Tag: Vokietijos automobilių pramonė

  • Vokietijos automobilių detalių gamintojai persiorientuoja į gynybą: vietoj dalių – dronai

    Vokietijos automobilių detalių gamintojai persiorientuoja į gynybą: vietoj dalių – dronai

    Vokietijos automobilių detalių gamintojai, spaudžiami gilėjančios šalies automobilių pramonės krizės, vis dažniau ieško naujų veiklos krypčių – nuo gynybos iki kosmoso technologijų. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Bavarijoje įsikūrusi šeimos įmonė „Jopp“, kuri šiandien jau gali pagaminti iki 1 000 stebėjimo dronų per mėnesį.

    Kaip skelbia „Euronews“, tokio posūkio idėja gimė tuo metu, kai įmonės sutartis su „Porsche“ dėl pavarų sistemų artėjo prie pabaigos. „Jopp“ pradėjo gaminti dronus jaunai Vokietijos gynybos bendrovei „Highcat“, kuri juos parduoda, be kita ko, kariuomenei, policijai ir ugniagesiams.

    Šis kontraktas dera su platesniu „Jopp“ planu mažinti priklausomybę nuo automobilių sektoriaus: įmonė siekia, kad automobilių pramonės dalis jos pardavimuose nuo dabartinių 85 proc. sumažėtų iki 60 proc. 2035 metais.

    Tuo metu pati Vokietijos automobilių pramonė susiduria su kelių veiksnių kombinacija – nuo aštrios konkurencijos iš Kinijos ir kitų rinkų iki didelių JAV tarifų ir vangios paklausos Europoje. Pasekmės skaudžios visoje tiekimo grandinėje: nuo 2019 metų sektorius šalyje neteko daugiau nei 140 000 darbo vietų, nurodo konsultacijų bendrovė EY.

    Išeities ieško beveik visi tiekėjai

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ pernai atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. Vokietijos automobilių tiekėjų jau ieško augimo kitose pramonės šakose. Populiariausios kryptys – gynyba, kosmoso pramonė ir medicinos technologijos.

    „Jopp“ atveju perėjimas prie dronų bent jau leidžia stabilizuoti situaciją. Įmonės vadovas Martinas Buechsas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – išlaikyti turimas darbo vietas, o ne agresyviai plėstis.

    Įmonės darbuotojų skaičius per šešerius metus sumažėjo iki 1 400 nuo maždaug 2 000, be to, buvo uždarytos dvi gamyklos. Vadovas pažymi, kad automobilių pramonėje daugelis projektų atidedami net iki dvejų metų, o klientai užsako gerokai mažesnius kiekius.

    Posūkį daro ir stambieji žaidėjai

    „Jopp“ nėra išimtis – permainų imasi ir didesni rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, Vokietijos komponentų gamintoja „Schaeffler“, kuri planuoja sumažinti daugiau nei 8 000 darbo vietų, taip pat kuria partnerystes ir ieško naujų nišų.

    Gegužę „Schaeffler“ paskelbė gaminsianti kosminių aparatų dalis kartu su JAV palydovinių duomenų įmone „Spire Global“ ir nurodė, kad ateityje partneriai galėtų svarstyti ir masinę palydovų gamybą. Birželį bendrovė pristatė planus gaminti prancūzų įmonės „Delair“ sukurtus „Damocles“ atakos dronus bei „Aspik Interceptor“, skirtą kovai su priešiškais dronais.

    Vis dėlto vien diversifikacijos gali nepakakti. „Roland Berger“ automobilių pramonės ekspertas Felixas Mogge pabrėžia, kad naujos rinkos taip pat yra konkurencingos, o gynybos užsakymai – mažesni ir mažiau nuspėjami nei automobilių gamintojų.

    „Jopp“ vadovas taip pat pripažįsta, kad gynybos sektoriuje dažnai sudaromos vadinamosios pagrindinės (framework) sutartys: numatomas tam tikras kiekis, o vėliau užsakymai gali būti papildomi mažomis partijomis. Automobilių gamyboje, priešingai, apimtys dažniausiai planuojamos metams į priekį, todėl jas lengviau prognozuoti.

    Nepaisant rizikų, „Jopp“ teigia nematanti kitos realios išeities: automobilių sektoriuje maržos, pasak bendrovės, tapo „sudėtingos ir gana prastos“, o sunkumai greičiausiai tęsis.

  • D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 25 proc. muitą iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams, o Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange įspėja, kad šis žingsnis gali būti nukreiptas pirmiausia prieš Vokietijos gamintojus. Pasak europarlamentaro, sprendimas neturi nei aiškaus teisinio, nei ekonominio pagrindo ir labiau primena politinį spaudimą.

    „Nėra nei teisinių, nei ekonominių priežasčių tokiems muitams. Tai iš esmės yra politiškai nukreipta prieš Vokietiją“, – sakė Berndas Lange.

    Diskusijos paaštrėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo JAV poziciją Irano atžvilgiu ir JAV karinius veiksmus regione. JAV prezidentas savo ruožtu kaltino kai kurias Europos valstybes nepakankamai prisidedant prie Vašingtono karinių operacijų ir pranešė apie planus iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių.

    Muitai gali griauti susitarimą

    Europos Parlamento atstovai primena, kad galimi 25 proc. muitai prieštarautų 2025 metų liepą paskelbtam ES ir JAV prekybos susitarimo principui, kuriame buvo numatyta 15 proc. riba automobilių tarifams. Pagal šią logiką naujas tarifas reikštų ne tik politinę eskalaciją, bet ir riziką sužlugdyti jau pasiektus įsipareigojimus.

    „Nesu tikras, kad galime taip tęsti“, – sakė Berndas Lange, vertindamas susitarimo ateitį.

    ES institucijose vis garsiau kalbama apie atsakomąsias priemones, jei JAV imtųsi vienašališkų sprendimų. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino vadinamąjį anti-prievartos priemonių rinkinį, kuris numato galimybes reaguoti į ekonominį spaudimą, įskaitant atsakomuosius muitus ar eksporto ribojimus.

    ES viduje – skirtingos stovyklos

    Pasak B. Lange, po kelių ankstesnių prekybinių ginčų ES nuotaikos tapo griežtesnės, o atsakomųjų veiksmų scenarijai dabar vertinami rimčiau. Tarp valstybių narių išlieka nesutarimų, kiek ryžtingai reikėtų spausti Vašingtoną ir kokias apsaugos priemones įrašyti į bendrus dokumentus.

    Europos Parlamente buvo siūlyta įtvirtinti papildomas saugiklines nuostatas, kad tarifų mažinimas įsigaliotų tik JAV vykdant įsipareigojimus, o pats susitarimas turėtų aiškią pabaigos datą 2028 metų kovą. Tačiau dalis ES šalių šias nuostatas vertino atsargiau, baimindamosi dar didesnės prekybos konfrontacijos.

    Vokietijai ši tema ypač jautri, nes automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių, o JAV rinka – reikšminga eksporto kryptis. Dėl to bet koks tarifų šuolis galėtų didinti kaštus tiek gamintojams, tiek pirkėjams, o kartu paaštrintų ir politinę įtampą tarp transatlantinių partnerių.