CP v2

Tag: Vokietijos politika

  • Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietija spalio 3 dieną mini 36-ąsias susivienijimo metines. 1990 metais tuometinė Vokietijos Demokratinė Respublika prisijungė prie Federacinės Respublikos, taip užbaigdama 41 metus trukusį šalies padalijimą, o Berlynas vėl tapo vieningos valstybės sostine.

    Ši data Vokietijoje žinoma kaip Vokietijos vienybės diena ir kasmet minima vis kitoje federalinėje žemėje. Minėjimuose nuolat prisimenama, kad politinis susivienijimas įvyko greitai, tačiau socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas užtruko dešimtmečius.

    Susivienijimo simboliai ir žinutės

    Vienas ryškiausių susivienijimo simbolių yra Glienikės tiltas, jungiantis Berlyną ir Potsdamą, kadaise buvęs Šaltojo karo pasienio linijos dalimi. Čia Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas Steevenas Bretzas pagerbė buvusį kanclerį Helmutą Kohlį, laikomą susivienijimo architektu.

    „Mes jam esame daug skolingi, ypač už tai, kad vienybė pavyko“, – sakė S. Bretzas.

    H. Kohlis 1990 metų spalio 2 dieną televizijos kreipimesi kalbėjo apie istorinį lūžį, pabrėždamas, kad po daugiau nei keturių dešimtmečių padalijimo šalis vėl tampa viena. Jis taip pat ragino nepamiršti žmonių, kurie patyrė sienos ir režimo represijų pasekmes.

    „Šeimos buvo žiauriai išskirtos, politiniai kaliniai kalėjo kalėjimuose, žmonės žuvo prie sienos“, – teigė H. Kohlis.

    Ką rodo naujausi skaičiai?

    Nors gyvenimo sąlygų vertinimas Rytų ir Vakarų Vokietijoje daugelyje sričių artėja, kai kurios struktūrinės disproporcijos išlieka. Federalinės valdžios įgaliotinio Rytų Vokietijai 2026 metų ataskaitoje pažymima, kad rytiečiai vis dar rečiau užima aukščiausias pareigas federalinėse institucijose, nors jų dalis vadovaujančiuose postuose didėja.

    Ryškus skirtumas matomas ir sukaupto turto perdavime: 2025 metais didžioji dalis apmokestinamų paveldėjimų bei dovanų vertės teko Vakarų Vokietijai. Tai siejama su istoriniu kapitalo kaupimo netolygumu ir skirtingomis ekonominėmis starto sąlygomis po 1990 metų.

    Dar vienas ilgalaikis susivienijimo padarinys susijęs su darbo rinka. Tyrėjų duomenimis, po sistemos kaitos tik 17 proc. buvusios Rytų Vokietijos gyventojų išlaikė ankstesnius darbus, nes dalis įmonių prarado rinkas, buvo restruktūrizuotos ar uždarytos, o kvalifikuoti jauni žmonės dažnai rinkosi persikelti į vakarinę šalies dalį.

    Dėl to kai kuriuose regionuose iki šiol jaučiamas gyventojų mažėjimas, mažesnis aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbdavių skaičius ir stambesnių įmonių būstinių koncentracija Vakaruose. Federalinė vyriausybė deklaruoja tikslą šiuos skirtumus mažinti, daugiau investuojant į struktūriškai silpnesnius regionus.

    Kodėl Vokietija buvo padalyta?

    Vokietijos padalijimas susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo šalį į okupacines zonas. Didėjant įtampai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkių, 1949 metais buvo įkurtos dvi valstybės: Vakarų pusėje Federacinė Respublika, Rytuose – Vokietijos Demokratinė Respublika.

    Šaltojo karo metais padalijimą įtvirtino ir fizinės kliūtys, ryškiausia jų – Berlyno siena. Tarptautinės sąlygos susivienijimui buvo įtvirtintos vadinamojoje Dvi plius keturios sutartyje, kurioje dalyvavo abi Vokietijos ir keturios buvusios okupacinės galios.

    Kodėl švenčiama spalio 3-iąją?

    Nors Berlyno siena krito 1989 metų lapkričio 9 dieną, nacionalinės šventės data pasirinkta kita. Lapkričio 9-oji Vokietijos istorijoje siejama ir su 1938 metų pogromais, todėl buvo nuspręsta valstybinę vienybės šventę sieti su 1990 metų spalio 3 diena, kai įsigaliojo Susivienijimo sutartis.

    Ši diena pakeitė anksčiau Vakarų Vokietijoje minėtą birželio 17-ąją, skirtą 1953 metų sukilimui Rytų Vokietijoje atminti. Taip spalio 3-oji tapo ne tik politinio susivienijimo, bet ir istorinės atminties balanso data.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    By&nbspNela Heidner
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Chancellor Friedrich Merz travelled to Hürtgenwald today, as firefighting in Belgium’s High Fens continues. The blaze on the German border is out, but ahead of his visit he faced opposition criticism for ‘doing nothing’.

    It was his first public engagement after the summer break: Two days after the complete extinguishing of the forest fire in the Hürtgen Forest, Federal Chancellor Friedrich Merz (CDU) visited the affected area today to thank the emergency services.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Merz was met with boos and whistles. Numerous onlookers gathered on the village square where Merz arrived. At times the chancellor was barely audible, as his words were drowned out.

    A member of the Hürtgenwald volunteer fire brigade expressed anger at the loud reactions. “Those who are shouting and whistling should turn that negative energy into positive energy and become members of the fire brigade or of the THW,” said the firefighter.

    Merz said he had deliberately chosen to travel to Hürtgenwald-Gey only today. He had wanted to ensure that the emergency crews could work undisturbed. At the same time, he said, he had been continuously briefed on the situation and had asked the local authorities what support was needed to bring the fire under control as quickly as possible.

    Merz was thus responding to criticism that he had arrived at the scene too late. “I am not impressed by those who stand there shouting,” Merz said. “I talk to the people who are not shouting, but who are working. I talk to those who help and to those who act in the interests of the community.”

    The chancellor described the large-scale forest fire in Hürtgenwald and the High Fens as a consequence of climate change. However, he did not spell out which concrete measures should be derived from this. He said he had come to Gey above all to thank the emergency services for their efforts and commitment.

    Earlier, during a visit to the forest, Merz had seen the scale of the damage for himself.

    Largest forest fire in North Rhine-Westphalia’s history

    The blaze broke out during the recent heatwave and spread rapidly because of the dry soils and woodland. According to North Rhine-Westphalia’s agriculture ministry, around 300 to 400 hectares of forest – equivalent to roughly 420 to 560 football pitches – were damaged or destroyed. The authorities described the fire as the largest forest fire in the history of North Rhine-Westphalia.

    At the height of the operation, around 1,400 emergency personnel and about ten firefighting helicopters were deployed. Four armoured vehicles were also used to cut firebreaks and support the firefighting efforts.

    Related

    The nearby village of Gey had to be evacuated at times. Around 1,800 people were affected. After about a week, the fire was finally extinguished completely.

    Criticism of Merz’s late visit

    Politically, the visit has sparked debate. While the forest fire was still raging, no member of the federal government was on the ground. Merz was on his summer holiday at the time, but said he was being regularly briefed on the situation.

    By contrast, North Rhine-Westphalia’s state premier Hendrik Wüst (CDU) interrupted his holiday and visited the affected area. Opposition politicians, especially from the Greens, criticised Merz’s decision not to travel to the region earlier.

    The federal government defended the chancellor, pointing out that he had been kept informed of developments during his holiday and could have intervened if needed.

    The issue is likely to remain relevant beyond the current forest fire. At next week’s cabinet retreat, topics will include heat protection, climate adaptation and how to deal with increasingly frequent extreme weather events.

    The cabinet retreat at Neuhardenberg Castle is scheduled for Tuesday, 25 August, on the federal government’s official calendar.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Poland: Man who ordered 300 pizzas in food-delivery pranks faces up to eight years in prison


    France to give new interceptor missiles to Ukraine, Macron says


    Europe’s devastating wildfires unveil deadly new threat – buried bombs from WWI and WWII

  • Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietijos Bundestage CDU/CSU frakcijai vadovavęs Jensas Spahnas pranešė atsistatydinantis, kilus vis didesniam spaudimui dėl sprendimo tapti tėvu pasitelkus surogatinę motinystę Jungtinėse Valstijose. Politikas apie tai informavo kanclerį ir CDU lyderį Friedrichą Merzą bei CSU vadovą Markusą Söderį.

    Savo laiške frakcijos nariams Spahnas pabrėžė, kad šeimos kūrimas su vyru Danieliu Funke ir tėvystė tapo nesuderinami su jo pareigomis. Jo teigimu, įtampa tarp privataus sprendimo ir viešų lūkesčių peraugo tai, ką jis buvo numatęs.

    Atsistatydinimo priežastis

    Diskusijas Vokietijoje įplieskė tai, kad surogatinė motinystė šalyje yra draudžiama, o CDU ilgą laiką laikėsi griežtos pozicijos prieš jos įteisinimą. Kritikai politikui priekaištavo dėl dvigubų standartų: privačiai pasinaudota galimybe užsienyje, o politiškai remtos nuostatos, ribojančios tokį kelią pačioje Vokietijoje.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, Merzas prieš oficialų pranešimą esą ragino Spahną trauktis, konsultavosi su dalimi CDU regioninių lyderių. Taip pat skelbta, kad partijos nuotaikos jo atžvilgiu per kelias dienas akivaizdžiai suprastėjo.

    Prie spaudimo prisidėjo ir vietos partijos skyrius Brilone, su kuriuo siejamas kancleris Merzas: atvirame laiške buvo raginama atsistatydinti, argumentuojant, kad toks sprendimas kenkia partijos patikimumui ir apsunkina darbą savivaldos politikams. Viešojoje erdvėje pasisakė ir CDU veteranas Wolfgangas Bosbachas, perspėjęs dėl grėsmės užsitęsti mėnesiams trunkančiai vidinei krizei.

    Merzo reakcija ir koalicijos fonas

    Po atsistatydinimo kancleris Merzas pareiškė, kad toks žingsnis buvo „teisingas“ ir „neišvengiamas“, pabrėždamas, jog politikoje aukščiausia vertybė yra patikimumas. Spahnas, dėkodamas frakcijos vadovybei, atskirai paminėjo ir SPD frakcijos lyderį Matthiasą Mierschą, su kuriuo, anot jo, darbas koalicijoje buvo svarbus stabilumo veiksnys.

    Ši istorija tapo platesnės politinės diskusijos dalimi apie tai, kaip politikų privatūs sprendimai dera su jų viešai ginamomis vertybėmis ir partijų programomis. Vokietijoje surogatinės motinystės tema išlieka itin jautri: ją lydį etiniai klausimai dėl vaiko teisių, moters išnaudojimo rizikų ir tarptautinių praktikų skirtumų.

    Kritika iš bažnyčios

    Ginčas sulaukė ir religinės bendruomenės dėmesio. Viurtembergo evangelikų bažnyčios vyskupas Ernestas-Wilhelmas Gohlas viešai atkreipė dėmesį į tai, kad kai politikas atvirai praneša pasinaudojęs užsienyje taikoma praktika, kurios Vokietijos teisė nepripažįsta, neišvengiamai kyla dvigubų standartų ir pasitikėjimo klausimas.

    Pasaulio katalikų bažnyčios hierarchijoje taip pat nuskambėjo griežtų vertinimų: Pasau vyskupas Stefanas Osteris teigė, kad, jo manymu, tai yra rimtas skandalas, jei žinomas politikas sąmoningai renkasi kelią, prieštaraujantį šalies įstatymams ir paties politinio judėjimo laikysenai.

    Spahno teigimu, jis ketino su frakcija apie politinę ateitį kalbėtis rudenį, tačiau viešas spaudimas sprendimą paspartino. Pirmasis reguliarus CDU/CSU frakcijos posėdis po vasaros pertraukos buvo planuotas rugsėjo pradžioje, o skandalas rizikavo tapti viena pagrindinių temų prieš svarbius regioninius politinius išbandymus.

  • AfD vadovybėje pokyčių nėra: Alice Weidel ir Tino Chrupalla perrinkti partijos pirmininkais

    Vokietijos dešiniojo populizmo partijoje Alternatyva Vokietijai (AfD) – tęstinumas. Erfurte vykusiame partijos suvažiavime delegatai dar kartą išrinko Alice Weidel ir Tino Chrupallą bendrai vadovauti politinei jėgai.

    A. Weidel gavo 81 proc. delegatų balsų, o T. Chrupalla – 70 proc. Abu jie AfD vadovauja nuo 2022 metų, o pastaruoju metu partija išlieka viena stipriausių apklausose daugelyje Vokietijos regionų.

    Kas yra Weidel ir Chrupalla?

    47 metų A. Weidel yra ekonomistė ir viena labiausiai atpažįstamų AfD figūrų šalies politikoje. Pastaraisiais metais ji tapo pagrindiniu partijos veidu nacionaliniu lygmeniu, ypač migracijos, energetikos ir ekonomikos temose.

    T. Chrupalla Bundestage atstovauja Saksonijos apygardai, besiribojančiai su Lenkija. Jis viešai pasisako už dujotiekio Nord Stream remonto ir veiklos atkūrimo idėją bei ragina mažinti Jungtinių Valstijų karinį buvimą Vokietijoje.

    Rinkimų sezonas ir augantis narių skaičius

    Suvažiavimas Erfurte vyko AfD stiprinant pozicijas prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurie partijai gali tapti dar vienu politinės įtakos testu. AfD siekia įtvirtinti lyderystę rytinėse žemėse, kur jos parama tradiciškai didesnė.

    „Gali būti, kad netrukus galėsime valdyti savarankiškai“, – sakė Tino Chrupalla, kreipdamasis į suvažiavimo delegatus.

    „Jūs mūsų nepalaušite. Priešingai, mes tik stiprėsime ir augsime“, – sakė Alice Weidel.

    A. Weidel taip pat teigė, kad partija šiuo metu turi apie 75 000 narių – maždaug 25 000 daugiau nei 2024 metais. Pasak jos, AfD tikslas yra pasiekti 100 000 narių ribą, kuri sustiprintų tiek organizacinius pajėgumus, tiek kampanijų finansavimą.

    Protestai ir istorinės paralelės

    Suvažiavimą lydėjo kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių protestai, kurių dalis AfD kaltina flirtu su autoritarinėmis idėjomis. Tiuringijos sostinėje buvo juntamas sustiprintas viešasis dėmesys ir mobilizuoti protestuotojai, tačiau rimtesnių incidentų nepranešta.

    Papildomų diskusijų sukėlė tai, kad AfD suvažiavimo data sutapo su 100 metų sukaktimi nuo nacistų NSDAP suvažiavimo netoliese esančiame Veimare. Buchenvaldo memorialo vadovas viešai akcentavo, kad datos ir vietos pasirinkimas, jo vertinimu, vargu ar yra atsitiktinis.

    AfD pastaraisiais metais išlieka viena labiausiai poliarizuojančių politinių jėgų Vokietijoje. Kol partija stiprina elektoratą ir narių bazę, jos oponentai vis dažniau kelia klausimus dėl retorikos radikalėjimo ir galimo poveikio šalies politinei kultūrai.