CP v2

Tag: Vokietijos rinkimai

  • Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Vokietijos Saksonijoje-Anhalte AfD užsitikrina triuškinančią pergalę: ką rodo pirmos prognozės

    Prognozės: AfD ryškiai pirmauja

    Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija AfD, remiantis pirmosiomis rinkimų vakaro prognozėmis, iškovojo įtikinamą pergalę. ARD skelbiami skaičiavimai rodo, kad AfD surinko apie 44,5 proc. balsų.

    Antroje vietoje, anot tų pačių prognozių, liko CDU su maždaug 18,5 proc. Toliau rikiuojasi Kairiųjų partija Die Linke su apie 9,5 proc. ir SPD su maždaug 8,0 proc. rezultatu.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai?

    Tokie rezultatai gali iš esmės keisti politinį balansą Rytų Vokietijoje, kur tradicinės partijos pastaraisiais metais susiduria su vis didesniu rinkėjų nusivylimu. Saksonijos-Anhalto balsavimas įvardijamas kaip reikšmingas testas federalinei valdžiai ir kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamai koalicijai.

    Rinkimuose balsavo daugiau nei 1 700 000 rinkėjų, todėl tai buvo vienas labiausiai stebimų regioninių balsavimų šalyje. Dėmesį didina ir tai, kad žemių rinkimų dinamika neretai tampa signalu prieš nacionalinius sprendimus Berlyne.

    Ar AfD galės valdyti?

    Nors AfD pagal prognozes tapo aiškiai stipriausia politine jėga būsimame žemės parlamente, svarbiausias klausimas lieka koalicijų matematika ir politinė izoliacija. Dalis partijų Vokietijoje laikosi nuostatos nesudaryti koalicijų su AfD, todėl daug kas priklausys nuo to, ar realiai susiformuos alternatyvi dauguma.

    AfD lyderis šiame balsavime Ulrichas Siegmundas teigė, kad partija Saksonijoje-Anhalte „įrašė naują istorijos puslapį“, tačiau konkretūs žingsniai dėl valdžios formavimo paaiškės tik po galutinių rezultatų ir derybų.

    „Mes pasiekėme istorinį rezultatą Saksonijoje-Anhalte ir tapome stipriausia politine jėga“, – sakė Ulrichas Siegmundas.

    Tuo metu CDU, kuriai rinkimuose vadovavo ministras pirmininkas Svenas Schulze, patyrė ryškų smūgį ir liko toli nuo pirmos vietos. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad kai kurių mažesnių politinių jėgų rezultatai balansuoja ties patekimo į parlamentą riba.

    Infratest Dimap nurodė keturias temas, kurios, vertinant rinkėjų nuotaikas, labiausiai lėmė pasirinkimą: mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis partijomis, socialinis saugumas, ekonomikos būklė ir migracija. Šios temos išlieka kertinės ne tik Saksonijoje-Anhalte, bet ir visoje Vokietijoje, ypač artėjant naujiems politiniams sprendimams federaliniu lygiu.

    Jei AfD vis dėlto sugebėtų suformuoti žemės vyriausybę, tai būtų precedentas: kraštutinių dešiniųjų jėga pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo vadovautų Vokietijos žemei. Būtent todėl rinkimų baigtį atidžiai stebi tiek Berlynas, tiek kitos Europos sostinės.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.