Tag: Vokietijos brigada

  • Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Projektas Išganytojo kalvoje

    Vilniuje žengtas dar vienas žingsnis planuojant naują mokyklą-darželį ant Išganytojo kalvos. Architektūrinės idėjos konkursui pateiktos šešios vizijos, apimančios ugdymo pastatus ir viešąją erdvę su sutvarkyta aplinka.

    Numatoma, kad įstaigoje mokysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai: apie 100 darželinukų ir beveik 900 mokinių. Projektas svarbus ne tik švietimo infrastruktūrai, bet ir priimančiosios šalies įsipareigojimams sąjungininkams.

    Ką pabrėžia miesto vadovai

    Vilniaus miesto vadovai akcentuoja, kad šeimų integracijai svarbios ne vien būsto ar susisiekimo sąlygos, bet ir ugdymo paslaugų prieinamumas. Miestui tai reiškia papildomą atsakomybę užtikrinti sklandų atvykstančių šeimų kasdienį gyvenimą.

    „Kokybiškas vaikų ugdymas yra viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, naujos mokyklos ir darželio atsiradimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija, kuri gali sumažinti spaudimą kitoms ugdymo įstaigoms ir kartu prisidėti prie platesnio saugumo darbotvarkės.

    Kas bus vertinama konkurse

    Mokykla planuojama Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl iš dalyvių tikimasi sprendinių, kurie būtų funkcionalūs ir kartu jautrūs istoriniam kontekstui. Konkursu siekiama atrinkti urbanistiškai integralų ir architektūriškai kokybišką variantą.

    Užduotyje didelis dėmesys skiriamas susisiekimo sprendiniams, viešųjų erdvių kokybei, želdynų integracijai bei teritorijos ryšiams su aplinkinėmis miesto dalimis. Taip pat akcentuojamas kraštovaizdis ir vertingų teritorijos elementų išsaugojimas.

    Darbus vertins komisija, kurioje dirbs vyriausioji miesto architektė ir architektų bendruomenės atstovai. Vertinimo kriterijai apims urbanistinį integralumą, architektūrinių sprendinių kokybę, racionalumą ir funkcionalumą bei paslaugų kainą, o kiekvienas iš pagrindinių kokybinių kriterijų sudarys po 30 proc. galutinio balo.

    Konkurso dalyviams numatyti piniginiai prizai: pirmos vietos laimėtojui 15 000 eurų, antrosios 9 000 eurų, trečiosios 6 000 eurų. Su laimėtoju planuojama sudaryti projektavimo sutartį, o nugalėtoją tikimasi paskelbti šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu Vilniuje jau veikia ir anksčiau vystytas projektas Vokietijos bendruomenei: „Deutsche Schule Vilnius“, kur vykdomas ugdymas vokiečių kalba, įskaitant ikimokyklines ir priešmokyklines grupes. Naujas objektas turėtų išplėsti galimybes ir geriau atliepti augančius poreikius.

  • Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiąs galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karių bazę. Jo komentaras nuskambėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė viešai signalizavo esanti pasirengusi priimti ilgalaikį amerikiečių karių dislokavimą NATO rytiniame flange.

    Apie tai Trumpas kalbėjo atsakydamas į Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT žurnalisto klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pasiūlymą vertins ir neatmetė sprendimo dėl nuolatinio JAV karinio buvimo.

    „Jie yra mano draugai, puikūs žmonės. Todėl mes tikrai į tai pažiūrėsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie pasisakymai sutapo su Lietuvos premjero Mindaugo Sinkevičiaus žinute, kad Vilnius siekia nuolatinio JAV karių buvimo, atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir augantį hibridinių grėsmių foną regione. Lietuvos vadovai pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad atgrasymas Baltijos šalyse turi būti ne epizodinis, o nuoseklus ir prognozuojamas.

    Premjeras nurodė Krašto apsaugos ministerijai įvertinti praktines galimybes ir pateikti konkrečias sąlygas, kurios būtų reikalingos nuolatinei JAV karių dislokacijai. Tokiose diskusijose paprastai vertinama infrastruktūra, priimančiosios šalies parama, mokymų poligonai, logistika, karių ir jų šeimų socialinės garantijos bei ilgalaikis finansavimas.

    JAV karių buvimas Lietuvoje šiuo metu daugiausia grindžiamas rotaciniu principu. Skelbiama, kad spalio pabaigoje į Lietuvą turėtų atvykti apie 1 000 JAV karių devynių mėnesių rotacijai, o panašios rotacijos vyksta ir kitose regiono valstybėse, įskaitant Estiją bei Lenkiją.

    Nuolatinė bazė reikštų kitą politinį ir karinį lygmenį: pastovesnę vadovavimo struktūrą, iš anksto planuojamas investicijas ir aiškesnį signalą atgrasymui. NATO po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprino rytinio flango laikyseną, tačiau atskirų valstybių sprendimai dėl nuolatinio sąjungininkų buvimo dažnai priklauso ir nuo dvišalių susitarimų.

    Lenkijos precedentas regione

    Lietuvos siekis derinamas ir platesniame regioniniame kontekste, nes panašias ambicijas jau anksčiau buvo kėlusi Lenkija. Pastarosiomis savaitėmis Varšuvoje viešai teigta, kad Baltųjų rūmų signalai dėl nuolatinės JAV bazės Lenkijoje yra palankūs, o tai kuria precedentą ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms.

    Jei Lenkijoje būtų įtvirtintas nuolatinis JAV bazės modelis, tai galėtų tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip greičiau spręsti infrastruktūros, finansavimo ir priimančiosios šalies paramos klausimus. Kartu tai didintų JAV karinės architektūros tankį regione ir stiprintų sąveiką su NATO gynybos planais.

    Vokietijos brigados faktorius

    Lygiagrečiai Lietuva ruošiasi priimti ir Vokietijos brigadą, kurios dydis siektų apie 5 000 karių, o pilnas kovinis pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Lietuvos institucijos pabrėžia, kad šis projektas reikalauja spartaus karinės infrastruktūros plėtros, įskaitant bazes, poligonus ir logistikos sprendimus.

    Vokietijai viešai pripažįstant personalo komplektavimo iššūkius, Lietuvos valdžia tvirtina laikysis įsipareigojimų pagal sutartus terminus. Tokie projektai gali tapti papildomu argumentu JAV, nes infrastruktūra, kuriama sąjungininkams, paprastai didina ir bendrą Lietuvos priimančiosios šalies pajėgumą.

    Nors sprendimas dėl nuolatinės JAV bazės būtų politiniu požiūriu reikšmingas, jis paprastai nėra vieno pareiškimo klausimas. Tolimesni žingsniai priklausys nuo Lietuvos pateiktų sąlygų, dvišalių JAV ir Lietuvos susitarimų, Pentagonui aktualių pajėgumų poreikio ir platesnių NATO planavimo prioritetų.

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    Vokietijai rengiantis iki kitų metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 000 karių, vienai moksleivei ši ateitis tapo apčiuopiama jau dabar. Kamilė V. laimėjo NATO tema surengto rašinio konkursą ir kaip pagrindinį prizą gavo progą apsilankyti Bundesvero dalinyje Pabradėje bei pasivažinėti šarvuota kovos mašina.

    Planuojama, kad Vokietijos brigada bus dislokuota teritorijoje tarp Vilniaus ir sienos su Baltarusija, o jos branduolys Lietuvoje augs etapais. Šis sprendimas siejamas su NATO rytinio sparno atgrasymo stiprinimu ir sąjungininkų pajėgų pasirengimu veikti kartu, jei saugumo situacija regione blogėtų.

    Kamilės vizitas sutapo su intensyviu pratybų laikotarpiu: Pabradės poligone vyko didelės apimties manevrai, kuriuose treniravosi kariai iš kelių NATO valstybių. Tokiose pratybose paprastai tikrinamas ryšio, logistikos, vadovavimo ir skirtingų šalių dalinių sąveikos efektyvumas, o scenarijai apima ir hibridines grėsmes.

    Konkursas apie hibridines grėsmes

    Rašinių konkursą organizavo Krašto apsaugos ministerija, siekdama moksleiviams aiškiau parodyti NATO kolektyvinės gynybos prasmę ir šiuolaikinių grėsmių pobūdį. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: pateikta daugiau nei 400 darbų, kai ankstesnis aukščiausias rodiklis siekė 270.

    „Pirmiausia rašiau apie tai, kas iš tikrųjų yra hibridinės grėsmės ir kaip jos mus veikia. Tada apie tai, kaip jaunimas gali padėti apsisaugoti nuo šių pavojų“, – sakė Kamilė.

    Kamilės darbas išsiskyrė ir tuo, kad ji rašinį pateikė vokiečių kalba. Apdovanojimo metu jai įteiktas specialus kvietimas apsilankyti Vokietijos karių dalinyje, kuris priskiriamas būsimai brigadai Lietuvoje.

    Vizitas Pabradėje ir technika iš arti

    Susitikimo metu Kamilė iš arti apžiūrėjo pėstininkų kovos mašiną „Puma“, kuri laikoma vienu moderniausių tokio tipo Bundesvero šarvuočių. Kariai paaiškino, kad dalis sistemos sprendimų sukurta siekiant geriau apsaugoti įgulą, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdoma bokštelio įranga.

    „Viduje tiek daug mažų valdiklių ir mygtukų, kad atrodo kaip „PlayStation“ konsolė“, – pasakojo Kamilė.

    Ji pripažino, kad realybė nustebino: erdvės viduje mažiau, nei įsivaizdavo, nes ten turi tilpti ir įgula, ir ekipuotė, ir ginkluotė. Dėl saugumo reikalavimų technikos vidaus filmavimas ar fotografavimas tokiose situacijose dažnai ribojamas.

    Vėliau moksleivei buvo suteikta galimybė pasivažinėti ir tanku „Leopard“. Kamilė teigė, kad didžiausią įspūdį paliko technikos dydis ir modernumas, o taip pat galimybė pabūti skirtingose įgulos vietose ir susipažinti su valdymo logika.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuvoje Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių saugumo žingsnių per pastaruosius metus, ypač turint omenyje geopolitinę įtampą regione. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne simbolika, o realus atgrasymo ir greito reagavimo pajėgumų stiprinimas.

    Vokietijos ambasados užsakymu 2025 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 72 proc. Lietuvos gyventojų pritaria vokiečių karių dislokavimui netoli Pabradės. 13 proc. nepritarė, o 15 proc. teigė dar neturintys nuomonės.

    Tuo pat metu konkursas ir tokios iniciatyvos rodo, kad gynybos tema vis dažniau tampa ne vien institucijų, bet ir mokyklų darbotvarkės dalimi. Kamilės istorija atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis geriau supranta informacinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių priemonių poveikį, o kritinis mąstymas tampa praktiniu saugumo įgūdžiu.