CP v2

Tag: Vokietijos ekonomika

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ grąžina „Cayenne“ į Vokietiją, bet darbuotojams siūlo skaudžią kainą – mažesnius atlyginimus

    „Porsche“ svarsto reikšmingai perbraižyti savo gamybos žemėlapį: pranešama, kad visureigio „Cayenne“ gamyba galėtų būti perkelta iš Bratislavos Slovakijoje į Leipcigą Vokietijoje. Planas apimtų visas šio modelio versijas, nepriklausomai nuo jėgainės tipo, todėl Leipcigo gamykla gautų ilgalaikę užsakymų perspektyvą.

    Toks žingsnis siejamas su pajėgumų problema: „Porsche“ gamyklos Vokietijoje, įskaitant Leipcigą ir pagrindinę bazę Štutgarte-Cufenhauzene, esą šiuo metu dirba ne visu pajėgumu. Automobilių pramonėje tai reiškia augantį spaudimą mažinti savikainą ir lanksčiau paskirstyti modelių gamybą tarp skirtingų šalių.

    Perkėlimas su sąlyga

    Vis dėlto, skelbiama, kad gamybos grąžinimas į Vokietiją būtų įmanomas tik su viena esmine sąlyga: darbuotojai turėtų sutikti su pastebimais atlygio sumažinimais. Slovakijoje darbo sąnaudos mažesnės nei Vokietijoje, todėl, siekiant, kad „Cayenne“ surinkimas Leipcige būtų ekonomiškai pagrįstas, dalį skirtumo tektų kompensuoti per darbo užmokestį.

    Įmonės darbuotojų atstovai patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau nemažai klausimų dar lieka atviri. Kol kas neaišku, kada galėtų būti pasiektas susitarimas, o pati „Porsche“ viešai nedetalizuoja konkrečių perkėlimo planų, tik patvirtina dialogą su darbuotojų atstovais.

    Taupymo planas ir darbo vietos

    „Cayenne“ gamybos perkėlimas būtų tik dalis platesnės restruktūrizacijos, kurią pastaraisiais mėnesiais vykdo sportinių automobilių gamintojas. Pranešama, kad keli šimtai terminuotų sutarčių jau nebuvo pratęstos, o iki rugpjūčio dar apie 200 darbo vietų planuojama mažinti savanoriško išėjimo ir išeitinių išmokų susitarimais.

    Taip pat svarstomas laikinas iki 400 darbuotojų perkėlimas į „Volkswagen“ gamyklą Volfsburge. Tokie sprendimai atspindi visoje Europoje ryškėjančią tendenciją: gamintojai mėgina išlaikyti kvalifikuotus specialistus, bet trumpuoju laikotarpiu perstumdo komandas ten, kur tuo metu labiausiai reikia rankų.

    „Nuolatinis spaudimas automobilių pramonei reikalauja nuoseklių veiksmų“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Leitersas.

    Anot jo, „Porsche“ kartu pabrėžia įsipareigojimą Vokietijai kaip gamybos bazei ir Leipcigo gamyklai. Vis dėlto darbuotojų pusėje pagrindinis klausimas išlieka paprastas: ar gamybos grąžinimas į Vokietiją netaps precedentu, kai investicijos ir užsakymų srautas perkami atlyginimų mažinimo kaina.

    Rinka spaudžia iš visų pusių

    Permainos vyksta sudėtingame fone: „Porsche“ patiria spaudimą dėl silpnesnių pardavimų Kinijoje, JAV tarifų poveikio ir didelių investicijų į strateginį persiorientavimą. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai smuko, o už 2025 finansinius metus bendrovė buvo pranešusi apie ryškų pelno kritimą.

    Jei „Cayenne“ išties persikeltų į Leipcigą, „Porsche“ galėtų pagerinti Vokietijos gamyklų užimtumą ir sumažinti neefektyvumo kaštus. Tačiau galutinis sprendimas, panašu, priklausys nuo to, ar įmonė ir darbuotojai ras kompromisą dėl jautriausio punkto – atlyginimų.

  • „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    Numatomas didžiausias pokytis istorijoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ esą rengia vieną radikaliausių pertvarkų per visą savo istoriją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad koncerno vadovas Oliveris Blume’as valdybai pristatė planą, kuriame svarstomas iki 100 000 darbo vietų mažinimas visame pasaulyje.

    Tokio masto mažinimas reikštų gerokai griežtesnį posūkį nei ankstesni planai. Dar prieš kelis mėnesius buvo viešai kalbėta apie maždaug 50 000 pozicijų atsisakymą iki 2030 metų, o dabartinis scenarijus, jei pasitvirtintų, reikštų dvigubai didesnį užmojį.

    „Svarbiausi klausimo faktai bus aptarti ir patvirtinti atitinkamuose organuose. Šio proceso neaplenksime“, – raštu komentavo „Volkswagen“ atstovas.

    Keturios gamyklos Vokietijoje

    Be darbo vietų mažinimo, minima ir galimybė vidutiniu laikotarpiu uždaryti keturias gamybos aikšteles Vokietijoje. Kaip nurodoma, rizikos zonoje atsidurtų gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdėne, taip pat „Audi“ fabrikas Nekarsulme Badeno-Viurtembergo žemėje.

    Skelbiama, kad gamybos nutraukimas būtų siejamas su šiose vietose surenkamų modelių gyvavimo ciklo pabaiga, o tai leistų pokyčius įgyvendinti laipsniškai. Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas gali atsiremti į darbo teisę ir kolektyvines sutartis.

    „Volkswagen“ iki 2030 metų galioja darbo vietų saugumo susitarimas, o „Audi“ analogiškas susitarimas, kaip skelbiama, galioja iki 2033 metų pabaigos. Dėl to realūs instrumentai gali būti natūralus darbuotojų kaitumas, ankstyvo išėjimo į pensiją programos ir vidinis perdislokavimas.

    Keičiama ir grupės struktūra

    Viešojoje erdvėje minima, kad pertvarka galėtų apimti ne tik kaštų mažinimą, bet ir struktūrinius sprendimus. Tarp aptariamų scenarijų nurodoma galimybė pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą ir komponentų padalinį atskirti į savarankiškesnes bendroves.

    Toks modelis rinkose paprastai vertinamas kaip būdas aiškiau atskirti veiklų pelningumą ir supaprastinti kapitalo pritraukimą. Automobilių pramonėje tai siejama su didele investicijų našta elektrifikacijai, programinei įrangai, baterijų tiekimo grandinėms ir gamybos modernizavimui.

    Spalvos keičiasi dėl pelno ir konkurencijos

    Pranešimuose pabrėžiama, kad planai bręsta jau ne vienerius metus, o paskutinį postūmį suteikė prastėjantys finansiniai rodikliai. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos smuko 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų.

    Papildomą spaudimą, kaip nurodoma, daro prekybos politika ir tarifai, kurie didina sąnaudas, taip pat rinkos pokyčiai Kinijoje. Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia „Volkswagen“ rinka, tačiau pastaruoju metu vietos gamintojai, tarp jų BYD, agresyviai didina konkurenciją tiek vidaus rinkoje, tiek Europoje.

    „Iki šiol planuotų sutaupymų nepakanka. Jei to nepadarysime, rizikuojame savo ateitimi“, – anksčiau viešai įspėjo „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas.

    Analitikai pabrėžia, kad tradiciniams gamintojams tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: mažinti fiksuotas sąnaudas, išlaikyti gamybos apimtis, finansuoti perėjimą prie elektromobilių ir spartinti programinės įrangos kūrimą. Dėl to didžiųjų koncernų restruktūrizacijos Europoje tampa vis dažnesnės, o sprendimai dėl gamyklų ateities dažnai persvarstomi kasmet, reaguojant į paklausą ir reguliavimą.

  • Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonės statistika balandį pasiuntė dviprasmį signalą: metinis augimas išliko teigiamas, tačiau mėnesio dinamika ryškiai suprastėjo. GUS duomenys rodo, kad parduotos pramonės produkcijos apimtys 2026 metais balandį buvo 3,1 proc. didesnės nei prieš metus.

    Vis dėlto rezultatas nuvylė rinkos lūkesčius: analitikų prognozės buvo aukštesnės, todėl faktinis augimas atrodo kaip sulėtėjimas po itin stipraus kovo šuolio. Tai sustiprina pastaraisiais mėnesiais matomą „zigzago“ vaizdą, kai vieną mėnesį pramonė įsibėgėja, o kitą vėl praranda tempą.

    Balandžio kritimas prieš kovą

    Pašalinus sezoniškumo įtaką, pramonės gamyba per metus didėjo 2,5 proc., tačiau, palyginti su kovu, smuko 2,6 proc. Tuo pat metu nepakoreguotais duomenimis mėnesio kritimas buvo dar ryškesnis – 7,4 proc., o tai išsiskiria kaip vienas stipresnių pastarųjų ketvirčių nuosmukių.

    Ekonomistai tokį atšokimą žemyn aiškina vienkartinių veiksnių išsikvėpimu po kovo: darbo dienų kalendoriaus skirtumais ir šventinių laikotarpių pasislinkimu. Kitaip tariant, dalis kovo rezultatų buvo „sustiprinti“ techninių aplinkybių, kurios balandį nepasikartojo.

    Skirtingos pramonės šakų trajektorijos

    GUS skaičiai rodo nevienalytę pramonės būklę: augimą per metus fiksavo 18 iš 34 pramonės šakų, o likusiose matytas nuosmukis. Toks pasiskirstymas reiškia, kad bendrą rodiklį smarkiai veikia keli didesnį svorį turintys sektoriai, todėl mėnesio rezultatai gali greitai „persvirti“ į vieną ar kitą pusę.

    Tarp ryškesnių teigiamų pokyčių išsiskyrė anglies kasyba, kurioje fiksuotas daugiau nei 27 proc. metinis šuolis, taip pat kitos transporto įrangos gamyba, augusi 15,5 proc. Tuo metu kai kuriose vartojimo ir investicijoms jautriose srityse, įskaitant gėrimų ar baldų gamybą, dinamika buvo neigiama.

    Kainos pas gamintojus vėl kyla

    Kartu su gamybos duomenimis GUS paskelbė ir kainų rodiklį: pramonės gamintojų kainos balandį buvo 1,9 proc. didesnės nei prieš metus. Tai svarbu, nes po ilgesnio laikotarpio, kai kainos gamybos grandinėje mažėjo, PPI rodiklis tvirčiau grįžta į teigiamą zoną.

    Daliai įmonių tai gali reikšti lengvesnį kelią į pelningumo atsigavimą, jei kainų didinimą pavyksta perkelti į galutinių produktų kainas. Tačiau kitoms, ypač priklausomoms nuo importuojamų žaliavų ar komponentų, tai reiškia papildomą sąnaudų spaudimą ir riziką, kad maržos neatsistatys taip greitai, kaip tikėtasi.

    Artimiausių mėnesių kryptį Lenkijos pramonei stipriai lems išorės paklausa, pirmiausia Vokietijos ekonomikos ciklas, nes tai pagrindinė eksporto rinka daugeliui gamintojų. Kol Vokietijos pramonė ir vartojimas neparodys aiškesnio atsigavimo, Lenkijos rodikliai gali ir toliau svyruoti: augimas išliks, bet bus trūkinėjantis ir jautrus vienkartiniams veiksniams.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.