CP v2

Tag: Vladimir Putin

  • Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Kas vyksta tarptautiniame legione

    Prancūzijos savanoriai Ukrainoje treniruojasi su Ukrainos gynybos žvalgybos prižiūrimu Tarptautiniu legionu, kuris buria užsieniečius į kovinius padalinius. Mokymai apima šturmo taktiką, ginklų valdymą ir mažų grupių manevravimą, kad kariai būtų parengti darbui fronto sąlygomis.

    Prie legionui priskiriamos „Revanche“ taktinės grupės prisijungę savanoriai pasakoja, kad į Ukrainą juos atveda asmeninė motyvacija ir noras padėti ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metais. Užsieniečių įsitraukimas nuo pat karo pradžios tapo viena iš priemonių sustiprinti Ukrainos pajėgumus.

    Savanoriai ir kalbos barjeras

    Vienas prancūzų savanoris, prisistatantis Leonu, teigė atvykęs norėdamas padėti Ukrainos žmonėms ir kovoti jų pusėje. Pasak jo, sprendimą lėmė emocinis ryšys su tuo, kas vyksta šalyje.

    „Man patinka būti kariu, o situacija Ukrainoje palietė mano širdį. Todėl šį sprendimą priėmiau širdimi“, – sakė jis.

    Praktikoje vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka kalbos barjeras. Instruktoriai nurodo, kad bazines komandas dažnai pavyksta perduoti paprastais terminais ir gestais, o dalyje pratybų padeda vertėjai.

    Legiono vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Ukraina yra suformavusi kelis užsieniečių padalinius, tarp jų ir Sausumos pajėgų Tarptautinį legioną, ir gynybos žvalgybos Tarptautinį legioną. Pastarasis veikia prie Ukrainos gynybos žvalgybos, kuri apima ne tik žvalgybos rinkimą, bet ir kitas veiklas, susijusias su gynyba, technologijomis bei kibernetiniu saugumu.

    Ši tema iškyla ir platesniame geopolitiniame fone, kai sąjungininkai rengiasi 2026 metų NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Tikimasi, kad Europos NATO narės ir Kanada įsipareigos 2026 ir 2027 metais Kyjivui skirti po maždaug 70 milijardų eurų karinės paramos per metus.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos taip pat intensyvėja: skelbiama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyy ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos pusė teigia matanti realią galimybę judėti karo pabaigos link ir tartis dėl tolimesnių kontaktų NATO susitikimo metu.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusijoje sparčiai plečiama vaikų ir paauglių karinio rengimo sistema, į kurią jau nukreiptos dešimtys milijardų rublių. Žurnalistinio tyrimo duomenimis, pagrindinėmis šio modelio ašimis tapo dvi karinio ugdymo centrų tinklų programos, kurios finansuojamos tiek iš federalinio, tiek iš regionų biudžetų.

    Skaičiuojama, kad vien į šias dvi kryptis bendrai galėjo būti nukreipta apie 50 milijardų rublių, tai yra maždaug 520 milijonų eurų. Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie pavienius būrelius, o apie ilgalaikę valstybės strategiją, susietą su švietimo sistema ir gynybos politika.

    Centrai plečiami visoje Rusijoje

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Avangarda“ centrų tinklas, kurio plėtra įgavo pagreitį po 2021 metais priimtų politinių sprendimų. Buvo siekiama, kad specialūs rengimo centrai atsirastų didesniuose miestuose, o infrastruktūra būtų pritaikyta masinėms kelių dienų stovykloms.

    Tyrime teigiama, kad iki 2025 metų rudens buvo įsteigtos 147 tokios įstaigos 70 regionų, o dalis centrų dar statomi. Lygiagrečiai vystomas ir kitas tinklas „Karys“, kurio ambicija iki 2030 metų apimti visus Rusijos regionus, įskaitant kelias veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose.

    Karinis rengimas integruotas į pamokas

    Esminis pokytis tas, kad karinis rengimas vis dažniau pristatomas kaip formali ugdymo dalis. Mokyklose jis siejamas su privalomu dalyku, orientuotu į valstybės saugumą ir gynybą, o į centrus vežami vyresnių klasių pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokiniai.

    Programose akcentuojami praktiniai įgūdžiai: ginklų naudojimo pagrindai, taktika, dronų valdymo pradmenys, pirmoji pagalba ir veiksmai cheminių ar radiacinių grėsmių atveju. Atskiruose liudijimuose minima, kad daliai mokinių ir tėvų daromas spaudimas dalyvauti, o atsisakymas gali būti pristatomas kaip problema dėl tolesnio mokymosi.

    Nuo stovyklų iki ideologijos

    Pirmasis „Avangarda“ centras įkurtas 2020 metais netoli Maskvos esančiame parke „Patriot“ ir apibūdinamas kaip kompleksas, galintis vienu metu apmokyti iki 1 800 dalyvių. Pasakojama, kad atvykusiems taikomos kariuomenei artimos procedūros, įskaitant patikrą, telefonų paėmimą, uniformų išdavimą ir apgyvendinimą į karinius padalinius panašia tvarka.

    Mokiniai skirstomi į būrius ir kuopas, siejamas su skirtingomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis, o pažanga fiksuojama skaitmeniniais įrankiais. Tyrime taip pat minima, kad naudojami sprendimai su DI elementais, kurie gali stebėti rezultatus ir organizuoti varžymosi sistemą tarp grupių.

    „Mūsų užduotis yra parodyti, kad tarnyba ir karjera gynybos struktūrose gali būti patraukli kryptis jaunam žmogui“, – sakė vieno iš centrų atstovė, kalbėdama apie programos tikslus.

    Žmogaus teisių gynėjai tokį modelį vertina kritiškai ir pabrėžia rizikas, kai karinis rengimas susiejamas su ideologiniu ugdymu bei ankstyva verbavimo logika. Ypatingą dėmesį jie kreipia į veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose, kur vaikų įtraukimas į militarizuotas programas gali kelti klausimų dėl tarptautinės humanitarinės teisės ir vaikų apsaugos principų.

    Nors tikslus dalyvių skaičius viešai neatskleidžiamas, tyrime minimi atvejai, kai dalis programų absolventų vėliau stojo į kariuomenę, o kai kurie galėjo atsidurti karo veiksmų zonoje. Finansavimo apimtys, infrastruktūros plėtra ir ryšys su mokyklomis leidžia daryti išvadą, kad Rusija kuria ilgalaikį, centralizuotą jaunimo militarizavimo mechanizmą.

  • ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    Europos Sąjunga Briuselyje pradėjo rengti dar vieną sankcijų paketą Rusijai, kuriame vienu pagrindinių taikinių gali tapti vadinamasis Putino šešėlinis tanklaivių laivynas. Tai senesni, dažnai neaiškios nuosavybės ir sudėtingomis schemomis valdomi laivai, naudojami rusiškai naftai gabenti apeinant ribojimus.

    ES pareigūnų teigimu, griežtesnės priemonės prieš šią laivybos grandinę būtų nukreiptos į vieną svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių. Tikimasi, kad mažėjant naftos eksporto galimybėms ir didėjant kaštams, didėtų ir spaudimas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    Šešėlinis laivynas paprastai siejamas su tanklaiviais, kurie dažnai keičia vėliavas, savininkus ir maršrutus, o jų draudimo bei techninės priežiūros grandinės nėra skaidrios. Dalis tokių laivų plaukioja su ribota prieigos prie Vakarų uostų paslaugų sistema, o tai apsunkina kontrolę.

    Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad sankcijos gali apimti ne tik konkrečius laivus, bet ir su jais susijusias paslaugas: registravimo, draudimo, tarpininkavimo ir logistikos grandis. ES institucijos jau anksčiau taikė ribojimus atskiriems laivams ir operatoriams, tačiau dabar svarstomas platesnis priemonių išplėtimas.

    Numatomi ir kiti taikiniai

    Rengiamame pakete taip pat minimi Rusijos bankai ir finansų institucijos, taip pat kariniam pramonės sektoriui artimos bendrovės. Tokios priemonės paprastai siekia apsunkinti atsiskaitymus, kreditavimą, technologijų ir dvejopos paskirties prekių įsigijimą.

    Be to, aptariamos sankcijos įmonėms, kurios, kaip teigiama, dalyvauja realizuojant iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtus žemės ūkio produktus. ES anksčiau ne kartą pabrėžė, kad tokios schemos, jeigu jos nustatomos, laikomos ne tik ekonominiu, bet ir saugumo bei tarptautinės teisės klausimu.

    Kodėl dabar atsirado naujas impulsas?

    ES diplomatai argumentuoja, kad sankcijų intensyvinimas svarstomas dėl pasikeitusios politinės dinamikos ir siekio išnaudoti momentą, kai Bendrija nori padidinti spaudimą Maskvai. Taip pat kalbama apie galimybę grįžti prie priemonių, kurios anksčiau įstrigdavo dėl atskirų valstybių narių prieštaravimų.

    Europos pareigūnai viešai kartoja, kad sankcijos turi išlikti nuoseklios ir ne tik riboti Rusijos pajamas, bet ir mažinti jos galimybes tęsti karinius veiksmus. Tuo pat metu Briuselis akcentuoja, kad sankcijų efektyvumas priklauso nuo vykdymo priežiūros, kontrolės mechanizmų ir tarptautinio koordinavimo.

    Numatoma, kad naujo paketo turinys galėtų išryškėti vasaros pradžioje, kai ES valstybės narės derins konkrečias formuluotes ir teisinius mechanizmus. Galutinis sprendimas priklausys nuo politinio sutarimo ir to, kiek plačiai pavyks sutarti dėl laivybos bei finansų grandinių ribojimo.