Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos
Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.
Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.
Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.
Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.
Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.
Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?
Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.
Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.
Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.
Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo
Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.
Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.
Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.
Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.
