Tag: Vokietijos ekonomika

  • Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,7 proc. ir nustebino ekonomistus, kurie prognozavo nulinį pokytį. Didžiausią postūmį, rodo oficialūs duomenys, suteikė automobilių gamyba.

    Kaip skelbia „Euronews“, Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ nurodė, kad pramonės gamyba rugsėjį buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio rezultatas buvo patikslintas iki 1 proc. augimo.

    Automobilių gamyba per mėnesį šoktelėjo 17,1 proc. – po dviejų silpnesnių mėnesių, kuriuos, kaip aiškinama, iš dalies lėmė gamyklų atostogos ir gamybos linijų pertvarkymai.

    Atšokimas fiksuojamas metu, kai Vokietijos automobilių gamintojai patiria spaudimą dėl stiprios konkurencijos iš Kinijos ir augančių sąnaudų. Tai reiškia, kad vienkartiniai šuoliai nebūtinai signalizuoja tvarią tendenciją.

    Kas dar kilstelėjo rodiklius

    Rugsėjį prisidėjo ir farmacijos sektorius: jo produkcijos apimtys, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 8 proc. Tai papildomai sustiprino bendrą pramonės rezultatą.

    Vis dėlto ne visi sektoriai judėjo į viršų. Statybų produkcija sumažėjo 2,6 proc., o mašinų ir įrenginių gamyba smuko 6,5 proc.

    Atmetus energetiką ir statybas, pramonės gamyba rugsėjį augo 1,7 proc. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad šis šuolis kompensavo ryškesnį nuosmukį metų viduryje.

    Trečiojo ketvirčio vaizdas – santūresnis

    Nors rugsėjo skaičiai geresni, trečiąjį ketvirtį pramonės gamyba, palyginti su antruoju, sumažėjo 0,4 proc. Tai rodo, kad atskiras sėkmingas mėnuo dar neapsuka bendro ketvirčio krypties.

    ING makroekonomikos vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad sutrikimai tiekimo grandinėse, siejami su Irano karu, bei vasarą fiksuotas žemas upių lygis Vokietijos pramonei kol kas padarė mažiau žalos, nei buvo baimintasi.

    Rizikos ir lūkesčiai ekonomikai

    Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais sunkiai atgauna pagreitį: po susitraukimo 2023 metais 2024-aisiais ji stagnavo. Tarp pagrindinių priežasčių minimi silpnesnė eksporto paklausa, konkurencija iš Kinijos ir ilgalaikės struktūrinės problemos.

    Vis dėlto Vokietijos vyriausybė tikisi, kad 2026 metais ekonomika augs 1,3 proc. – sparčiausiai per kelerius metus, o tam turėtų padėti viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    C. Brzeskis taip pat akcentavo, kad aukštos energijos kainos ir didesnės palūkanų normos išlieka svarbios rizikos. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujų užsakymų augimas ir šiek tiek sumažėjusios atsargos gali reikšti nuosaikų pramonės augimą artimiausiu metu.

  • BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW skelbia, kad trečiąjį ketvirtį jos ikimokestinis pelnas sumažėjo 11 proc., o bendrovė įspėja: 2026 metais pagrindinis automobilių padalinys gali dirbti nuostolingai.

    Kaip praneša „Euronews“, skaičiai paskelbti netrukus po antrojo šiemet pelno perspėjimo, kurį BMW sieja su automobilių rinką supurčiusia konkurencija iš Kinijos ir vidiniais pertvarkymais.

    Grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį smuko maždaug 15 proc. iki 1,45 mlrd. eurų. Pajamos tuo pačiu laikotarpiu krito beveik 6 proc. iki 30,45 mlrd. eurų.

    BMW teigimu, restruktūrizavimo sąnaudos gali priartinti pagrindinį automobilių verslą prie „nulio“ šiais metais, o daliai išlaidų siejant ir su planuojamais 8 000 atleidimų Vokietijoje, bendrovė neatmeta ir metinio veiklos nuostolio šiame padalinyje.

    Marža traukėsi, prognozė – beveik ties nuliu

    Automobilių padalinio veiklos marža trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,4 proc., kai prieš metus siekė 5,2 proc. Tai rodo, kad pelningumas spaudžiamas nepaisant bandymų mažinti kaštus.

    Visiems metams BMW dabar prognozuoja automobilių padalinio veiklos pelno maržą nuo -0,5 proc. iki +0,5 proc. Anksčiau bendrovė tikėjosi 1–3 proc. intervalo.

    BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius pareiškė, kad dabartiniai pokyčiai pramonėje reikalauja ryžtingų ir greitų sprendimų, todėl struktūrinės priemonės bus „stiprinamos ir spartinamos“.

    Smūgis Kinijoje ir bandymas susigrąžinti pozicijas

    Kaip ir kiti Vokietijos gamintojai, tokie kaip „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“, BMW mažina darbo vietas, siekdama sumažinti išlaidas tuo metu, kai pigesni ir technologiškai pažengę Kinijos konkurentai stiprina pozicijas.

    BMW pristatymai Kinijoje, kurie jau pernai buvo žemiausi nuo 2017 metų, šį ketvirtį krito dar 24,8 proc. Dėl to bendri pasauliniai pristatymai mažėjo 6,3 proc.

    Tuo pat metu Europoje pristatymai augo 2,6 proc., o JAV – 2,5 proc. Vis dėlto Kinijos rinkos smukimas bendrą rezultatą nusvėrė į minusą.

    „Mini“ ir „Rolls-Royce“ taip pat priklauso grupei

    BMW grupė apima ne tik BMW prekės ženklą, bet ir „Mini“ bei „Rolls-Royce“. Bendrovė žada didesnę tiekimo grandinės dalį, skirtą Kinijos rinkai, perkelti į pačią Kiniją, siekdama susigrąžinti rinkos dalį.

    Nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių ir atsargesnės prognozės, trečiadienį apie 11 val. Vidurio Europos laiku BMW akcijos buvo pakilusios 2 proc., lyginant su ankstesnės dienos uždarymu.

  • „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    Europos pramonė atsidūrė vadinamojoje tobuloje audroje, kurioje susikerta geopolitinės krizės, prekybos įtampa ir auganti konkurencija iš Azijos. Taip teigia „Alfred Kärcher SE & Co. KG“ vadovas Hartmutas Jenneris, ragindamas Europos politikus mažinti perteklinį reguliavimą ir pereiti prie greitų, apčiuopiamų sprendimų.

    Anot jo, JAV prekybos politika tampa sunkiai prognozuojama, o staigūs muitų ar barjerų signalai kuria rizikas laisvajai prekybai. Tokiame fone eksportui jautrioms Europos bendrovėms tampa sudėtingiau planuoti investicijas, tiekimo grandines ir gamybos apimtis.

    „Kinija nebėra tik pigių prekių gamintoja – ji tapo agresyviu technologiniu konkurentu“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Pasak „Kärcher“ vadovo, dalį Kinijos pranašumo lemia kryptinga valstybės pramonės politika, subsidijos strateginėms šakoms ir priemonės, didinančios gamintojų konkurencingumą. Tai, jo vertinimu, sukuria iškraipymus, skatina perteklinius pajėgumus ir apsunkina sąžiningą konkurenciją globaliose rinkose.

    Deindustrializacijos rizika Europoje

    H. Jenneris įspėja, kad deindustrializacija Europoje nėra teorinė grėsmė, o jau vykstantis procesas, kurį rodo darbo vietų praradimas ir mažėjantys gamybos mastai. Didžiausias spaudimas tenka tradicinėms pramonės šakoms, ypač gamybai ir automobilių sektoriui, kur svarstomi gamyklų uždarymai ar perkėlimas.

    Jo teigimu, net inovatyvios, stiprų prekės ženklą turinčios įmonės ilgainiui neišlaikys tempo, jei veiklos sąlygos blogės, o konkurencija tarptautinėje rinkoje bus iškreipta. Prie to prisideda ir struktūriniai kaštai: energijos kainos, darbo jėgos apmokestinimas bei didėjanti administracinė našta.

    „Net inovacijų lyderiai ilgainiui neatsilaikys prieš blogėjančias sąlygas ir nesąžiningą konkurenciją“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Reguliavimas ir investicijų stagnacija

    „Kärcher“ vadovas kritiškai vertina situaciją Vokietijoje, kurią vadina reformų nuovargio ir reguliavimo įkarščio deriniu. Jo manymu, net ir atsigaunant ekonomikos augimui, dalis impulso gali būti laikina, susijusi su valstybės fondais, subsidijomis ar gynybos užsakymais, o ne su tvariu privačių investicijų šuoliu.

    H. Jennerio teigimu, verslui ypač kenkia dokumentavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie suryja laiką ir pinigus. Jis ragina administravimą paversti skaitmeniniu, paslaugų principu veikiančiu partneriu, o sprendimų priėmimą pagreitinti pasitelkiant DI, bet kartu mažinant pačių prievolių apimtį.

    Daugiau darbo, mažiau biurokratijos

    Pramonės konkurencingumą, pasak jo, veikia ir demografija, todėl reikalinga diskusija apie bendrą darbo apimties didinimą ekonomikoje. Tarp siūlomų priemonių įvardijami aiškesni viršvalandžių skatinimo mechanizmai, lankstesnis darbo laikas bei paprastesnės taisyklės įdarbinant kvalifikuotus specialistus.

    Taip pat pabrėžiama, kad Europa turi vykdyti griežtesnę prekybos politiką, užtikrinančią vienodas taisykles visiems. H. Jennerio vertinimu, laisvoji prekyba veikia tik tada, kai taisyklės taikomos nuosekliai, o pažeidimai sulaukia realių pasekmių.

    „Kärcher“, geriausiai žinoma dėl aukšto slėgio plovyklų, 2025 metais skelbė pasiekusi apie 3,5 milijardo eurų apyvartą ir turinti apie 17 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė veikia 87 šalyse, o didžioji dalis pajamų, kaip nurodoma įmonės pateikiamuose duomenyse, uždirbama už Vokietijos ribų.

  • „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ sumažino 2026 metų finansines ambicijas ir dabar prognozuoja, kad pagrindinis pelnas iš esmės nesikeis bei sieks apie 5,8 mlrd. eurų. Anksčiau gamintojas tikėjosi bent 15 proc. augimo, tačiau planus pakoregavo silpnesnė paklausa Kinijoje ir brangstančios žaliavos.

    Be to, įmonė sumažino ir pagrindinio automobilių verslo pelningumo kartelę: tikimasi 2–3 proc. maržos vietoje anksčiau skelbto 3–5 proc. intervalo. Tai dar vienas signalas, kad Vokietijos automobilių pramonė susiduria ne su trumpalaikiu ciklu, o su struktūriniais pokyčiais.

    Preliminariais duomenimis, „Mercedes-Benz“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,77 mlrd. eurų pagrindinio pelno, o automobilių padalinio marža siekė 2,5 proc. Pilnus ketvirčio rezultatus bendrovė žada paskelbti artimiausiu metu.

    Po naujienos „Mercedes-Benz“ akcijos smuko daugiau nei 4 proc., o „Volkswagen“ ir BMW taip pat fiksavo apie 2 proc. kritimą. Investuotojų reakciją lėmė ne vien atnaujintos prognozės, bet ir platesnis kontekstas: Europos gamintojams tenka kovoti su vangia paklausa bei augančia konkurencija Kinijoje.

    Kinijos rinka ir konkurencija

    „Mercedes-Benz“ pristatymai Kinijoje 2026 metų pirmus devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito dar 29 proc. Po itin silpnų praėjusių metų tai reiškia, kad bendrovė Kinijoje tebėra spaudžiama tiek vartotojų nuotaikų, tiek vietos gamintojų kainodaros.

    Kinijos rinkoje vis didesnę įtaką daro vietiniai prekių ženklai, sparčiai stiprėjantys elektromobilių ir programinės įrangos srityse. Kainų konkurencija ir greitesni modelių atnaujinimo ciklai mažina tradicinių gamintojų maržas, ypač vidutinės klasės segmente.

    Spaudimas mažinti kaštus Europoje

    Generalinis direktorius Ola Källenius viešai ragino Vokietijos darbuotojus dirbti papildomas valandas be papildomo apmokėjimo ir tuo pat metu plėsti gamybą Vengrijoje. Pasak jo, kaštai ten esą yra maždaug 70 proc. mažesni nei Vokietijoje, todėl gamybos geografija tampa svarbiu konkurencingumo svertu.

    Toks fonas sutampa su platesnėmis permainomis sektoriuje: automobilių gamintojams reikia finansuoti elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, o tuo pat metu išlaikyti pelningumą tradicinių modelių pardavimuose. Kai paklausa svyruoja, o konkurentai spaudžia kainomis, prognozės tampa atsargesnės, o taupymo priemonės griežtesnės.

    Tuo pat metu „Volkswagen“ yra paskelbusi planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti 120 000 darbo vietų visame pasaulyje. Tai būtų vienas didžiausių pertvarkymų automobilių pramonės istorijoje ir dar labiau pabrėžtų, kad Europos gamintojai ieško naujo veiklos modelio pasikeitus rinkos taisyklėms.

  • Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzijos ekonomikos atsigavimas, trukęs vos vieną mėnesį, spalį vėl užgeso: privačiame sektoriuje fiksuotas veiklos susitraukimas, o įmonių lūkesčiai nusirito į žemiausią lygį nuo 2020 metais įvestų pirmųjų karantino ribojimų. Tai signalas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos vėl tampa bendro regiono silpnoji grandis.

    Silpnesni Prancūzijos duomenys atsiliepė ir visai euro zonai. Sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas, apimantis paslaugas ir pramonę, spalį sumažėjo iki 51,9 punkto nuo 53,1 punkto rugsėjį ir pasiekė keturių mėnesių žemumas, nors dar išliko virš 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo smukimo.

    Kas nutiko Prancūzijoje?

    Prancūzijoje sudėtinis PMI nukrito iki 48,4 punkto nuo 51,1 punkto rugsėjį, o tai reiškia aiškų veiklos mažėjimą. Paslaugų sektorius krito iki 48,4 punkto, o pramonės rodiklis smuko iki 49,3 punkto ir buvo prasčiausias per 11 mėnesių.

    Apklausose įmonės nurodė, kad klientai atideda projektus ir delsia priimti išlaidų sprendimus, todėl nauji užsakymai mažėjo sparčiausiai nuo gegužės. Eksporto paklausa smuko jau vienuoliktą mėnesį iš eilės, o tai rodo, kad silpnumas nėra vien vidaus vartojimo problema.

    Prastėjant paklausai, įmonės ėmė dar atsargiau elgtis darbo rinkoje. Pranešta, kad darbuotojų skaičius mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, dažniausiai neužpildant laisvų vietų ir nebetęsiant terminuotų sutarčių.

    Didžiausią nerimą kelia nuotaikos: 12 mėnesių lūkesčiai dėl veiklos perspektyvų pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų balandžio. Apklausos taip pat rodė neigiamas verslo prognozes pirmą kartą per beveik dvejus metus, o tai didina riziką, kad įmonės dar labiau mažins investicijas.

    Ekonomistai prastėjančias nuotaikas sieja su politiniu neapibrėžtumu ir fiskalinėmis įtampomis, kurios kelia valstybės skolinimosi kainą. Brangesnis skolinimasis reiškia, kad paskolos įmonėms gali brangti net ir be naujų Europos Centrinio Banko sprendimų, todėl investicijos ir plėtra tampa mažiau patrauklios.

    Vokietija dar laikosi, bet rizikos daugėja

    Vokietijos vaizdas išliko kiek šviesesnis, nors ir ten augimas lėtėjo. Sudėtinis PMI nusileido iki 52,8 punkto nuo 53,8 punkto rugsėjį, todėl atsigavimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje ir toliau vertinamas kaip trapus.

    Vokietijos pramonės rodiklis augo iki 54,2 punkto ir buvo aukščiausias per du mėnesius, o dalį impulso suteikė eksporto užsakymai ir viešosios išlaidos gynybai bei infrastruktūrai. Vis dėlto paslaugų sektorius silpnėjo, o įmonės teigė, kad klientai delsia, kai biudžetai įtempti.

    Papildomas iššūkis pramonei – atsinaujinęs sąnaudų spaudimas, ypač dėl energijos ir žaliavų. Kai gamybos kaštai kyla greičiau, įmonėms sunkiau išlaikyti maržas, o dalis brangimo neišvengiamai persiduoda kainoms, taip palaikydama infliacijos riziką.

    Ką tai reiškia ECB ir rinkoms?

    Naujausios apklausos rodo, kad euro zonos atsigavimas silpsta tuo metu, kai infliacijos mažėjimas nėra pakankamai stabilus, kad būtų galima ramiai švelninti pinigų politiką. Dėl to Europos Centriniam Bankui kyla dilema: kaip tramdyti kainų augimą nepadarant dar didesnės žalos paklausai ir užimtumui.

    Finansų rinkose nerimas labiausiai juntamas Prancūzijoje: fiksuotas ryškesnis akcijų indekso kritimas, o valstybės obligacijų pajamingumai išliko padidėję. Augantis skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolos kainos investuotojams tampa signalu, kad politinė ir fiskalinė rizika šiuo metu vertinama brangiau.

    Kol kas apklausos dar nerodo neišvengiamos euro zonos recesijos, nes bendras indeksas išlieka virš 50 punktų. Tačiau Prancūzijos susitraukimas, darbo vietų mažėjimas ir prastėjančios nuotaikos didina tikimybę, kad artimiausiais mėnesiais augimas gali tapti dar labiau nelygus, o bet koks naujas energijos kainų šokas situaciją pablogintų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo paklausos atsparumo ir finansavimo sąlygų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jei skolinimasis brangs ilgiau, o klientai ir toliau atidėlios sprendimus, euro zonos augimas gali likti vangus net ir išvengus formalios recesijos.

  • Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    DI sandoris Berlyne

    Berlyne vykusiame investicijų forume Vokietijos federalinė vyriausybė susitarė dėl bendradarbiavimo su „Nvidia“ dirbtinio intelekto srityje. Apie sandorį pranešta po viešų „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pareiškimų, kad Vokietija DI lenktynėse atsilieka.

    Žiniasklaidos teigimu, valstybė į projektą ketina investuoti devynženklę sumą eurais. Tai reikštų šimtus milijonų eurų, kuriuos planuojama nukreipti į ekosistemą, apimančią skaičiavimo infrastruktūrą, taikomuosius DI sprendimus ir partnerystes su pramone.

    „Mums skaudu matyti, kaip ekonomiškai stipri šalis atsilieka. Tiesiog imkitės darbo“, – sakė Jensenas Huangas.

    Pažadai iki 2028 metų

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad forume iki 2028 metų gauti įsipareigojimai siekia 800 milijardų eurų. Į susitikimą atvyko apie 200 įmonių vadovų, o pagrindinė žinia buvo aiški: Vokietija siekia greičiau didinti investicijas į strategines technologijas ir pramonės konkurencingumą.

    Politinis signalas sutampa su platesnėmis Europos pastangomis stiprinti technologinį suverenumą, ypač debesijos ir didelio našumo skaičiavimų srityse. Būtent skaičiavimo pajėgumai, energijos prieinamumas ir duomenų reguliavimas šiandien laikomi kritiniais DI ekonomikai.

    „Amazon“ planuoja 16 mlrd. eurų

    Forume taip pat paskelbta, kad „Amazon“ 2027 metais planuoja apie 16 milijardų eurų investicijų Vokietijoje. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta „AWS“ duomenų centrų plėtrai, o investicijų kryptis rodo, kad DI ir debesijos paslaugų paklausa Europoje toliau auga.

    „Amazon“ nurodė, kad Vokietijoje jos debesijos padalinyje jau dirba apie 3 000 darbuotojų. Plėtra siejama su didėjančiu įmonių poreikiu apdoroti duomenis regione, laikytis ES reguliavimo ir turėti pakankamai skaičiavimo resursų DI modeliams.

    Duomenys tampa ekonomikos kuru

    „Nvidia“ pabrėžia, kad duomenys turėtų būti vertinami kaip nacionalinis išteklius, kurį svarbu panaudoti vietoje kuriant kompetencijas ir produktyvumą. Skelbiama, kad projekte gali dalyvauti apie keliolika Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“, „Audi“ ir Freiburge įsikūrusi DI startuolė „Black Forest Labs“.

    Friedrichas Merzas ragino įmones atverti pramonės duomenis dirbtiniam intelektui, kad būtų galima išlaikyti konkurencingumą, ypač automobilių ir gamybos sektoriuose. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį saugioms duomenų erdvėms, standartizacijai ir aiškioms taisyklėms, kas ir kaip gali naudoti jautrią pramoninę informaciją.

    „Vokiečiai laikomi darbštūs, anksti eina miegoti ir keliasi prieš saulėtekį. Kai susitariame dėl terminų, jų laikomės“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Tuo pat metu Vokietijos ekonominės perspektyvos, vertinant tarptautines prognozes, pastaruoju metu kiek pagerėjo. Ar didžiųjų technologijų bendrovių investicijos taps tvariu augimo varikliu, priklausys nuo to, kaip greitai šalis sugebės išplėsti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ir parengti DI talentų rinką.

  • „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    Šveicarijos farmacijos milžinė „Roche“ pranešė laikinai stabdanti plėtros planus Vokietijoje. Šis sprendimas smogė Berlynui pačiu nepatogiausiu metu – kai Vyriausybė siekia pritraukti naujų investicijų ir atgaivinti vangiai augančią ekonomiką.

    Apie sprendimą paskelbta investicijoms skirto renginio fone, todėl signalas rinkai buvo išgirstas plačiai. Bendrovė pabrėžė, kad kol kas sustabdomi būsimų investicijų sprendimai, o ne vykdomos kasdienės veiklos procesai.

    „Visus būsimus investicinius sprendimus Vokietijoje kuriam laikui esame sustabdę“, – sakė „Roche“ padalinio Vokietijoje vadovas Danielis Steineris.

    „Farmacijos sektoriuje politiniai sprendimai pastaruoju metu sunaikino didelę dalį pasitikėjimo“, – teigė jis.

    Kas labiausiai papiktino gamintojus

    Pagrindinė įtampos priežastis – Vokietijos priimtos priemonės mažinti vaistų kainas, siekiant suvaldyti išlaidas privalomajam sveikatos draudimui. Šalies parlamentas vasarą patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriuos pramonė vertina kaip papildomą spaudimą inovatyviems vaistams.

    Nuo kitų metų daugumai kompensuojamų firminių vaistų gamintojams numatyta taikyti 15,5 proc. nuolaidą, kai anksčiau ši nuolaida siekė 7 proc. Kritikai teigia, kad tokia politika mažina motyvaciją investuoti į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus šalyje.

    Diskusijos įgijo ir tarptautinę dimensiją: Jungtinės Valstijos vasarą atkreipė dėmesį į Vokietijos reformas, pradėdamos tyrimą dėl galimų tarifų ir kaltindamos Berliną nepakankamai apmokant inovatyvius farmacijos produktus. Vokietijos pusė akcentuoja, kad prioritetas – gyventojų įmokų į socialinio draudimo sistemą stabilumas.

    Vyriausybė: priemonės būtinos

    Vokietijos ekonomikos ministrė Katharina Reiche, komentuodama „Roche“ kritiką, nurodė, jog priemonės reikalingos tam, kad neaugtų socialinio draudimo įmokų našta. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad farmacijos pramonė išlieka viena svarbiausių Vokietijos ekonomikai ir inovacijoms.

    Sprendimas investicijas stabdyti sutapo su platesniu Vokietijos iššūkių fonu: silpnesne vidaus paklausa, lėtesniu atsigavimu po pandemijos laikotarpio ir paaštrėjusia konkurencija eksporto rinkose. Prie rizikų priskiriamas ir prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris didina verslo atsargumą planuojant ilgalaikius projektus.

    „Įmonės sako: jei investavimo sąlygos Vokietijoje nėra tinkamos, jos tiesiog investuos kitur. Tai suprantama“, – sakė „Siemens“ vadovas Rolandas Buschas.

    Ekspertai pažymi, kad tokie vieši pareiškimai iš didelių tarptautinių žaidėjų tampa svarbiu lakmuso popierėliu: jie rodo, kaip reguliaciniai pokyčiai veikia pasitikėjimą rinka. Vokietijai, kuri siekia išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir mokslinius tyrimus Europoje, farmacijos sektoriaus investicijos yra strategiškai reikšmingos.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    Vokietijos pramonė pastaruosius metus patiria užsitęsusią stagnaciją, o investicijų tempas išlieka menkas, teigia „STIHL“ patariamosios ir stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Nikolas Stihl. Jo vertinimu, per maždaug aštuonerius metus šalis neteko reikšmingos pramonės gamybos dalies, o dalis įmonių apsiriboja tik susidėvėjusio turto pakeitimu.

    Pasak autoriaus, prie spaudimo prisideda išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, JAV prekybos ribojimai ar agresyvi Kinijos pramonės politika. Vis dėlto didžiausi iššūkiai, jo teigimu, kyla šalies viduje: per didelė reguliavimo našta, aukštos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei prastėjančios kompetencijos.

    Reformos, kurios turi duoti efektą

    Dr. Nikolas Stihl pripažįsta, kad Vokietijos valdžia pristatė pokyčių paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijas, mokesčius ir darbo rinką, tačiau jo nepakanka struktūrinei krizei įveikti. Jo teigimu, verslui ypač svarbu, kad pradėtos reformos nebūtų išskaidytos ar susilpnintos politinių kompromisų kaina.

    Autorius pabrėžia, kad vien specialieji fondai gynybai ir infrastruktūrai neįžiebs tvaraus augimo, jei nepasikeis sąlygos investuoti ir kurti gamybą. Jo manymu, kitas reformų etapas turėtų mažinti biurokratiją, skatinti investicijas į tyrimus ir plėtrą bei didinti produktyvumą per skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą.

    „Kiti reformų žingsniai turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą išdirbtų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realias paskatas investuoti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihl.

    Valstybė kaip paslaugų teikėja

    Vienas ryškiausių akcentų yra viešojo sektoriaus darbo kokybė: aiškios taisyklės, greitos procedūros, proporcingi ataskaitų reikalavimai ir realiai veikiantys skaitmeniniai procesai. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad administravimas turi padėti įgyvendinti projektus, o ne tapti kliūtimi, ypač kai sprendimai dėl investicijų konkuruoja tarptautiniu mastu.

    Jo vertinimu, dokumentavimo naštos mažinimas galėtų tapti signalu, kad valstybė keičia požiūrį į verslą ir gyventojus. Tokie sprendimai, pasak autoriaus, didintų pasitikėjimą Vokietija kaip vieta investuoti ir gaminti, o kartu stiprintų pasitikėjimą politika.

    Darbo valandos, sąnaudos ir demografija

    Autorius daug dėmesio skiria demografijai, kuri mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinėms sistemoms. Jo teigimu, norint išlaikyti gerovės valstybės finansinį pagrindą, bendras išdirbtų valandų skaičius ekonomikoje turi augti, o diskusija apie tai neturėtų virsti darbuotojų kaltinimu.

    Tarp galimų priemonių jis mini paskatas dirbti daugiau, geresnį dalyvavimą darbo rinkoje, kvalifikuotos migracijos politiką ir sprendimus, susijusius su nedarbingumo administravimu. Taip pat pabrėžiama, kad produktyvumo augimas vien per skaitmenizaciją ir DI, autoriaus nuomone, nekompensuos demografinių pokyčių masto.

    Kitas jautrus klausimas yra darbo sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad ne darbo užmokesčio kaštai, susiję su pensijų, sveikatos, slaugos ir nedarbo draudimu, neturėtų peržengti ekonomiškai tvarios ribos, tačiau realybėje ši riba, jo vertinimu, jau viršyta.

    Pramonės konkurencingumą jis sieja ir su būsimomis kolektyvinėmis derybomis metalo bei elektros pramonėje, kurios, pasak autoriaus, taps lakmuso popierėliu, ar Vokietija išliks stipri pramoninė valstybė. Jis ragina ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybą šalyje ir apsaugoti darbo vietas.

    Teksto pabaigoje autorius akcentuoja, kad inovacijų ekosistema, apjungianti mokslą, universitetus, klasterius ir įmones, yra vienas didžiausių Vokietijos pranašumų. Jo teigimu, didesnės mokestinės paskatos, daugiau rizikos kapitalo ir mažiau biurokratinių barjerų leistų greičiau perkelti žinias į produktus ir naujus verslo modelius.

  • Vokietijos ekonomika keičia kryptį: naujos prognozės ir tai, ką netrukus pajus Lietuvos eksportuotojai

    Vokietijos ekonomika po kelerius metus trukusios stagnacijos rodo atsargius atsigavimo ženklus. Penki svarbiausi šalies ekonomikos institutai naujausiose bendrose prognozėse padidino 2026 metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkestį nuo 0,6 iki 1,3 proc.

    Panašią kryptį rodo ir verslo apklausos. Ifo instituto verslo klimato indeksas ūgtelėjo iki 89,9 punkto, o lūkesčių subindeksas pakilo iki 90,4 punkto, signalizuodamas, kad nuotaikos įmonėse po truputį gerėja.

    Kas Vokietijoje tempia augimą?

    Ekonomikos institutai pabrėžia, kad atsigavimas kol kas remiasi gana siaura baze. Didesnį impulsą suteikia viešosios išlaidos, investicijos ir vartojimo atsitiesimas, tačiau pramonė vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais.

    Vienas svarbiausių spaudimo veiksnių išlieka energijos kainos ir jų įtaka gamybos savikainai. Institutos taip pat įspėja, kad augimo tempas vėlesniais metais gali išlikti nepastovus, o ilgalaikės prognozės išlieka santūrios.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Lietuvai Vokietijos ekonomikos pulsas yra ypač reikšmingas dėl glaudžių prekybinių ryšių: Vokietija išlieka viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Kai Vokietijos pramonė ir vartojimas atgauna pagreitį, dažniausiai greitai išauga ir tarpinio vartojimo prekių bei komponentų paklausa iš tiekėjų regione.

    Verslui tai gali reikšti didesnį užsakymų srautą, ypač pramonės kooperacijos grandinėse, kur Lietuvos įmonės tiekia detales, pusgaminius ar paslaugas. Kitaip tariant, net ir nuosaikus atsigavimas už Nemuno dažnai virsta apčiuopiamu efektu Lietuvos eksportuotojams.

    Kartu rizikos neišnyksta: jei energijos kainų spaudimas ir struktūrinės problemos Vokietijoje užsitęs, atsigavimas gali būti banguotas. Todėl Lietuvos įmonėms šis signalas palankus, bet planuojant gamybos ir pardavimų apimtis svarbu vertinti tiek augimo galimybes, tiek galimus svyravimus.