią „Claude“ integravimą į „KPMG“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo platformas. Netrukus po to „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios nurodymą sustabdyti prieigą prie kai kurių pažangių modelių užsienio šalių piliečiams.

    Ekspertų vertinimu, tokie atvejai verslui primena, kad DI diegimas nėra tik technologinis projektas. Tai ir tiekimo grandinės, teisinės atitikties, duomenų apsaugos bei veiklos tęstinumo klausimas, kuriam reikia iš anksto parengtų scenarijų.

    Apibendrinant, „KPMG“ žinutė verslui aiški: strategija pati savaime dar nereiškia transformacijos. Tik tada, kai DI tampa kasdienės veiklos dalimi, atsiranda ir tai, ko labiausiai ieško valdybos, aiškiai pamatuojama vertė.