CP v2

Tag: Vokietijos bankai

  • Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Vokietijos tabu trupa: „UniCredit“ arti „Commerzbank“ kontrolės – kas laukia Europos bankų?

    Italijos bankų grupės „UniCredit“ ir Vokietijos „Commerzbank“ akistata artėja prie lūžio taško. Vokietijos valdžia, anot tarptautinės žiniasklaidos, vis dažniau signalizuoja, kad būtų pasirengusi aptarti savo turimo 12,7 proc. „Commerzbank“ akcijų paketo pardavimą, jei būtų sutarta dėl banko ateities krypties.

    Jei sandoris įvyktų, „UniCredit“ dalis galėtų perkopti 60 proc., o tai reikštų ne tik simbolinę, bet ir praktiškai tvirtesnę kontrolę. Tokia riba svarbi todėl, kad suteikia didesnį „buferį“ akcininkų susirinkimuose ir keičia derybines pozicijas su stebėtojų taryba, vadovybe bei darbuotojų atstovais.

    Kas pasikeistų peržengus 50 proc. ribą?

    „UniCredit“ jau yra priartėjusi prie daugumos: po akcijų apsikeitimo pasiūlymo jos turimų akcijų dalis siekia apie 47,6 proc., o balsavimo teisių dalis, atsižvelgiant į „Commerzbank“ savas akcijas, yra dar didesnė. Vis dėlto peržengus 50 proc. slenkstį kontrolė tampa mažiau priklausoma nuo kitų investuotojų ir atspariau išlaikoma, net jei dalis akcininkų balsuotų prieš.

    Praktikoje tai reikštų, kad „UniCredit“ galėtų ryžtingiau formuoti „Commerzbank“ valdymo ir strateginius sprendimus, o ne vien būti didžiausia, bet vis dar ribotos įtakos turinčia akcininke. Būtent todėl Vokietijos valstybės turimas paketas laikomas paskutine didele dėlionės dalimi, kuri gali paversti įtaką stabilia kontrole.

    Kodėl „UniCredit“ taip veržiasi į Vokietiją?

    Vienas pagrindinių argumentų yra mastas: Europos bankams brangsta investicijos į skaitmeninę bankininkystę, kibernetinį saugumą, duomenų valdymą ir DI sprendimus. Didesnė grupė tokias išlaidas gali paskirstyti per platesnę klientų bazę ir pajamas, todėl lengviau išlaikyti konkurencingumą.

    „UniCredit“ taip pat siekia stiprinti pozicijas Vokietijoje, kur jau veikia per „HypoVereinsbank“. Be to, tikimasi sinergijų ir efektyvumo didinimo: viešojoje erdvėje minėtas planas mažinti „Commerzbank“ sąnaudų bazę maždaug 1,3 mlrd. eurų, dalį procesų supaprastinant ir atsisakant dubliuojamų funkcijų.

    Kodėl Berlynas priešinosi?

    Vokietijoje „Commerzbank“ nėra vertinama kaip eilinė finansų įstaiga: ji siejama su svarbiu vaidmeniu finansuojant šalies smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat su Frankfurtu kaip finansų centru. Dėl to politinė rizika čia didesnė nei įprastame įmonių įsigijime, nes diskusijos greitai persikelia į darbo vietų, kreditavimo politikos ir sprendimų priėmimo vietos klausimus.

    Berlynas ne kartą akcentavo, kad jam svarbu apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti, jog strateginiai sprendimai nebūtų „iškelti“ iš Frankfurto. Tai atspindi platesnę Europos problemą: oficialiai skatinama bankų konsolidacija ir tarpvalstybiniai sandoriai, tačiau praktiškai valstybės didžiuosius bankus vis dar laiko ekonominės infrastruktūros dalimi.

    „Europos centrinis bankas iš esmės palaiko didesnę bankų integraciją, tačiau realus iššūkis yra ne akcijų pirkimas, o sudėtinga ir ilgai trunkanti integracija, ypač kai sandoris prasideda nuo konfrontacijos“, – pažymi bankų priežiūrą išmanantys rinkos stebėtojai.

    Naujausioje fazėje matyti ir tonų švelnėjimas: viešai kalbama apie konstruktyvesnį dialogą, o „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis ir „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp jau aptarė galimo kontrolės pasikeitimo pasekmes, įskaitant apskaitos, teisines ir rizikos valdymo temas. Tai leidžia manyti, kad konfliktas palaipsniui gali virsti derybomis.

    Ši istorija svarbi ne tik Vokietijai ar Italijai. Jei „UniCredit“ pavyktų ne tik įgyti kontrolę, bet ir sklandžiai integruoti „Commerzbank“, tai taptų vienu ryškiausių pastarųjų metų tarpvalstybinės bankų konsolidacijos pavyzdžių euro zonoje ir testu, ar Europa iš tiesų pasirengusi kurti didesnius, tarptautinius bankus.

  • „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    Kas vyksta su „Commerzbank“

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“, valdanti kontrolinį „mBank“ paketą, paskelbė apie planuojamą 3 000 darbuotojų atleidimą. Šis sprendimas pristatomas kaip restruktūrizacijos dalis, siekiant sumažinti sąnaudas ir pagerinti veiklos efektyvumą.

    Pokyčiai vyksta tuo metu, kai rinkoje daugėja diskusijų dėl galimo „Commerzbank“ perėmimo, kuriuo suinteresuota Italijos bankų grupė UniCredit. „Commerzbank“ signalizuoja, kad siekia įrodyti investuotojams galinti didinti pelningumą ir be sandorio.

    Siūlomo sandorio vertė ir tikslai

    Viešai aptariamoje schemoje minima akcijų apsikeitimo logika, pagal kurią „Commerzbank“ vertė būtų apie 35 mlrd. eurų, o vienos akcijos orientacinė vertė siektų 30,80 euro. „Commerzbank“ vadovybė tokią kainodarą laiko nepakankama, teigdama, kad banko potencialas didesnis.

    Kartu bankas atnaujino finansinius tikslus iki 2028 metų: siekiama, kad pajamos pasiektų 15 mlrd. eurų, o grynasis pelnas augtų iki 4,6 mlrd. eurų. Tai reikšmingai aukštesni orientyrai nei ankstesnės prognozės, todėl bankas akcentuoja savarankiško augimo strategiją.

    Atleidimų kaina ir ankstesnės mažinimo bangos

    Nors tikslas yra sutaupyti, pati restruktūrizacija kainuos: vienkartinės su atleidimais susijusios išlaidos vertinamos maždaug 450 mln. eurų. Tokie kaštai paprastai apima išeitines išmokas, procesų pertvarką ir investicijas į veiklos optimizavimą.

    Planuojami 3 000 atleidimų nėra pirmas masto mažinimas. Pastaraisiais metais „Commerzbank“ jau buvo atsisakiusi apie 10 000 darbo vietų, o anksčiau buvo minėti ir papildomi planai, apimantys dar beveik 3 900 pozicijų.

    Finansiniai rezultatai ir spaudimas rinkoje

    Bankas pabrėžia, kad naujausi rezultatai viršijo lūkesčius: 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Commerzbank“ uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno. Skelbiama, kad tai daugiau nei 9 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tokia dinamika padeda argumentuoti, jog bankas gali kelti pelningumą be įsigijimo, tačiau rinka dažnai vertina ir ilgalaikį efektyvumą bei sąnaudų bazę. Dėl to atleidimai tampa ne tik taupymo priemone, bet ir signalu investuotojams dėl valdymo krypties.

    Ką tai gali reikšti „mBank“ ir regionui

    Lenkijoje veikiantis „mBank“ šioje istorijoje yra svarbus dėl nuosavybės struktūros: „Commerzbank“ valdo apie 69 proc. „mBank“ akcijų. Jei kontrolė „Commerzbank“ lygiu pasikeistų, tai reikštų ir galimą vieno didžiausių regiono bankų akcininko pasikeitimą.

    Rinkoje svarstoma, kad UniCredit, perėmusi „Commerzbank“, galėtų siekti gilesnės integracijos Vidurio ir Rytų Europoje, o tai teoriškai galėtų paveikti „mBank“ strategiją, investicijų prioritetus ar grupės valdymo modelį. Kol kas tai išlieka scenarijais, nes galutinių sprendimų ir privalomų įsipareigojimų viešai nepaskelbta.

    Politinis aspektas Vokietijoje

    Situacija turi ir politinį svorį: Vokietijoje tradiciškai jautriai vertinamas strategiškai svarbių finansų institucijų kontrolės perėjimas užsienio kapitalui. Diskusijose akcentuojamas finansinio stabilumo, nacionalinių interesų ir įtakos sisteminėms institucijoms klausimas.

    Dėl to „Commerzbank“ istorija vertinama ne vien kaip korporatyvinis sandoris, bet ir kaip platesnio Europos bankų konsolidacijos proceso dalis. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Commerzbank“ planas sustiprinti rodiklius ir sumažinti kaštus atvėsins perėmimo ambicijas, ar priešingai, taps papildomu argumentu deryboms.