Gegužės 23 dieną Kauno rajone, Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salėje, surengtas respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“. Renginys subūrė kolektyvus iš įvairių Lietuvos regionų ir svečius iš Lenkijos, o programoje skambėjo tradicinės dainos ir šiuolaikiškesnės jų interpretacijos.
Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – puoselėti lietuvių liaudies dainavimo tradicijas, skatinti ansamblių kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Tokie susitikimai svarbūs ir dėl tęstinumo: liaudies dainos vis dažniau įgauna naujų formų, bet išlaiko regioninį savitumą, tarmės skambesį ir tradicinę poetiką.
Renginį vedė Ignas Andriukevičius, o scenoje pasirodė kolektyvai iš Prienų, Kazlų Rūdos, Kauno rajono, Vilkaviškio, Varėnos krašto. Publika taip pat išgirdo Suvalkų lietuvių bendruomenės ansamblį „Sūduva“, atvykusį iš Lenkijos, todėl festivalis įgavo ir platesnį – tarpkultūrinį – kontekstą.
Kolektyvų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Kauno rajono Garliavos kultūros centro direktorė Raminta Grėbliauskienė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė bei Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Aušra Jasiukevičiūtė. Komisija atkreipė dėmesį ne tik į vokalinį tikslumą, bet ir į stilistiką, kūrinio pateikimą bei programos vientisumą.
Festivalio atmosferą praturtino ir svečių pasirodymai. Scenoje koncertavo Gabrielė Kuzmickaitė, o jaunąja karta priminė kanklininkė Viltė Rimovaitė, besimokanti Kauno rajono meno mokykloje pas mokytoją Valę Dervinienę.
Renginio pabaigoje dalyviams įteiktos padėkos ir nominacijos. Nominacija „Gražiausiai supinta dainužė“ atiteko Vilkaviškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Svaja“, kuriam taip pat skirtas dovanų kuponas apsipirkti muzikos prekių parduotuvėje „Tamsta“.
Dar viena nominacija – „Už atlikto kūrinio originalumą ir savitumą“ – skirta Suvalkų lietuvių bendruomenės lietuvių vokaliniam ansambliui „Sūduva“. Komisija išskyrė kolektyvo autentiškumą ir kūrinio pateikimo savitumą, kurie ryškiai papildė bendrą festivalio programą.
Po konkursinės dalies festivalio dalyviai pakviesti į Aušros Jasiukevičiūtės paskaitą „Prasmė ir vaizdiniai lietuvių liaudies dainose“. Joje aptarta, kaip dainose atsiskleidžia simboliai, pasikartojantys vaizdiniai ir prasmės, padedančios šiandienos atlikėjams geriau suprasti tradicijos turinį, o ne vien jos skambesį.
Organizatorių teigimu, „Supinsiu dainužę 2026“ dar kartą parodė, kad liaudies daina išlieka gyva – ji vienija skirtingų kartų atlikėjus, telkia bendruomenes ir kuria ryšį tarp Lietuvos bei už jos ribų gyvenančių lietuvių. Tokie festivaliai tampa erdve, kur tradicija ne tik saugoma, bet ir natūraliai atnaujinama per naujus balsus bei interpretacijas.
