CP v2

Tag: Vokietijos policija

  • Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Europos Sąjungos šalių ambasadoriai atrinko Vokietijos policijos pareigūną Jürgeną Ebnerį į Europolo vykdomojo direktoriaus postą. Tai reiškia, kad ilgametis agentūros darbuotojas tapo pagrindiniu kandidatu vadovauti Hagoje įsikūrusiai ES teisėsaugos institucijai.

    Šis sprendimas dar nėra galutinis. Toliau J. Ebnerio kandidatūrą turės įvertinti Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, o po to sprendimą oficialiai priims ES Taryba.

    Kas yra Jürgenas Ebneris?

    J. Ebneris šiuo metu yra Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valdymą, o nuo gegužės pabaigos ėjo laikinojo vadovo pareigas. Jis laikomas tęstinumo kandidatu, nes dirbo greta kadenciją baigusios belgės Catherine De Bolle ir buvo siejamas su pagrindiniais agentūros valdymo sprendimais.

    Karjerą Vokietijos policijoje J. Ebneris pradėjo 1988 metais ir vėliau dirbo Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje, kur ėjo įvairias operacines ir administracines pareigas. Į Europolą jis persikėlė 2019 metais, kai buvo paskirtas vykdomojo direktoriaus pavaduotoju.

    Konkurentai ir atrankos kontekstas

    Į finalinį atrankos trejetą, be J. Ebnerio, pateko Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė Alicia Malo ir Lietuvos teisėsaugos vadovas Linas Pernavas. ES sostinėse kelių savaičių diskusijos dėl kandidatūrų parodė, kad Europolo vadovo paskyrimas vertinamas kaip strategiškai svarbus sprendimas.

    Europolas pastaraisiais metais tapo matomesniu koordinavimo centru kovojant su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kibernetinėmis atakomis. Dėl to vadovo atranka dažnai siejama ne tik su profesine patirtimi, bet ir su platesniais valstybių interesais dėl agentūros krypties.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    J. Ebneris kandidatūrą perima tuo metu, kai Europos Komisija siūlo stiprinti Europolo pajėgumus, didinti technines galimybes ir plėsti vaidmenį reaguojant į kibernetines grėsmes bei hibridines atakas. Europolo reikšmė auga ir dėl nusikalstamų tinklų internacionalizacijos, kai verbavimas, sukčiavimo schemos bei pinigų plovimas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis platformomis.

    Jei Europos Parlamentas pateiks palankią nuomonę, o ES Taryba patvirtins sprendimą, J. Ebneris taps naujuoju Europolo vykdomuoju direktoriumi. Tai reikštų, kad agentūra tęstų dabartinę kryptį, tačiau kartu turėtų prisitaikyti prie spaudimo greičiau diegti pažangius analitinius ir skaitmeninius sprendimus.

  • Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės policijos pareigūnai planuoja vykti į Ukrainą, kur poligonuose mokysis atremti dronų atakas, stiprinti kontržvalgybą ir kovą su kibernetiniais nusikaltimais. Dėl tokio bendradarbiavimo Kyjive susitarimą pasirašė žemės vidaus reikalų ministras Manuelis Hagelis.

    Pagrindinis tikslas – perimti praktines, realiomis karo sąlygomis patikrintas procedūras, kurias Ukraina sukaupė nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Vokietijos pusė atvirai pabrėžia, kad ši patirtis vėliau būtų pritaikyta saugant kritinę infrastruktūrą ir reagavimo pajėgas pačioje Vokietijoje.

    „Turime pagaliau tapti pajėgūs gintis nuo šnipinėjimo, kibernetinių atakų ir bepiločių antskrydžių“, – sakė Manuelis Hagelis.

    Susitarime numatyta ne tik treniruotės Ukrainoje, bet ir reguliarus informacijos apsikeitimas: Ukrainos tarnybos ketina perduoti vokiečiams išvadas iš konkrečių incidentų, o ne vien bendro pobūdžio rekomendacijas. Teigiama, kad bendradarbiavimas turėtų startuoti artimiausiu metu, o į Štutgartą planuojamas ir Ukrainos delegacijos vizitas.

    Vokietijos žiniasklaidoje tokios iniciatyvos siejamos su augančiu susirūpinimu dėl galimų Rusijos sabotažo veiksmų ir bepiločių keliamų rizikų Europoje. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, provokacijoms ar kritinės infrastruktūros stebėjimui, todėl policijai tenka naujas vaidmuo greta kariuomenės ir žvalgybos institucijų.

    Numatoma, kad keliolika Vokietijos pareigūnų treniruosis Ukrainoje, o Ukrainos ekspertai galėtų dirbti Vokietijoje, padėdami adaptuoti taktikas vietos sąlygoms. Pasak iniciatorių, tai būtų ne vien vienkartiniai kursai, o ilgalaikis kompetencijų perkėlimas, apimantis reagavimą į masines dronų atakas, objektų apsaugos planavimą ir incidentų tyrimą.

    Susitarimas turi ir ekonominę dimensiją: tikimasi, kad įgytos žinios paskatins technologijų plėtrą Badeno-Viurtemberge, o vietos įmonės galėtų kurti ir gaminti sprendimus nuo dronų – nuo aptikimo sistemų iki neutralizavimo priemonių. Žemės ministras pabrėžė, kad tokia partnerystė vienu metu turėtų padėti Ukrainai ir sustiprinti Vokietijos saugumą bei darbo rinką.

    Vizito Kyjive metu delegacija taip pat susidūrė su karo kasdienybe: pranešta apie oro pavojaus signalą ir saugumo procedūras kelionės metu. Vokietijoje panaši logika jau anksčiau buvo taikoma ir kariuomenei – Ukrainos instruktoriai dalijosi patirtimi su Bundesveru, o dabar šis modelis perkeliamas ir į policijos struktūras.

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.

  • Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Berlyne per Christopher Street Day eitynes, dar vadinamas Pride, į minią Tiergarteno parke rėžėsi automobilis, o Vokietijos pareigūnai incidentą tiria kaip galimai ideologiškai motyvuotą išpuolį. Per ataką žuvo viena moteris, dar keliolika žmonių buvo sužeisti, dalies jų būklė įvardijama kaip sunki.

    Eitynės į Vokietijos sostinę kasmet sutraukia šimtus tūkstančių dalyvių, todėl tokio pobūdžio ataka smogė ne tik atskiram renginiui, bet ir bendram saugumo jausmui mieste. Policija ir prokuratūra aiškinasi įtariamojo motyvus, jo ryšius bei tai, ar tai buvo vienišo užpuoliko veiksmas, ar platesnio radikalizacijos proceso pasekmė.

    Kas įvyko Berlyne?

    Pasak pirminės informacijos, transporto priemonė į žmones įvažiavo renginio metu, kai dalyviai judėjo per žaliąsias Tiergarteno erdves. Greitosios pagalbos tarnybos ir policija vietoje organizavo sužeistųjų evakavimą, o dalis teritorijos buvo aptverta kriminalistiniams veiksmams.

    Vokietijoje pastaraisiais metais išlieka padidinto budrumo režimas masiniuose renginiuose, ypač ten, kur susirenka didelės minios ir sudėtinga užtikrinti fizines barjerų zonas. Automobiliu į minią nukreiptos atakos Europoje laikomos vienu sunkiausiai prevenciškai užkardomų scenarijų, nes joms dažnai nereikia sudėtingos logistikos ar ginklų.

    Įtariami motyvai ir jautri terminija

    Tekste, kuriuo remiasi šis komentaras, teigiama, kad išpuolį galėjo įvykdyti islamistinių pažiūrų asmuo, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo: bus vertinami įtariamojo veiksmai, ryšiai, komunikacija ir kiti įrodymai. Pareigūnai tokiais atvejais paprastai vengia skubotų apibendrinimų, kol nepatvirtinami faktai, o tai ypač aktualu kalbant apie religiją ir ideologiją.

    Viešojoje erdvėje po išpuolio vėl ryškėja įtampa tarp dviejų pareigų: aiškiai įvardyti grėsmes ir kartu nepainioti islamizmo su islamu kaip religija. Saugumo ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos dažnai pabrėžia, kad kovojant su radikalizacija būtina tiksliai atskirti ideologinį ekstremizmą nuo tikinčiųjų bendruomenių, kad nebūtų skatinama kolektyvinė kaltė.

    „Laisvė nėra savaime suprantama, ją reikia ginti nuo tų, kurie siekia ją sunaikinti“, – sakė René Powilleit.

    Kodėl Pride renginiai tampa taikiniu?

    LGBTQ bendruomenės renginiai Europoje vis dažniau susiduria su grasinimais, išpuoliais ar bandymais juos sutrikdyti, o agresija gali kilti iš skirtingų ideologinių stovyklų. Dėl didelio matomumo ir simbolinės reikšmės Pride renginiai neretai tampa patogia platforma ekstremistams, siekiantiems dėmesio ir baimės efekto.

    Po tokių incidentų savivaldybės ir policija paprastai peržiūri maršrutus, įvažiavimų kontrolę, transporto srautų ribojimą, fizinių barjerų naudojimą bei rizikos vertinimo protokolus. Kartu stiprėja diskusija, kaip suderinti renginių atvirumą ir miestietišką gyvybingumą su realia poreikio apsauga nuo greitų, impulsyvių ar ideologiškai paskatintų atakų.

    Berlyno atvejis tikėtina taps dar vienu testu Vokietijos institucijoms, kaip greitai ir skaidriai pateikti visuomenei patikrintą informaciją, kartu užkertant kelią dezinformacijai ir neapykantos kurstymui. Artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialių tyrimo detalių apie įtariamąjį, atakos aplinkybes ir galimus tolesnius saugumo sprendimus masiniuose renginiuose.

  • Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno Pankovo rajone, miškingoje vietovėje, atsitiktinis radinys pasivaikščiojimo metu virto specialiąja policijos operacija. Pranešus apie įtartiną objektą, į vietą atvyko Berlyno kriminalinės policijos padaliniai ir sprogmenų ekspertai.

    Paaiškėjo, kad miško žemėje buvo užkasti 59 nesprogę sovietinės konstrukcijos artilerijos sviediniai. Kiekvieno sviedinio kalibras siekė 122 milimetrus, o bendras radinio svoris, policijos vertinimu, sudarė apie 1,5 tonos.

    Vokietijos pareigūnai pabrėžė, kad incidento metu grėsmės visuomenei nekilo. Teritorija buvo kontroliuojama, o darbai vykdyti taip, kad būtų išvengta papildomos rizikos gyventojams ir aplinkai.

    Vis dėlto tokio masto amunicijos surinkimas nėra paprasta procedūra, todėl prireikė kruopštaus planavimo ir specialios įrangos. Sviediniai buvo tvirtinami ir išimami po vieną, o vėliau išgabenti saugiam utilizavimui.

    Policija situaciją komentavo ir su lengvu humoru socialiniuose tinkluose, tačiau akcentavo profesionalų reagavimą. Tokie radiniai Vokietijoje nėra reti: Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys vis dar aptinkami statybų, kasinėjimų ar miškotvarkos metu, todėl gyventojai raginami įtartinų objektų neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas.