Bulviniai Schupfnudeln dažnai lyginami su lietuviškais virtinukais ar koldūnų tešlos gaminiais, tačiau vokiečių versija išsiskiria forma ir paruošimo pabaiga. Tai pailgi, švelniai užapvalinti tešlos voleliai, kurie po virimo dar trumpai apkepami keptuvėje.
Toks dvigubas paruošimas suteikia tai, ką vertina šio patiekalo gerbėjai: traškią plutelę išorėje ir minkštą, purią tekstūrą viduje. Būtent apkepimas svieste arba aliejuje dažniausiai nulemia galutinį skonį ir tai, ar gaminys nesuirs.
Schupfnudeln pagrindas yra bulvės, todėl svarbu pasirinkti miltingas, krakmolingas veisles. Tokios bulvės geriau susiriša su miltais, masė tampa stabilesnė, o suformuoti pailgus gabalėlius lengviau, net ir nenaudojant daug papildomų miltų.
Klasikinėje tradicijoje bulvės dažnai verdamos su lupena, tuomet nulupamos, gerai nugarinamos ir visiškai atvėsinamos. Taip sumažėja drėgmės perteklius, išryškėja bulvių skonis, o tešla tampa paklusnesnė, todėl kepant mažesnė tikimybė, kad gaminiai sutrūkinės.
Šiuos bulvinius gaminius galima valgyti vienus, ką tik nuimtus nuo keptuvės, tačiau jie ypač tinka su priedais. Populiarus pasirinkimas yra grybų padažas, ypač rudenį, kai šviežių miško grybų pasiūla didesnė, o sodrūs skoniai dera su svieste apskrudinta plutele.
Schupfnudeln taip pat dažnai patiekiami kaip garnyras prie troškinių, guliašo ar kepsnių, nes gerai sugeria padažus. Kitas įprastas variantas yra patiekimas su salotomis iš šviežių daržovių arba su raugintais kopūstais, kurie subalansuoja riebesnį apkepimo skonį.
Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad geriausią rezultatą duoda saikas: per daug miltų masę apsunkina, o per ilgas virimas ar per karšta keptuvė gali sugadinti tekstūrą. Todėl tikslas paprastas: trumpai apvirti, o tada greitai apskrudinti iki auksinės spalvos.