Tag: Vizos

  • Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas Europoje per kelerius metus tapo nebe nišine svajone, o realiu planu tūkstančiams nuotoliu dirbančių specialistų ir smulkiojo verslo savininkų. Susidomėjimą augina ne tik lankstus darbas, bet ir valstybės, kurios siūlo specialias vizas bei paprastesnes įsikūrimo taisykles.

    Tačiau verslininkams persikėlimas į kitą šalį dažnai būna gerokai sudėtingesnis nei samdomiems darbuotojams. Netinkamai suplanavus, rizika apima mokesčius, teisinius įsipareigojimus, finansų valdymą, draudimą ir kibernetinį saugumą.

    Viza – ne formalumas

    Pirmasis žingsnis planuojant darbą iš užsienio – pasirinkti šalį ir vizos kategoriją, kuri atitinka veiklos modelį. Dalis valstybių turi skaitmeninių klajoklių vizas, tačiau kitur darbas su turistine viza gali būti laikomas pažeidimu, net jei klientai ir pajamos lieka užsienyje.

    Prieš perkant bilietus svarbu pasitikrinti minimalių pajamų reikalavimus, leidžiamą buvimo trukmę, pratęsimo galimybes ir tai, ar viza tinka įmonės savininkui. Praktikoje dažniausiai tikrinama, ar pajamos stabilios ir ar veikla neperžengia vietinės darbo rinkos ribų.

    Mokesčiai, rezidencija ir teisinės rizikos

    Didžiausias pavojus verslui – netyčia tapti apmokestinamam dviejose jurisdikcijose arba sukurti vadinamąją nuolatinę buveinę kitoje šalyje. Tai gali reikšti pareigą registruoti veiklą vietoje, deklaruoti pajamas, mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokestį bei vykdyti papildomą apskaitą.

    Ne mažiau svarbi ir asmens mokestinė rezidencija, kuri dažnai priklauso nuo praleistų dienų skaičiaus, gyvenamosios vietos centro ir ekonominių ryšių. Dėl šių priežasčių prieš išvykstant verta konsultuotis su mokesčių ar teisės specialistais ir įvertinti, kaip realiai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

    Finansai, draudimas ir kibernetinis saugumas

    Kasdieniams atsiskaitymams ir verslo operacijoms būtina pasiruošti iš anksto: įvertinti bankų paslaugas, kortelių mokesčius, valiutų konvertavimo sąlygas, mokėjimų surinkimą iš klientų ir tai, kaip bus atskirtos asmeninės ir verslo išlaidos. Tvarkinga finansų struktūra sumažina klaidų tikimybę apskaitoje ir palengvina deklaravimą.

    Draudimas dažnai nuvertinamas, tačiau ilgesniam laikui išvykus ypač svarbu įsitikinti, kad galioja tinkamas sveikatos, kelionės ir verslo draudimas, o darbo įranga ir veiklos nutrūkimo rizika išvis yra įtrauktos į sąlygas. Standartinės kelionių draudimo taisyklės ne visada apima ilgalaikį nuotolinį darbą ar brangią techniką.

    Kita sritis, kuri pastaraisiais metais tapo kritinė, – duomenų sauga. Dirbant iš bendradarbystės erdvių ar jungiantis prie viešo belaidžio interneto didėja sukčiavimo ir duomenų nutekėjimo rizika, todėl verta naudoti VPN, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, nuolat atnaujinti įrenginius ir riboti jautrių duomenų pasiekimą nesaugiais tinklais.

    Praktiniai iššūkiai apima ir laiko juostas: jei klientai ir komanda lieka Europoje, o bazė persikelia į tolimus regionus, nuolatiniai ankstyvi ar vėlyvi skambučiai gali tiesiogiai paveikti produktyvumą ir sveikatą. Todėl dar prieš persikeliant verta įsivertinti, ar verslo procesai gali veikti kitu grafiku ir ar dalį funkcijų galima automatizuoti naudojant DI sprendimus.

    Galiausiai, svarbiausia taisyklė – turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, pradedant vizų vėlavimais ir baigiant staigiais būsto ar sveikatos išlaidų pokyčiais. Skaitmeninis klajokliškas gyvenimas gali suteikti laisvę, tačiau verslui jis sėkmingas tik tada, kai užtikrinamas pajamų stabilumas ir veiklos tęstinumas.

  • Portugalų diplomatas Aristides de Sousa Mendes: sprendimas Bordo mieste išgelbėjo 30 000 žmonių

    Portugalų diplomatas Aristides de Sousa Mendes: sprendimas Bordo mieste išgelbėjo 30 000 žmonių

    Diplomatas, pakeitęs tūkstančių likimus

    Portugalijoje liepos 19 dieną paminėtos 141-osios diplomato Aristides de Sousa Mendes gimimo metinės. Jis laikomas vienu ryškiausių Antrojo pasaulinio karo laikotarpio gelbėtojų, prisidėjusiu prie dešimčių tūkstančių žmonių išsigelbėjimo nuo nacių persekiojimo.

    Istorikai ir atminimą saugantis muziejus Portugalijoje pabrėžia, kad 1940 metais jis išdavė tranzitines vizas bėgantiems nuo Holokausto ir karo Europoje. Skaičiuojama, kad taip galėjo būti išgelbėta daugiau kaip 30 000 žmonių, o jų palikuonių šiandien gali būti apie 750 000.

    Kaip Bordo tapo pabėgėlių vartais

    1940 metų vasarą, Vokietijai įsiveržus į Prancūziją, Aristides de Sousa Mendes dirbo Portugalijos konsulu Bordo mieste. Į pietvakarių Prancūziją plūdo minios žmonių, siekusių pasiekti Ispaniją ir Portugaliją, o vėliau išvykti į saugesnes šalis.

    Tuo metu Portugalijos valdžia, vadovaujama António de Oliveira Salazar, buvo pasirinkusi neutralumo politiką, tačiau griežtai ribojo vizų išdavimą. Konsuliniams skyriams buvo nurodyta vizas išduoti tik gavus specialų leidimą, bet Bordo konsulas šių ribojimų nepaisė.

    „Jis pasirinko paklusti sąžinei, o ne įsakymui, ir tai leido tūkstančiams kirsti sienas bei pasiekti laisvę“, – sakė Aristides de Sousa Mendes muziejaus kuratorius Luís Medeiros.

    Kaina už sprendimą ir vėlyvas pripažinimas

    Portugalijos diktatūros institucijos netrukus sureagavo: diplomatas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn ir nušalintas nuo pareigų. Pasak muziejaus atstovų, jo atlyginimas buvo mažinamas palaipsniui, o šeima patyrė socialinę ir ekonominę izoliaciją.

    Kuratorius teigia, kad nukentėjo ne vien pats konsulas: šeima buvo nustūmta į paraštes, jai tapo sunku susirasti darbą ir užsitikrinti pragyvenimą. Aristides de Sousa Mendes mirė skurde, o jo reputacijos atkūrimas Portugalijoje užtruko dešimtmečius.

    Valstybinis pripažinimas ilgainiui vis dėlto atėjo: 2021 metais Portugalija jam suteikė aukščiausius valstybės apdovanojimus, o palaikai perkelti į Nacionalinį panteoną. Tai tapo simboliniu posūkiu, kai šalies istorijoje jis įtvirtintas kaip moralinio pasirinkimo pavyzdys.

    Muziejus ir šiandienos paralelės

    Portugalijoje, Cabanas de Viriato gyvenvietėje įkurtas Aristides de Sousa Mendes muziejus veikia jo buvusiuose namuose Casa do Passal. Muziejus duris atvėrė 2024 metų vasarą ir per dvejus metus, kaip skelbia įstaiga, sulaukė apie 54 000 lankytojų, tarp jų apie 6 000 moksleivių.

    Muziejuje pasakojama ne tik 1940 metų istorija, bet ir diplomato gyvenimas prieš bei po lemtingo sprendimo. Ekspozicija sąmoningai sieja praeitį su dabartimi, primindama, kad karas, migracija ir pabėgėlių krizės nėra vien istorijos vadovėlių temos.

    „Norime, kad žmonės suprastų: istorija kartojasi, o kiekvieno sprendimas gali turėti pasekmių ne tik sau, bet ir kitiems“, – sakė Luís Medeiros.

    Aristides de Sousa Mendes istorija dažnai lyginama su Oskar Schindler vardu, tačiau Portugalijos diplomato atvejis išsiskiria mastu. Jo pavyzdys šiandien tampa argumentu, kodėl mokant apie Antrąjį pasaulinį karą svarbu kalbėti ne tik apie režimus ir frontus, bet ir apie asmeninę atsakomybę, kai valstybės politika prasilenkia su žmogiškumu.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ir Turkija jau ne vienerius metus varžosi dėl pigiausios vasaros krypties Europoje vardo, tačiau 2026 metais kainų pusiausvyra ima keistis. Turkijoje daug kur vis dar pigiau kasdienėms išlaidoms, bet dėl aukštos infliacijos kai kuriuose kurortuose kainos pastebimai ūgtelėjo.

    Dėl šios priežasties vis dažniau girdima apie netikėtą tendenciją: Turkijos keliautojai vis dažniau renkasi atostogas ir apsipirkimą Graikijoje. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad vien Graikijos konsulatas Stambule šiuo metu išduoda apie 1 300 vizų per dieną, dauguma jų yra daugkartinės.

    Turistų srautų pokytį lemia ne tik nakvynės ar maitinimo kainos, bet ir valiutų skirtumai. Turkijos valiuta išlieka silpna, todėl atvykusiems iš euro zonos pinigai dažnai „tempiasi“ ilgiau, ypač restoranams, ekskursijoms ir paslaugoms.

    Vis dėlto Graikija, nors ir naudoja eurą, kai kuriose vietose taip pat sugeba pasiūlyti konkurencingą kainą. Jungtinės Karalystės „Post Office Travel Money“ šeimų atostogų ataskaita, vertinanti 10 būtiniausių atostogų prekių ir paslaugų krepšelį, tarp geriausios vertės krypčių Europoje išskyrė ir kelias Graikijos salas.

    Ataskaitoje pigiausia kryptimi įvardytas Marmaris Turkijoje, aplenkęs ankstesnių metų lyderį Saulėtąjį krantą Bulgarijoje. Tuo pat metu Graikijos Kreta, Kosas ir Rodas pateko į pirmąjį dešimtuką, o Kretoje fiksuotas beveik 8 proc. kainų kritimas, lyginant su ankstesniais metais.

    Kelionių agentūrų duomenys rodo, kad kainos itin priklauso nuo to, kur tiksliai vykstama ir kokio tipo poilsis pasirenkamas. Internetinės kelionių agentūros „eSky.com“ atstovė Katarzyna Hauton teigia, kad savaitė Kretoje su skrydžiais, viešbučiu ir daliniu maitinimu gali prasidėti nuo maždaug 388 eurų asmeniui.

    „Graikija šiuo metu iš tiesų yra viena prieinamiausių vasaros krypčių Europoje“, – sakė „eSky.com“ grupės prekės ženklo vadovė Katarzyna Hauton.

    Tuo tarpu Turkija dažnai išlieka stipri viskas įskaičiuota segmente. Remiantis „eSky.com“ įžvalgomis, paketai Turkijoje gali prasidėti nuo maždaug 524 eurų asmeniui, tačiau kai kuriomis datomis panašų poilsį pigiau pavyksta rasti Ispanijos Kosta Doradoje, Kipre ar Bulgarijos Saulėtajame krante.

    Kelionių biudžetą labiausiai išpučia populiariausi taškai, todėl planuojant 2026 metų vasaros atostogas esminis klausimas tampa ne Graikija prieš Turkiją, o konkreti vieta ir kelionės modelis. Graikijoje brangiausiomis tradiciškai laikomos Mikonas ir Santorinis, o pigesnių alternatyvų dažniau ieškoma Kefalonijoje, Rode ar Lefkadoje.

    Išvada 2026 metais nebėra tokia vienareikšmė kaip anksčiau: Turkija dažnai laimi pagal kasdienes išlaidas ir viskas įskaičiuota pasiūlymus, o Graikija vis dažniau nustebina verte, jei vengiama „antraščių“ salų ir keliaujama už pagrindinių turistų srautų ribų.

  • Šri Lanka panaikino vizų mokesčius daugiau nei 40 šalių turistams: ką būtina žinoti prieš kelionę

    Šri Lanka panaikino vizų mokesčius daugiau nei 40 šalių turistams: ką būtina žinoti prieš kelionę

    Kam ir kada taikoma

    Šri Lanka nuo gegužės 25 dienos panaikino vizų mokesčius turistams iš daugiau nei 40 šalių. Tai reiškia, kad keliautojams nebereikia mokėti už elektroninį kelionės leidimą, tačiau pati procedūra neišnyksta.

    Leidimas suteikiamas iki 30 dienų viešnagei, o taisyklės taikomos naujoms paraiškoms nuo įsigaliojimo datos. Už anksčiau pateiktas ir apmokėtas paraiškas pinigai paprastai negrąžinami.

    Vis tiek reikės pildyti paraišką

    Nors mokestis panaikinamas, keliautojai vis tiek privalo internetu užpildyti elektroninio kelionės leidimo paraišką prieš atvykstant. Tai svarbu įsivertinti planuojant skrydžius ir persėdimus, nes be patvirtinimo gali kilti problemų registruojantis į reisą.

    Praktikoje tai dažnai veikia kaip išankstinė patikra, todėl keliautojams rekomenduojama paraišką pateikti iš anksto ir pasilikti patvirtinimą skaitmeniniu bei atspausdintu formatu. Taip pat verta pasitikrinti paso galiojimo terminą ir kelionės draudimą.

    Kam ši priemonė skirta

    Tokie sprendimai paprastai siejami su turizmo skatinimu ir bandymu padidinti atvykstamojo turizmo srautus. Šri Lanka pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų pritraukti daugiau keliautojų, ypač atsigavus regiono turizmui po pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų.

    Turistams tai gali reikšti mažesnes kelionės pradžios išlaidas ir paprastesnį planavimą, tačiau pati atvykimo tvarka iš esmės išlieka tokia pati. Kainų prasme didžiausią dalį vis tiek sudaro skrydžiai, apgyvendinimas ir vidaus kelionės.

    Ką verta pamatyti Šri Lankoje

    Šalis keliautojus vilioja tiek paplūdimiais ir nacionaliniais parkais, tiek UNESCO saugomomis vietomis. Tarp dažniausiai minimų objektų yra Anuradhapuros šventasis miestas, Sigirijos senovės kompleksas ir Galės senamiestis.

    Ieškantiems gamtos ir aktyvaus poilsio vis dažniau rekomenduojamas Pekoe takas, apie 300 kilometrų maršrutas per centrinę aukštumą, pristatytas 2023 metais. Laukinės gamtos gerbėjai dažnai renkasi safarius Udavalavės ir Jalos nacionaliniuose parkuose, o pakrantėje sezoniškai populiarus banginių stebėjimas.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Meksika priglaus Irano rinktinę prieš pasaulio čempionatą: stovyklą perkelia dėl vizų rizikos

    Meksika priglaus Irano rinktinę prieš pasaulio čempionatą: stovyklą perkelia dėl vizų rizikos

    Meksika sutiko priimti Irano futbolo rinktinę ir sudaryti sąlygas jai įsikurti šalyje prieš šią vasarą vyksiantį pasaulio čempionatą. Tokį sprendimą Meksikos valdžia sieja su praktiniais komandos pasirengimo poreikiais, o ne su politiniais vertinimais.

    Apie pasirengimą priimti iranietius kasdienėje spaudos konferencijoje kalbėjo Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum. Ji pabrėžė, kad vyriausybė nemato priežasčių užkirsti kelią komandai apsistoti Meksikoje ir ten rengti treniruočių stovyklą.

    „Neturime priežasčių jiems paneigti galimybę apsistoti Meksikoje“, – sakė Claudia Sheinbaum.

    Irano rinktinė paskelbė, kad likus mažiau nei mėnesiui iki turnyro pradžios perkelia savo pasirengimo stovyklą iš JAV Arizonos valstijos į Tichuaną. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti galimas vizų komplikacijas ir neapibrėžtumą, kuris gali kilti įtemptame politiniame fone.

    Vis dėlto net ir apsistojus Meksikoje, klausimas dėl patekimo į Jungtines Valstijas išlieka esminis. Pirmosios dvejos Irano rungtynės numatytos Los Andžele, o trečiosios – Sietle, todėl komandai bet kuriuo atveju reikės užsitikrinti įvažiavimą į JAV.

    JAV Baltieji rūmai kol kas viešai nepakomentavo Meksikos prezidentės pareiškimų dėl Irano komandos priėmimo. Situaciją apsunkina ir platesnis geopolitinis kontekstas, nes pastarosiomis savaitėmis regione kilo nauja įtampa, kuri daro įtaką ir kelionių, ir vizų režimo sprendimams.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad jo administracija esą artėja prie susitarimo su Iranu, kuris apimtų Hormūzo sąsiaurio atvėrimą ir kovos veiksmų nutraukimą. Tačiau Teheranas viešai ginčijo tokius pareiškimus, o galutinis susitarimas kol kas nėra paskelbtas.

    Praktikoje tokie politiniai svyravimai sportui dažnai reiškia papildomas rizikas – nuo griežtesnių patikrų iki užsitęsiančių sprendimų dėl vizų. Dėl to Meksikos pasirinkimas kaip bazė šalia JAV sienos Iranui gali tapti kompromisu: komanda būtų netoli būsimų rungtynių vietų, bet kartu turėtų atsarginį planą logistikai ir pasirengimui.

  • Tailandas planuoja trumpinti bevizio buvimo laiką turistams: kas keistųsi ir kam gresia 15 dienų riba

    Tailandas planuoja trumpinti bevizio buvimo laiką turistams: kas keistųsi ir kam gresia 15 dienų riba

    Tailandas svarsto griežtinti atvykimo taisykles ir sutrumpinti bevizio buvimo šalyje laiką turistams iš daugiau nei 90 valstybių. Diskusijos vyksta valdžiai deklaruojant tikslą pažaboti nusikalstamumą, siejamą su dalimi užsieniečių, tačiau kartu nerimaujant dėl poveikio turizmui.

    Šiuo metu daugeliui keliautojų leidžiama įvažiuoti be vizos ir šalyje būti iki 60 dienų, tačiau pareigūnai signalizuoja, kad riba gali būti mažinama iki 30 dienų. Taip pat svarstomas diferencijuotas modelis, kai atskiroms šalims būtų taikomas ir trumpesnis, iki 15 dienų, terminas.

    Kas paskatino permainas?

    Valdžia viešai akcentuoja, kad sugriežtinimų reikia reaguojant į atvejus, kai užsieniečiai įsitraukia į neteisėtą veiklą. Tarp minimų problemų dažniausiai įvardijami su narkotikais susiję nusikaltimai, prekyba žmonėmis, taip pat verslų atidarymas neturint reikiamų leidimų.

    Sprendimai būtų priimami itin jautriu laikotarpiu, nes turizmas Tailandui išlieka vienu svarbiausių ekonomikos variklių. Šalies institucijos ne kartą pabrėžė, kad keliautojų srautai tiesiogiai veikia užimtumą, paslaugų sektorių ir biudžeto pajamas.

    Turizmas dar negrįžo į ankstesnį lygį

    Nors Tailandas yra viena lankomiausių Azijos krypčių, atvykėlių skaičius, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos, vis dar nėra visiškai atsistatęs. Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas apie 3,4 proc. mažesnis užsienio turistų srautas nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Ypač ryškus buvo keliautojų iš Artimųjų Rytų sumažėjimas, kuris, remiantis viešai skelbtais duomenimis, siekė beveik trečdalį. Vis dėlto vyriausybė išlieka optimistiška ir 2026 metais tikisi sulaukti apie 33,5 milijono užsienio lankytojų, tai būtų daugiau nei pernai.

    Ką tai reikštų keliautojams?

    Jei būtų grįžta prie 30 dienų bevizio buvimo ribos, realiausia alternatyva vėl taptų termino pratęsimas vietoje, kaip buvo taikoma anksčiau. Tokiu atveju turistas, atvykęs 30 dienų, galėtų papildomai pratęsti buvimą dar 30 dienų, pateikęs prašymą migracijos institucijoms.

    Ilgesnėms kelionėms ar darbui nuotoliu aktuali ir vadinamoji Destination Thailand Visa, skirta skaitmeniniams klajokliams bei nuotoliniams darbuotojams. Ji numato galimybę vieno atvykimo metu šalyje būti iki 180 dienų, o vieną kartą terminą pratęsti dar 180 dienų.

    Tačiau šiai vizai taikomi ir finansiniai bei dokumentų reikalavimai: prašoma pagrįsti, kad banko sąskaitoje turima apie 13 000 eurų, taip pat pateikti įrodymus apie darbą ar pajamas už Tailando ribų. Tai reiškia, kad daliai keliautojų trumpesnis bevizis terminas gali tapti paskata keisti planus, o kitiems reikės iš anksto pasirūpinti papildomomis procedūromis.

  • Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Turizmas po įtampos regione

    Kataras skelbia, kad po kelis mėnesius trukusių sukrėtimų regione turizmo sektorius grįžta į įprastas vėžes, o šalis vėl pasirengusi priimti keliautojus. Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Visit Qatar“ vadovas Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Jo teigimu, sudėtingiausiu laikotarpiu prioritetu tapo įstrigusių užsieniečių saugumas ir logistinė pagalba, kad būtų atkurta kelionių krypties reputacija. 2025 metais Kataras, pasak turizmo atstovų, buvo sulaukęs apie 5 000 000 lankytojų.

    Ankstyvuoju konflikto etapu šalyje buvo daugiau nei 12 000 tarptautinių lankytojų, kuriuos reikėjo pargabenti į namus, tarp jų apie 8 000 tranzitu keliavusių žmonių. Papildomų sunkumų sukėlė sutrikimai jūrų maršrutuose: Dohos kruizų uoste, uždarius Hormūzo sąsiaurį, paveikta maždaug 5 000 kruizų keleivių ir įgulos narių.

    Tokiose situacijose turizmo sektoriui svarbiausia greita koordinacija, nes trikdžiai oro erdvėje ir uostuose tiesiogiai veikia viešbučius, skrydžių tvarkaraščius, kelionių draudimą ir vartotojų pasitikėjimą. Kataras pabrėžia, kad būtent pasitikėjimo atstatymas dabar yra pagrindinis tikslas.

    „Išgyvenome sunkų laiką, tokio dar nebuvome patyrę, bet prisiminėme pandemijos pamokas ir siekėme išeiti dar atsparesni“, – sakė Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Karštoji linija, viešbučiai ir skubios vizos

    Pasak „Visit Qatar“ vadovo, buvo įdiegta visą parą veikianti karštoji linija, informacija keliautojams teikta ir per „WhatsApp“ bei socialinius tinklus. Repatriacijos veiksmai koordinuoti per Hamado tarptautinį oro uostą Dohoje, bendradarbiaujant su ambasadomis ir oro bendrovėmis.

    Apgyvendinimui mobilizuotas platus viešbučių tinklas: į procesą įtraukti 194 viešbučiai. Kataro turizmo institucijos teigia, kad apie 15 dienų padengė kambarių ir maitinimo išlaidas, siekdamos sumažinti įstrigusių keliautojų finansinę naštą.

    Tranzitu vykusiems keleiviams išduota maždaug 8 000 skubių vizų, taip pat sudarytos sąlygos prireikus pratęsti leidimus atvykti ir lanksčiau vertinti užsibuvimą šalyje. Tokios priemonės paprastai taikomos, kai dėl atšauktų skrydžių ar saugumo rizikų kelionės planai tampa neįgyvendinami per numatytą laiką.

    Šie sprendimai taip pat svarbūs reputaciniu požiūriu: keliautojams svarbu žinoti, kad krizės atveju valstybė turi aiškų planą, o taisyklės dėl vizų ir apgyvendinimo nepalieka žmonių nežinioje.

    Vasaros kampanija ir skrydžių plėtra

    Kataras turizmo atsigavimą sieja su vasaros renginiais, paplūdimių veiklomis ir pramogomis šeimoms, o vėliau žada aktyviau taikytis į tarptautinius srautus. Šalyje pristatyta vasaros programa „Hala Summer“, kuri, kaip skelbiama, tęsis iki 2026 metų rugsėjo.

    Programoje numatomi viešbučių ir kurortų pasiūlymai, sezoniniai meniu bei koncertai, o dalis iniciatyvų orientuota į vietos rinką, pavyzdžiui, šeimų skatinimas keliauti šalies viduje. Tikimasi, kad rudenį ir žiemą srautą papildys didesni tarptautiniai renginiai, kai regione paprastai vyrauja palankesnė temperatūra.

    Atskira turizmo atsigavimo dalis yra aviacijos tinklas. „Qatar Airways“ skelbia, kad nuo 2026 metų birželio 16 dienos planuoja išplėsti tarptautinių krypčių tinklą iki daugiau nei 160 krypčių, o vasarą numato tolesnį tvarkaraščių stiprinimą.

    Europos kryptimis bendrovė taip pat planuoja atnaujinti skrydžius į Helsinkį: nuo 2026 metų liepos 15 dienos numatyti keturi skrydžiai per savaitę, o nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos dažnis turėtų augti iki septynių. Tokie sprendimai paprastai signalizuoja rinkai, kad maršrutai stabilizuojasi, o kelionių planavimas tampa prognozuojamas.

  • Goa praranda užsienio turistus: kodėl kadaise populiarų Indijos kurortą jie keičia pigesniais

    Indijos Goa, ilgą laiką laikyta vienu garsiausių šalies pajūrio kurortų, pastaraisiais metais vis rečiau patenka į užsienio keliautojų maršrutus. Nors lankytojų srautai iš Indijos vidaus auga, vietos turizmo sektorius fiksuoja aiškų atvykstančiųjų iš užsienio sumažėjimą.

    Goa, esanti šalies pietvakariuose Konkanio regione, dešimtmečius traukė poilsiautojus iš Europos, o 1960–1970 metais buvo tapusi hipių kultūros ir ilgų kelionių simboliu. Kurorto įvaizdį formavo paplūdimiai, jūros gėrybės ir plati apgyvendinimo pasiūla nuo paprastų svečių namų iki prabangių viešbučių.

    Skaičiai rodo skirtingas kryptis

    Vietos turizmo institucijų duomenys rodo, kad užsienio turistų srautai per kelerius metus pastebimai sumenko. Pavyzdžiui, 2017 metais Goa apsilankė beveik 900 000 užsieniečių, o vėlesniu laikotarpiu šis skaičius krito maždaug iki 500 000.

    Tuo pat metu vidaus turizmas, priešingai, augo. Skaičiuojama, kad keliautojų iš kitų Indijos regionų Goa srautas padidėjo nuo 6,8 milijono 2016 metais iki daugiau nei 10 milijonų 2025 metais, taip pakeisdamas tradicinį sezoniškumą ir paklausos struktūrą.

    Kodėl užsieniečiai renkasi kitas šalis?

    Vietos verslai pabrėžia, kad užsienio turistai paprastai atvyksta ilgesniam laikui ir daugiau išleidžia smulkiesiems prekybininkams, restoranams bei pramogoms. Tuo tarpu vidaus turistai dažniau renkasi kelionių paketus su apgyvendinimu ir maitinimu, todėl dalis pinigų lieka už įprastų vietos paslaugų ribų.

    Kaip viena iš priežasčių įvardijamas bendras neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje, kuris veikia kelionių planavimą. Prie to prisideda ir pandemijos laikotarpio pasekmės, taip pat išaugusios kelionių sąnaudos, ypač susijusios su skrydžių kainomis, kurios jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus.

    Kelionių organizatoriai ir turistai taip pat akcentuoja praktinius barjerus: vizų procedūros kai kam atrodo pabrangusios ir tapusios lėtesnės. Be to, Goa viešbučių kainos kilo augant vidaus paklausai, o vietinio transporto įkainiai, ypač taksi, neretai kritikuojami dėl aukštų tarifų.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra alternatyvų gausa regione. Pietų ir Pietryčių Azijoje keliautojai lengvai palygina kainas, skrydžių pasiūlą ir paslaugų kokybę, todėl dalis europiečių ar kitų šalių turistų dažniau pasirenka Tailandą ar Šri Lanką, kur bendras atostogų biudžetas gali būti mažesnis.

    Kaip Goa bando susigrąžinti dėmesį?

    Goa turizmo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad užsienio rinkose reikia atnaujinti kurorto komunikaciją ir aiškiau pristatyti, kuo jis išsiskiria. Teigiama, kad rengiami reklaminiai turai Europoje, siekiant priminti apie Goa kaip pajūrio kryptį ne tik trumpoms, bet ir ilgesnėms atostogoms.

    Ekspertai pastebi, kad tolesnė sėkmė priklausys nuo kelių dalykų: konkurencingų skrydžių, skaidresnių vietinio transporto kainų, subalansuotos apgyvendinimo pasiūlos ir gebėjimo išlaikyti kokybės bei kainos santykį. Kol kas vidaus turizmas kurortą palaiko, tačiau užsienio keliautojų mažėjimas lieka jautrus signalas vietos ekonomikai.